Somatosensorinės sistemos/ Įvadas Flashcards
Kam yra panaudojama sensorinė informacija?
Jutimui
Judesių kontrolei
Budrumo palaikymui
Visceralinių funkcijų reguliavimui - CO2, gliukozė, kol nepatampa kritiškai blogai,tol nepajaučiame
Dirgiklio (stimulo požymiai):
Modalumas -energija, užduodantis procesams toną
Intensyvumas - lytėjimo poveikis
Trukmė - viskas turi pradžią ir pabaigą
Vieta
Kas yra modalumas?
Modalumas yra specifinė, konkrečiam dirgikliui būdinga energijos forma, kurią specializuoti receptoriai paverčia elektriniais signalais. (Šitas versmas, specialios energijos virtimas elektriniais signalais, vadinamas transdukcija)
Kokie yra reikalingiausi išgyvenimui jutimai?
Chemorecepcija -kontaktinis būdas svarbus išgyvenimui
Lytėjimas - mechanojutimas, leidžia suprasti ar šalia organizmo yra dar kažkas
Minimalus jautrumas šviesai - kalbama ne apie regą, o apie jaučiamą šviesą ir koks jos intesyvumas.
“PAGRINDINIAI” jutimai/modalumai:
taip pat ką reiškia “pagrindiniai”
Pagrindiniai - kurių informacija yra sąmoningai suvokiama:
Rega
Klausa
Skonis
Uoslė
Somatosensorinis jutimas ir propriorecepcija
“NEPAGRINDINIAI” jutimai/modalumai:
Pusiausvyros jutimas
Vidinis chemojutimas
Vidinis barojutimas
Magnetojutimas (kalbama ir apie žmogaus magnetojutimą, gyvūnų aiškinimas remiasi kriptochromų egzistavimų (jie randami tinklainėje), atrasta, kad kriptochromų yra ir žmogaus tinklainėje)
Šoninės linijos sensorinė sistema
Elektrojutimas
Modalumai yra skirstomi į submodalumus:
Rega: spalva, dydis, forma... Skonis: saldu, rūgštu, kartu... Mechanojutimas: spaudimas, lytėjimas, vibracija... Termojutimas: šalta, vėsu, šilta, karšta ir t.t.
Dirgiklių (stimulų) skirstymas (2 skirstymai):
Pagal energijos formą: mechaniniai, cheminiai (10^-4 W), elektriniai, šviesiniai, šiluminiai
Pagal poveikį receptoriui: adekvatūs (10^-17 W - 10^-18 W) , neadekvatūs
Adekvatus dirgiklis
Šviesa, kuri yra mažos energijos (fotoreceptoriai sužadinami šviesos srautu).
Neadekvatus dirgiklis
Didelės amplitudės mechaninės energijos poveikis (Fotoreceptorius galima sužadinti smūgiu į akį, ta reakcija vadinasi fosfenai – šviesiniais arba kitokiais dirgikliais sukelti pojūčiai).
Visos sensorinės sistemos, nepriklausomai nuo modalumo, veikia trijuose lygiuose, kokiuose? Kokia eiga?
Receptorių
Sensorinių kelių (laidų)
Neuroninių tinklų
Receptoriuose įvyksta procesai, tada keliauja į sensorinius kelius ir toliau neuroninius tinklus (CNS, centriniai ganglijai)
Receptorinės ląstelės (receptoriai)
Tai yra specializuotos ląstelės, reaguojančios į tam tikros energijos rūšies dirgiklius ir pervedančios šią informaciją į bendrą nervinių signalų kalbą (t.y. vykdančios transdukciją).
Transdukcija
Tai procesas, kurio metu tam tikros rūšies energija paverčiama nervinių signalų kalba, t.y. elektriniais potencialais.
2 receptorių “klasės”:
- Lastelės membranos ar citoplazmos receptoriniai baltymai
- Specializuotos ląstelės ar struktūros, įvairių stimulų poveikį verčiančios į elektrinius signalus (jos skirstoma į vidinius ir išorinius)
Išoriniai receptoriai
Akis (rega) Ausis (klausa, pusiausvyra) Nosis (uoslė) Liežuvis (skonis) Termoreceptoriai (temperatūra) Mechanoreceptoriai (lietimo, skausmo, vibracijos)
Vidiniai receptoriai
Chemoreceptoriai (pH, dujos) Osmoreceptoriai (osmotiškumas) Termoreceptoriai (temperatūra) Baroreceptoriai (spaudimas) Proprioreceptoriai (kūno padėtis) Kiti mechanoreceptoriai ( skausmo, vibracijos, tempimo) Magnetoreceptoriai (magnetinis jutimas)
Į ką reaguoja vidiniai receptoriai?
Reaguoja į vidinės terpės pakitimus (termo-,osmo-,baro- ir t.t. dažnai yra polimodaliniai - (kai vienas ir tas pats receptorius gali reaguoti į skirtingų modalumų dirgiklius)
Į ką reaguoja išoriniai receptoriai?
