Kas yra civilizacija Flashcards
Civilizacija
aukštą išsivystimo lygį pasiekusi ir gerai organizuota visuomenė, turinti valstybę, miestus, raštą, didingą architektūrą ir mokslą.
Drėkinamoji žemdirbystė
dirbtiniu laukų drėkinimų grindžiama žemdirbystė
Iždas
pagrindinė valstyvės pajamų surinkimo bei tvarkymo įstaiga
Valstybė
tam tikroje teritorijoje gyvuojanti žmonių organizacija, turinti pastovią valdžią, nuolatinius gyventojus ir nepriklausomybę
Seniausių civilizacijų atsiradimas
Žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimas neolito laikotarpiu leido prasimai- tinti daugiau žmonių, kūrėsi gausesnės bendruomenės. Klajoklinį gyvenimo būdą keitė sėslus. Kai kurios gyvenvietės išaugo ir tapo pirmaisiais miestais. Nuolatiniai maisto šaltiniai ir technikos išradimai leido sukurti žemės ūkio produkcijos perte- klių, todėl dalis žmonių galėjo imtis kitos veiklos.
Visuomenė skaidėsi, formavosi atskiri gyventojų sluoksniai. Visi šie požymiai rodė, kad atsiranda sudėtingesnė nei priešistorės laikų, aukštos kultūros žmonių visuomenė- civilizācija. Esminiai jos susikūrimą rodantys reiškiniai: valstybės, miestų, rašto, didingos architektūros ir mokslo atsiradimas.
Pirmosios aukštos kultūros visuomenės iškilo didžiųjų Derlingojo pusmėnulio upių sléniuose, todėl jos dažnai vadinamos upių civilizacijomis. Apie Apie IV tūkstm. iki Kr. civilizacijos lopšiu vadinamoje Mesopotamijoje tarp Tigro ir Eufrato susikūrė Šumèro civilizācija, kiek vėliau prie Nilo - Egipto civilizācija. III tūkst. iki Kr. civi- lizacijos susikūrė Indo upės slėnyje (dab. Pakistāno teritorijoje) bei prie Hvanghės upės Kinijoje.
Kodėl pirmosios civilizacijos kūrėsi prie didžiųjų upių?
Pirmųjų civilizacijų atsiradimą upių slėniuose lėmė palankios gamtos sąlygos. Tei- giama, kad daugiausia pasiekia tos visuomenės, kuriose gamtos sąlygos yra nei per švelnios, nei per daug atšiaurios. Išgyventi tokiomis sąlygomis reikia žmonių fizi- nių ir proto pastangų, tačiau lieka laiko ir kūrybai.
Tigro ir Eufrato bei Nilo slėniuose per metus iškrisdavo labai mažai kritulių, jų žemdirbystei nepakako. Tačiau upės vanduo buvo greta. Žemės ūkiui palengvin- ti sukurta ir per ilgą laiką ištobulinta laukų drėkinimo sistema ir ja grindžiama drėkinamoji žemdirbystėDėl kasmetinių upių potvynių sunešto dumblo ir gerai veikiančios drėkinimo sis- temos dirbamoji žemė buvo labai derlinga ir duodavo kelis derlius per metus. Daliai gyventojų nebūtinai reikėjo verstis žemdirbyste, o tai atvėrė kelią suklestėti amatams ir prekybai, gausėti ir stiprėti miestams. Jų gausa ypač išsiskyrė Šumèro civilizacija. Egiptė, atvirkščiai didelių miestų buvo nedaug.
Kaip atsirado valstybė?
Drėkinimo sistemos sukurti ir prižiūrėti vienas žmogus ar viena šeima negalėjo. Tai pajetu ir sumanių ganizuota visuomenė. Nedideles be ar viena šeima negalėjo. mos gabių ir sumanių vadų, émé telktis į gausesnes. Vadai galėjo bendram darbui suburti didelį skaičių žmonių, sumaniai planavo drėkinimo sistemos priežiūros bei statybos darbus ir vadovavo jiems.
Bendruomenėms jungiantis, atsirado valstybė - tam tikroje teritorijoje gyvuo- janti žmonių organizacija, turinti nuolatinę valdžią, gyventojus ir nepriklausomybę.
Valstybės valdžia leido įstatymus, palaikė viešąją tvarką, vykdė teisingumą, sau- gojo nuo išorės priešų, prižiūrėjo drėkinimo sistemas. Šiems dalykams užtikrinti iš gyventojų rinkta duoklė, mokesčiai, kurie pateko į valstybės iždą.
Nuo jame sukauptų išteklių priklausė valstybės ir gyventojų gerovė. Kaupiamos maisto atsargos skirtos apsisaugoti nuo galimo nederliaus, kitų negandų. Iš surink- tų mokesčių buvo išlaikoma dvasininkija, valdžios įstaigos ir kariuomenė.
Pirmųjų civilizacijų laimėjimus patvirtina senovės romėnų posakis: „Šviesa atei- na iš Rytų“. Juo norėta pabrėžti, kad senovės Rytų tautos daug ką pasiekė pirmos. Pirmųjų civilizacijų laimėjimai itin reikšmingi tolesnei žmonijos raidai, o kai kuriais iš jų naudojamasi iki šiol.