Šumero civilizacija Flashcards
Kraitis
nuotakos turtas, atsigabentas į sutuoktinio namus
Miestas- valstybė
nepriklausomas, savivaldą turintis miestas kartu su aplinkinėmis sritimis
zikuratas
Mesopotamijoje paplitusi laiptuoto bokšto pavidalo šventykla
Šumero civilizacijos susikūrimas
Dabartinėje Irāko teritorijoje savo vandenis plukdo Tigro ir Eufrato upės. Čia susi- kūrė ir suklestėjo viena iš pirmųjų žmonijos istorijoje upių civilizacija. Senovės grai- kai šį kraštą pavadino Mesopotamija - „šalimi tarp upių“. Pavasarį išsiliejusios kalnų upės prinešdavo į slėnį derlingo dumblo. Vandeniui nuslūgus, žemė būdavo gausiai patręšta. Gamta pašykštėjo Mesopotamijai žemės gelmių turtų, akmens ar medžio. Užtat upių pakrantėse buvo gausu nendrių ir molio, kuris tiko statybai.
Apie 4000 m. iki Kr. Mesopotamijos teritorijoje apsigyvenusios šumerų gentys iš- moko suvaldyti potvynius. Laukus apjuosė pylimais, iškasė kanalus, specialiais įren- giniais reguliavo vandens lygį laukuose ir tvenkiniuose. Pagrindiniais kanalais galė- jo plaukioti laivai, gabenantys krovinius. Prekybininkai palaikė ryšius su kaimynais.
Visuomenė ir šeima
Žmogaus padėtį Šumèro visuomenėje lėmė kilmė, turtas ir gabumai. Aukščiau- siajam sluoksniui priklausė valdovai ir žyniai. Valdovas kartu buvo ir kariuomenės vadas, ir teisėjas. Žyniai bei žynės tarpininkavo tarp dievų ir žmonių, atliko apei- gas, pranašavo.Žemdirbiai, amatininkai, pirkliai bei raštininkai sudarė vidurinį visuomenės sluoksnį. Žemiausią padėtį užėmė vergai, tačiau šumerai rūpinosi jais kaip savo šeimos nariais. Retais atvejais vergas galėjo išsipirkti iš vergijos.
Šeimos galva buvo tėvas, tačiau šumerų įstatymai, tvarkantys šeimos gyvenimą, griežtai gynė ir vyrus, ir moteris. Į vyro namus nuotaka atsinešdavo kraštį, kuris likdavo jos nuosavybė. Be žmonos sutikimo vyras negalėjo valdyti abiem sutuokti- niams priklausančio turto. Žmona turėjo savų vyrui nepavaldžių vergų.
Vaikų santuokos klausimą sprendė tėvai. Jie patardavo ar parinkdavo, su kuo sū- nus arba duktė turi tuoktis. Neretai, siekiant sujungti dvi šeimas ir sudaryti abiem pusėms naudingą sandorį, sužadėtuvių apeigos buvo atliekamos vaikams dar ma- žiems esant.
Šumerų miestai- valstybės
Pirmieji miestai Šumerè pradėti statyti IV tūkstm. iki Kr. viduryje. Laipsniškai jie tapo svarbiais politikos, ūkio, religijos centrais. Dalis miestų kartu su aplinkiniais kaimais virto miestais-valstybėmis, kuriuos valdė karaliai ir žyniai. Miestai-vals- tybės kovojo tarpusavyje dėl įtakos, teritorijų. Tai buvo bene pagrindinė priežastis, kodėl šumerai nesukūrė vientisos valstybės.
Svarbiausi miesto-valstybės pastatai buvo valdovo rūmai ir laiptuota šventykla globojančio dievo garbei - zikurātas. Šis pastatas buvo ne tik religinis, bet ir ūkio centras. Zikuratuose saugojo grūdus, kitus maisto produktus, žemdirbystės padargus, statybines medžiagas. Aplink svarbiausius miesto pastatus siaurose ir judriose gatvelése rikiavosi vienaaukščiai ir negausūs dviaukščiai namai. Miestą juosė gynybinė siena, už kurios plytėjo dirbami laukai.
Šumerų miestai-valstybės dažnai kariavo tarpusavyje siekdami įsiviešpatauti vi- same krašte. Nuolatinės kovos silpnino juos. III tūkstm. iki Kr. pradžioje kraštas tapo gretimos Akādo karalystės dalimi. Daugiau nei tūkstantį metų gyvavusi Šumèro civilizācija žlugo. Tačiau dalį jos laimėjimų perėmė vėliau gyvenusios tautos.
