Turtingasis šumerų palikimas Flashcards
Astronomija
mokslas apie visatą
Dantiraštis
šumero rašto sistema, kurioje ženklas reiškia žodį arba skiemenį
Epas
didelis, dažniausiai eiliotas istorinis ar mitologinis kūrinys
Politeizmas
tikėjimas daug dievų
Rašto sukūrimas ir pirmosios mokyklos
Miestų-valstybių ūkio plėtrai reikėjo sukauptų gėrybių, pajamų ir išlaidų apskaitos. Tai paskatino šumerus IV tūkstm. iki Kr. sukurti raštą. Iš pradžių jį at- stojo paveikslėliai. Norimą pavaizduoti daiktą braižė drėgnoje molinėje lentelėje nendriniu pagaliuku. Prirašytas lenteles džiovino saulėje arba išdegdavo. Ilgainiui raš- tas paprastėjo. Nusmailintu pagaliuku buvo įspaudžiami keli brūkšneliai - danteliai. Keletas dantelių sudarė ženklą, kuris reiškė skiemenį ar visą žodį. Šis raštas vadi- namas dantiraščiu.
Kiekviename Šumèro miestė buvo steigiamos mokyklos, vadinamos lentelių na- mais. Vadovavo raštininkai - lentelių namų tėvai. Drausmę prižiūrėjo rykštės meistras. Mokyklas lankė tik berniukai. Jie mokėsi rašyti, skaičiuoti ir daugelio kitų dalykų.
Mokslo ir technikos laimėjimai
Šumerai pirmieji pradėjo drėkinti laukus kanalų vandeniu. Žemę įdirbdavo arklais. Sukauptą žemdirbystės patirtį užrašė molinėse lentelėse. Taip radosi pir- masis žemdirbių vadovėlis su pamokymais, kaip dirbti žemę.
Šumera išrado ratą, todėl dideli atstumai buvo įveikiami greičiau, sparčiau plėtojosi prekyba. Jie meistriškai mokėjo apdirbti metalus, pirmieji pradėjo lydyti bronzą ir gaminti stiklą.
Šumerai buvo gabūs matematikai. Mokėjo atlikti įvairius skaičiavimus: sudėti, atimti, dauginti, dalyti. Jie sukūrė šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą. Apskritimą dalijo į 360 dalių, arba laipsnių.
Mesopotāmijos gyventojai tikėjo, kad žvaigždės lemia žmogaus likimą. Žyniai sekė planetų ir žvaigždžių judėjimą. Spėjo, kad nuo vienos iki kitos mėnulio pilna- ties praeina 29 dienos. Taip radosi astronòmijos mokslo užuomazgos.Aukštą lygį pasiekė medicinos mokslas. Mokėta gydyti daugelį ligų vaistais, procedūromis, atlikti chirurgines operacijas. Sveikatos dievo simboliu tapo dvi su- sivijusios gyvatės. Iki šiol jis liko kaip gydytojų profesijos ženklas.
Tikėjimo bruožai
Šumerų įsitikinimu, žmones ir pasaulį valdo dievai. Pasak senovės pasakojimo, dievai iš pradžių patys dirbo įvairius žemiškus darbus, o pavargę sukūrė tarnus žmones. Dievų palankumą šumerai stengėsi pelnyti statydami jų garbei zikuratus, aukodami aukas. Kiekvienas miestas turėjo savo dievą globėją. Šumerai garbino apie 3000 dievų, kuriuos įsivaizdavo kaip žmones ar gyvūnus. Daugelio dievų garbini- mas vadinamas politeizmù.
Apie dievus, didvyrius, pasaulio atsiradimą šumerai kūrė pasakojimus, legen- das. Žyniai, raštininkai daugelį jų užrašė. Taip atsirado ankstyviausioji grožinė literatūra. Iki mūsų dienų išliko nemažai dievų garbei sukurtų himnų, mitų, legendų, pasakėčių. Vienas iš pirmųjų literatūros kūrinių pasaulyje yra èpas apie šumerų didvyrį Gilgamešą. Daugelis tautų iš šumerų perėmė legendą apie didįjį tvaną. Ji pa- sakojama ir Biblijoje. Mokslininkai mano, jog ši legenda – ne vien fantazijos vaisius. III tūkstm. iki Kr. Mesopotāmiją iš tiesų nusiaubė didžiulis potvynis, kuris paskan- dino ištisus šumerų miestus.
