Somatosensorinės sistemos/ Įvadas Flashcards

1
Q

Kam yra panaudojama sensorinė informacija?

A

Jutimui
Judesių kontrolei
Budrumo palaikymui
Visceralinių funkcijų reguliavimui - CO2, gliukozė, kol nepatampa kritiškai blogai,tol nepajaučiame

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Dirgiklio (stimulo požymiai):

A

Modalumas -energija, užduodantis procesams toną
Intensyvumas - lytėjimo poveikis
Trukmė - viskas turi pradžią ir pabaigą
Vieta

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Kas yra modalumas?

A

Modalumas yra specifinė, konkrečiam dirgikliui būdinga energijos forma, kurią specializuoti receptoriai paverčia elektriniais signalais. (Šitas versmas, specialios energijos virtimas elektriniais signalais, vadinamas transdukcija)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Kokie yra reikalingiausi išgyvenimui jutimai?

A

Chemorecepcija -kontaktinis būdas svarbus išgyvenimui
Lytėjimas - mechanojutimas, leidžia suprasti ar šalia organizmo yra dar kažkas
Minimalus jautrumas šviesai - kalbama ne apie regą, o apie jaučiamą šviesą ir koks jos intesyvumas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

“PAGRINDINIAI” jutimai/modalumai:

taip pat ką reiškia “pagrindiniai”

A

Pagrindiniai - kurių informacija yra sąmoningai suvokiama:
Rega
Klausa
Skonis
Uoslė
Somatosensorinis jutimas ir propriorecepcija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

“NEPAGRINDINIAI” jutimai/modalumai:

A

Pusiausvyros jutimas
Vidinis chemojutimas
Vidinis barojutimas

Magnetojutimas (kalbama ir apie žmogaus magnetojutimą, gyvūnų aiškinimas remiasi kriptochromų egzistavimų (jie randami tinklainėje), atrasta, kad kriptochromų yra ir žmogaus tinklainėje)
Šoninės linijos sensorinė sistema
Elektrojutimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Modalumai yra skirstomi į submodalumus:

A
Rega: spalva, dydis, forma...
Skonis: saldu, rūgštu, kartu...
Mechanojutimas: spaudimas, lytėjimas, vibracija...
Termojutimas: šalta, vėsu, šilta, karšta
ir t.t.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Dirgiklių (stimulų) skirstymas (2 skirstymai):

A

Pagal energijos formą: mechaniniai, cheminiai (10^-4 W), elektriniai, šviesiniai, šiluminiai
Pagal poveikį receptoriui: adekvatūs (10^-17 W - 10^-18 W) , neadekvatūs

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Adekvatus dirgiklis

A

Šviesa, kuri yra mažos energijos (fotoreceptoriai sužadinami šviesos srautu).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Neadekvatus dirgiklis

A

Didelės amplitudės mechaninės energijos poveikis (Fotoreceptorius galima sužadinti smūgiu į akį, ta reakcija vadinasi fosfenai – šviesiniais arba kitokiais dirgikliais sukelti pojūčiai).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Visos sensorinės sistemos, nepriklausomai nuo modalumo, veikia trijuose lygiuose, kokiuose? Kokia eiga?

A

Receptorių
Sensorinių kelių (laidų)
Neuroninių tinklų

Receptoriuose įvyksta procesai, tada keliauja į sensorinius kelius ir toliau neuroninius tinklus (CNS, centriniai ganglijai)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Receptorinės ląstelės (receptoriai)

A

Tai yra specializuotos ląstelės, reaguojančios į tam tikros energijos rūšies dirgiklius ir pervedančios šią informaciją į bendrą nervinių signalų kalbą (t.y. vykdančios transdukciją).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Transdukcija

A

Tai procesas, kurio metu tam tikros rūšies energija paverčiama nervinių signalų kalba, t.y. elektriniais potencialais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

2 receptorių “klasės”:

A
  1. Lastelės membranos ar citoplazmos receptoriniai baltymai
  2. Specializuotos ląstelės ar struktūros, įvairių stimulų poveikį verčiančios į elektrinius signalus (jos skirstoma į vidinius ir išorinius)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Išoriniai receptoriai

A
Akis (rega)
Ausis (klausa, pusiausvyra)
Nosis (uoslė)
Liežuvis (skonis)
Termoreceptoriai (temperatūra)
Mechanoreceptoriai (lietimo, skausmo, vibracijos)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Vidiniai receptoriai

A
Chemoreceptoriai (pH, dujos)
Osmoreceptoriai (osmotiškumas)
Termoreceptoriai (temperatūra)
Baroreceptoriai (spaudimas)
Proprioreceptoriai (kūno padėtis)
Kiti mechanoreceptoriai ( skausmo, vibracijos, tempimo)
Magnetoreceptoriai (magnetinis jutimas)
17
Q

Į ką reaguoja vidiniai receptoriai?

A

Reaguoja į vidinės terpės pakitimus (termo-,osmo-,baro- ir t.t. dažnai yra polimodaliniai - (kai vienas ir tas pats receptorius gali reaguoti į skirtingų modalumų dirgiklius)

18
Q

Į ką reaguoja išoriniai receptoriai?

A

Reaguoja į išorės aplinkos dirgiklius (rega, klausa, uoslė, skonis, lyta ir t.t dažniausiai monomodaliniai.

19
Q

Į ką reaguoja proprioreceptoriai?

