Senovės Kinija Flashcards
Akupunktūra
tradicinis kinų gydimo būdas adatomis
Didysis šilko kelias
svarbiausias Kiniją ir Europą jungęs sausumos prekybos kelias senovėje
Dinastija
tos pačios giminės valdovai, vienas iš kito paveldantys sostą
Hunai
karingų klajoklių gentys
Konfucianizmas
kinų išminčiaus Konfucijaus mokymas
Kinijo civilizacijos susikūrimas
Dykumų, kalnų, jūrų bei vandenynų atskirta Kinijos civilizācija susikūrė aikš- tingos Hvanghės, arba Geltonosios upės, slėnyje. Taip ji vadinama todėl, jog at- plukdo derlingo geltono dumblo. Archeologų kasinėjimai rodo, kad jau neoli- te valstiečiai derlingame slėnyje dirbo žemę, augino naminių gyvulių. Kinai nuo seno garsėjo šilkaverpių auginimu ir šilko gamyba.
Maždaug III tūkstm. iki Kr. susikūrė senovės Kinijos civilizācija. Kelis tūkstan- tmečius Kiniją sudarė atskiros karalystės. Jas valdė turtingos ir įtakingos šeimos - dināstijos, pagal kurias skirstoma senovės Kinijos istorija. Šimtmečius tarp karalysčių trunkančią kovą dėl valdžios laimėjo Cinai. Iš čia kilo
ir dabartinis Kinijos pavadinimas. III a. iki Kr. valdovas Cinas jėga suvienijo atski- ras karalystes ir tapo pirmuoju imperatoriumi. Jis turėjo neribotą valdžią: buvo įsta- tymų leidėjas, aukščiausiasis teisėjas, karvedys ir net žynys. Jo valdoma Kinija tapo gerai organizuota ir nenugalima imperija.
Kinijos šiaurinę dalį be paliovos puldinėjo karingi klajokliai hùnai. Nuolatinė jų grésmé paskatino Ciną kurti gynybos sistemą - atskirus įtvirtinimus sujungti į vie- ną grandinę. Taip atsirado Didžioji kinų siena. Šiandien tai didžiausias žmonių ran- komis sukurtas statinys pasaulyje.
Cinui mirus, jo imperija subyrėjo, bet valstybės valdymo sistema išsilaikė dau- giau kaip 2000 metų.
Raštas ir mokymasis
Il tūkstm. iki Kr. viduryje Kinijoje atsirado raštas. Iš pradžių kinai piešė įvairių daiktų paveikslėlius, vadinamus piktogramomis. Pamažu jos supaprastėjo iki kelių linijų. Taip atsirado kinų rašto ženklai - hieroglifai. Kiekvienas iš jų reiškė atski rą žodį. Slenkant amžiams, kinų raštas darėsi vis sudėtingesnis, hieroglifų dauge jo. Dabar jų suskaičiuojama net iki 50 tūkst. Tekstus kinai rašė vertikaliais stulpe liais iš dešinės į kairę kaulinėse ir bambukinėse lentelėse. Imperatorius ir kilmin gieji rašė šilko atraižose.
I a. imperatoriaus tarnautojas, išviręs „košę iš medžio žievės, kanapių pluošto ir skudurų, pagamino popierių. Šis išradimas išgarsino Kiniją ir ilgainiui paplito vi same pasaulyje.
Išsimokslinę žmonės kinų visuomenėje buvo labai gerbiami, galėjo eiti aukš- tas valstybines pareigas. VI a. iki Kr. gyveno garsiausias senovės Kinijos filoso- fas Konfùcijus (didysis mokytojas). Jis mokė laikytis senųjų papročių ir įstatymų, gerbti protėvius. Tikino, kad valstybė turi tarnauti žmonėms. Pasak filosofo, valdi- niams valdovas turi būti tarsi tėvas, o šie privalo jį mylėti ir paklusti. Konfucianizmo mókymas turi daug sekėjų Kinijoje ir šiais laikais.
Senovės Kinijos laimėjimai
Kinai pasiekė svarbių mokslo ir technikos laimėjimų. Jie išrado popierių, pirmie- ji pradėjo spausdinti knygas, sukaupė daug mokslo žinių. Stebėdami dangaus švie- sulių judėjimą mokslininkai sudarė tikslius kalendorius. Metai turėjo 12 mėnesių, kiekvienas mėnuo - 30 dienų. Kinų jūreiviai ir keliautojai vieni iš pirmųjų pradėjo rengti žemėlapius. Lengviau orientuotis jūroje padėjo išrastas kompasas. Kinai pir- mieji išmoko gaminti paraką. Išrado ir prietaisą žemės drebėjimams nustatyti - seis- mografą. Kinijoje labai aukšto lygio buvo medicina. Gydytojai ligonius gydė vaisti- niais augalais, mineralais, akupunktūrà.
Tūkstančius metų Kiniją su Vakarų pasauliu jungė per Azijos dykumas ir negy- venamus kalnus besidriekiantis Didysis šilko kēlias. Pagrindinė juo gabenama pre- kė buvo vertingas šilko audinys. Iš Rytų mainais į auksą, sidabrą, stiklą ir medvil- nę keliavo prieskoniai, porcelianas, arbata. Dar reikšmingesnis buvo idėjų ir tech- nikos naujovių perdavimas.
Kai kurie kinų išradimai pasiekė Europą ir buvo tobulinami. Kitus jiems žinomus daiktus, pavyzdžiui, kompasą, paraką, Vakarų šalys turėjo išrasti iš naujo.