Reaguoja į išorės aplinkos dirgiklius (rega, klausa, uoslė, skonis, lyta ir t.t dažniausiai monomodaliniai.
Į ką reaguoja proprioreceptoriai?
Reaguoja į pokyčius raumenyse, sausgyslėse, sąnariuose.
Kokie procesai vyksta receptoriuose?
Transdukcija
Veikimo potencialų generavimas (Generatoriniai potencialiai- gradualiniai potencialai (tolimojo veikimo priemonės) )
Receptorinių ląstelių skirstymas pagal veikimo potencialo susidarymo vietą, sandarą ir signalo perdavimo mechanizmus:
1) Pirminiai receptoriai - receptoriniai ir veikimo potencialai susidaro vienoje ląstelėje (mechanoreceptoriai odoje ir raumenyse, uoslės receptoriai,..)
2) Antriniai receptoriai - receptoriniai potencialai susidaro vienoje, o VP - kitoje ląstelėje (regos,klausos, skonio,…)
Kas yra receptorių adaptacija?
Tai procesas, kai ilgai dirginant pastoviu dirgikliu, atsakas silpnėja.
Receptorių tipai pagal adaptacijos greitį:
Labai greiti (msek.) Greiti (sek.) Vidutiniai (val.) Lėti (val. - dienos) Nesiadaptuojantys
Greičiausiai besiadaptuojantis receptorius?
Greičiausiai besiadaptuojantis receptorius yra - Pačini kūnelis (jie greičiausiai besiadaptuojantys, jie geriausiai ištirti)
Neuronų atsakų tipai:
Faziniai - perduoda informaciją apie greitus, trumpalaikius poveikius
Toniniai - perduoda informaciją apie pastovias, ilgiau trunkančias būsenas, sąlygas
Spontatinis (foninis) aktyvumas yra..
lastelės, kurių neveikia jokie dirgikliai, bet jos sukuria potencialus. Spontatinis aktyvumas padidina receptoriaus aktyvumą. Jei nebūtų spontaninio aktyvumo ląstelė negeneruotų potencialų
Recepcinis laukas
Tai visi receptoriai, galintys paveikti tiriamo neurono aktyvumą.
Slenkstis
Tai stimulo intensyvumas, kuriam esant stimulas išskiriamas iš kitų to paties modalumo stimulų bent pusėje visų atvejų.
Slenksčio tipai:
1) Receptorinis/fiziologinis
2) Jutiminis/elgseninis
Skiriamoji geba
Tai atstumas tarp dviejų stimulų, kai galima atskirti, kad tai du stimulai:
1) erdvėje
2) laike
Vėberio dėsnis
– Skaičiuoja mažiausią pastebimą skirtumą
– Skirtumas proporcingas pradiniam stimulo intensyvumui
– Kuo intensyvesnis pradinis stimulas, tuo didesnio skirtumo reikia, kad jį pastebėtume
Šoninis (lateralinis) slopinimas (procesai):
1) Ramybės būsena - viename lygyje esantys receptoriai slopina vieni kitus dėka reciprokinių sinapsių
2) Lokalus stimulo pateikimas stimulą pateikus į konkretų receptorių, išaugęs jo sužadinimas sąlygoja stipresnį slopinimą aplinkiniams receptoriams.
3) Rezultatas – galimybė skirti ribą.
Sensoriniai keliai:
- Specifiniai (monomodaliniai) - perduoda informaciją iš to paties tipo receptorių (klausos, regos,..)
- Nespecifiniai - multimodaliniai, svarbūs bendro organizmo aktyvumo lygio palaikymui (RASM,..)
- Asociatyviniai (centrifūginiai) - susiję su stimulų biologinės reikšmės nustatymu (klausa,…)
Dvigubos projekcijos principas
Skiriamos pirminės ir antrinės sensorinės projekcijos didžiųjų pusrutulių žievėje. Principo esmė – skiriamos pirminės, antrinės sensorinės žievės. Informacija iš jutimo ateina į pirmines, info apdorojama, tada eina į antrines ir t. t. ir ateina į kaktinę dalį.
Sensorinis kodavimas (ką aprašo)
Sensorinis/nervinis kodas aprašo ryšį tarp aktyvumo tam tikroje neuronų populiacijoje ir to aktyvumo funkcinių pasekmiu.
3 Sensorinio kodavimo tipai:
- Modalumo kodavimas:
- “žymetos linijos”
- laikinis kodas - Intensyvumo kodavimas:
- dažnuminis
- populiacinis - Trukmės kodavimas
Modalumo kodavimas (“žymėtųjų linijų” principas)
Skirtingų tipų receptoriai turi skirtingus ryšius CNS-e, todėl konkretaus receptoriaus sudirginimas, nepriklausomai nuo dirgiklio, sukels tą patį pojūtį.
Dažnuminis kodavimas (intensyvumo kodavimo):
Intensyvėjant stimului didėja veikimo potencialo dažnis (tiesiškai/logaritmiškai)
Populiacinis kodavimas (intensyvumo kodavimo):
Kodavimas nervinių elementų, dalyvaujančių nerviniame atsake skaičiumi.
