Finikiečiai, hetitai ir asirai Flashcards
abėcėlė
raidžių raštas
Kolonija
išeivių iš kitios šalies gyvenvietė
Finikiečiai- prekiautojai ir jūrininkai
Daugiau kaip prieš 3000 metų Viduržemio jūros rytų pakrantėje gyveno fini- kiečiai - prekiautojai ir jūrininkai. Jų gyvenimo būdas buvo savitas, nes rūpėjo ne užkariavimai, bet verslas. Finikiečiai sėkmingai prekiavo Viduržemio jūroje. Ypač garsėjo jų purpuro spalvos audiniai, stiklo gaminiai. Naujai atrastose vietose kūrė kolonijas. Dalis jų ilgainiui virto galingais, savarankiškais miestais. Garsiausias iš jų buvo šiaurės Afrikoje įkurta Kartagina. Manoma, kad finikiečiai pirmieji apiplau- kė Afrikos žemyną.
Apie 1000 m. iki Kr. finikiečiai sukūrė pirmąją pasaulyje abėcėlę. Spartesnei pre- kių apskaitai jie pirmieji sugalvojo užrašinėti ne žodžius, bet pavienes raides. Taip rašyti buvo paprasčiau ir greičiau nei dantiraščiu ar hieroglifais. Abėcėlė turėjo 22 raides, bet nė vienos balsės. Vėliau šį raidyną perėmė graikai. Romėnai jį papildė balsėmis ir sukūrė lotyniškąjį raštą, kuris tapo pavyzdžiu lietuviškiems rašmenims.
Finikiečiai nesukūrė vientisos valstybės. IV a. iki Kr. juos nukariavo graikai, vė- liau - romėnai. Beveik tūkstantį metų gyvavusi pirklių ir jūrininkų tauta išnyko iš pasaulio žemėlapio.
Geležinė hetitų imperija
Biblijos tekste aptinkama indoeuropiečių tauta hetitai. Spėjama, jog jų protėviai maždaug prieš 4000 m. atvyko į dabartinės Turkijos teritoriją. Iki tol galingiausia čia gyvenusi tauta buvo hatai. Iš jos kildinamas ir hetitų pavadinimas. Atvykėliai pa- mažu pavergė vietos gyventojus. XVII a. iki Kr. viduryje įkūrė pirmąją savo vals- tybę - Hetitų karalystę.
Hetitai buvo pasiekę aukštą išsivystymo lygį. Jie turėjo sukūrę savo raštą, pana- šų į šumerų dantiraštį. Turėjo rašytinius įstatymus. Juose aiškiai atskirti netyčiniai nusikaltimai nuo tyčinių, ginama asmeninė nuosavybė.
Apie 1900 m. iki Kr. hetitai pirmieji pradėjo lydyti geležį. Ji buvo lengvesnė ir tvirtesnė, tad pranašesnė už ginklus ir įrankius iš bronzos. Pasiekti pergalių karuo- se padėjo ir treniruoti, eiklūs žirgai. Jų traukiami lengvi kovos vežimai buvo ma- nevringesní už egiptietiškus ir greitesni nei šumerų. Šie laimėjimai lėmė hetitų ga- lybės augimą ir karalystės tapsmą imperija.Ilgainiui nuolatiniai karai nualino valstybę. XII a. iki Kr. Hetitų impèrija žlugo, jos sostinę sugriovė priešai. Išlikusias silpnas hetitų valstybėles užkariavo galinga Asirijos impèrija.
Žiaurieji asirai
Mesopotāmijos šiaurinėje dalyje gyvavo Asirijos valstybė. Jos galybės laikotarpis prasidėjo X a. iki Kr. Negailestingi valdovai ėmė rengti grobiamuosius žygius. Asirai pagarsėjo kaip itin nuožmūs užkariautojai. Jų armija, ginkluota geležiniais ginklais, taranais sienoms griauti ir akmenų svaidyklėmis, neturėjo lygių. Siekdami įbaugin- ti nukariautas tautas asirai masiškai kankino ir žudė gyventojus. Dėl to jie Biblijo- je net vadinami „Dievo rykšte”.
Asirija suklestėjo valdant valdovui Ašurbanipalui. Jis valdė jau imperija tapusią milžinišką valstybę. Ašurbanipalo valdymo metais plėtotas menas, architektūra, skulptūra. Sostinėje Ninèvijoje sukaupta dantiraščio tekstų biblioteka, kurios griu- vėsiuose archeologai aptiko apie 25 tūkst. lentelių!
Po Ašurbanipalo mirties imperija ėmė silpnėti. VII a. iki Kr. pabaigoje ją nuka- riavo babiloniečiai.