A

Reaguoja į pokyčius raumenyse, sausgyslėse, sąnariuose.

20
Q

Kokie procesai vyksta receptoriuose?

A

Transdukcija

Veikimo potencialų generavimas (Generatoriniai potencialiai- gradualiniai potencialai (tolimojo veikimo priemonės) )

21
Q

Receptorinių ląstelių skirstymas pagal veikimo potencialo susidarymo vietą, sandarą ir signalo perdavimo mechanizmus:

A

1) Pirminiai receptoriai - receptoriniai ir veikimo potencialai susidaro vienoje ląstelėje (mechanoreceptoriai odoje ir raumenyse, uoslės receptoriai,..)
2) Antriniai receptoriai - receptoriniai potencialai susidaro vienoje, o VP - kitoje ląstelėje (regos,klausos, skonio,…)

22
Q

Kas yra receptorių adaptacija?

A

Tai procesas, kai ilgai dirginant pastoviu dirgikliu, atsakas silpnėja.

23
Q

Receptorių tipai pagal adaptacijos greitį:

A
Labai greiti (msek.)
Greiti (sek.)
Vidutiniai (val.)
Lėti (val. - dienos)
Nesiadaptuojantys
24
Q

Greičiausiai besiadaptuojantis receptorius?

A

Greičiausiai besiadaptuojantis receptorius yra - Pačini kūnelis (jie greičiausiai besiadaptuojantys, jie geriausiai ištirti)

25
Q

Neuronų atsakų tipai:

A

Faziniai - perduoda informaciją apie greitus, trumpalaikius poveikius

Toniniai - perduoda informaciją apie pastovias, ilgiau trunkančias būsenas, sąlygas

26
Q

Spontatinis (foninis) aktyvumas yra..

A

lastelės, kurių neveikia jokie dirgikliai, bet jos sukuria potencialus. Spontatinis aktyvumas padidina receptoriaus aktyvumą. Jei nebūtų spontaninio aktyvumo ląstelė negeneruotų potencialų

27
Q

Recepcinis laukas

A

Tai visi receptoriai, galintys paveikti tiriamo neurono aktyvumą.

28
Q

Slenkstis

A

Tai stimulo intensyvumas, kuriam esant stimulas išskiriamas iš kitų to paties modalumo stimulų bent pusėje visų atvejų.

29
Q

Slenksčio tipai:

A

1) Receptorinis/fiziologinis

2) Jutiminis/elgseninis

30
Q

Skiriamoji geba

A

Tai atstumas tarp dviejų stimulų, kai galima atskirti, kad tai du stimulai:

1) erdvėje
2) laike

31
Q

Vėberio dėsnis

A

– Skaičiuoja mažiausią pastebimą skirtumą
– Skirtumas proporcingas pradiniam stimulo intensyvumui
– Kuo intensyvesnis pradinis stimulas, tuo didesnio skirtumo reikia, kad jį pastebėtume

32
Q

Šoninis (lateralinis) slopinimas (procesai):

A

1) Ramybės būsena - viename lygyje esantys receptoriai slopina vieni kitus dėka reciprokinių sinapsių
2) Lokalus stimulo pateikimas stimulą pateikus į konkretų receptorių, išaugęs jo sužadinimas sąlygoja stipresnį slopinimą aplinkiniams receptoriams.
3) Rezultatas – galimybė skirti ribą.

33
Q

Sensoriniai keliai:

A
  1. Specifiniai (monomodaliniai) - perduoda informaciją iš to paties tipo receptorių (klausos, regos,..)
  2. Nespecifiniai - multimodaliniai, svarbūs bendro organizmo aktyvumo lygio palaikymui (RASM,..)
  3. Asociatyviniai (centrifūginiai) - susiję su stimulų biologinės reikšmės nustatymu (klausa,…)
34
Q

Dvigubos projekcijos principas

A

Skiriamos pirminės ir antrinės sensorinės projekcijos didžiųjų pusrutulių žievėje. Principo esmė – skiriamos pirminės, antrinės sensorinės žievės. Informacija iš jutimo ateina į pirmines, info apdorojama, tada eina į antrines ir t. t. ir ateina į kaktinę dalį.

35
Q

Sensorinis kodavimas (ką aprašo)

A

Sensorinis/nervinis kodas aprašo ryšį tarp aktyvumo tam tikroje neuronų populiacijoje ir to aktyvumo funkcinių pasekmiu.

36
Q

3 Sensorinio kodavimo tipai:

A
  1. Modalumo kodavimas:
    - “žymetos linijos”
    - laikinis kodas
  2. Intensyvumo kodavimas:
    - dažnuminis
    - populiacinis
  3. Trukmės kodavimas
37
Q

Modalumo kodavimas (“žymėtųjų linijų” principas)

A

Skirtingų tipų receptoriai turi skirtingus ryšius CNS-e, todėl konkretaus receptoriaus sudirginimas, nepriklausomai nuo dirgiklio, sukels tą patį pojūtį.

38
Q

Dažnuminis kodavimas (intensyvumo kodavimo):

A

Intensyvėjant stimului didėja veikimo potencialo dažnis (tiesiškai/logaritmiškai)

39
Q

Populiacinis kodavimas (intensyvumo kodavimo):

A

Kodavimas nervinių elementų, dalyvaujančių nerviniame atsake skaičiumi.