Chemojutimai

Question 1

Kas sudaro chemorecepciją?

Answer 1

• Vidinis chemojutimas - sąmonės lygiu nejaučiama
• Skonis
• Uoslė

Question 2

Kas sudaro vidinį cheminį jautrumą

Answer 2

• Parcialinis O2 (pO2)
• Parcialinis CO2 (pCO2)
• pH
• Gliukozė
• Metabolitai
• Kt.

Question 3

Kokie yra dujų recepetoriai, ką matuoja ir kur jie lokuoti?

Answer 3

• Centriniai (anglies dvideginis, pH): Yra smegenų kamiene, reaguoja į cerebrospinalinio skysčio pH
• Periferiniai (reaguoja į deguonį, anglies dvideginį, pH): Yra aortoje (X, klajoklis nervas) ir karotiniuose kūnuose (IX, liežuvio-ryklės nervas)

Question 4

Karotiniai kūnai

Answer 4

Specializuotos ląstelės, kurių paviršius yra jautrus deguoniui, atlieka stebėsenos funkciją

Question 5

Centriniai chemoreceptoriai (info):

Answer 5

Chemoreceptoriai pasklidę smegenų kamiene, pažymėtos 6 sritys, kaip išsidėstę, randama net ir iki smegenėlių.
Centriniai chemoreceptoriai reaguoja į cerebrospinalinio skysčio pH, bet ne į CO2 koncentracijos kitimą, reaguoja netiesiogiai, bet per H koncentraciją.

Question 6

Vidinių chemoreceptorių atsakai:

Answer 6

• ląsteliniai - pakinta ląstelėje
• sisteminiai - lėtesni

greiti
lėti

Question 7

Žiovulio paskirtis:

Answer 7

• deguonies kiekiui padidinti
• smegenų termoreguliacijai -jei išsižiojame daug oro patenka į burną
• kūno išjudinimui/pažadinimui (prasitempia) - galvos kaklo srities raumenys juda
• budrumo padidinimui (daugiau kraujo priteka į smegenis) - kraujo pritekėjimas

Question 8

Identiškas žiovulys tarp skirtingų gyvūnų rūšių būdingas situacijose susijusiose su:

Answer 8

• Cirkadiniais budrumo - aktyvumo ritmais (pvz. pavargus, nuobodžiaujant, pabudus/prieš miegą)
• Maitinimusi (pvz. plėšrūnai žiovauja prieš medžioklę, žmonės prieš valgį ar persivalgę)

Question 9

Skonio funkcijos:

Answer 9

• atpažinti maisto medžiagas (sūru, saldu, umami)
• pasirinkti maisto medžiagas priklausomai nuo organizmo poreikių
• vengti žalingų, toksinių medžiagų (kartu, rūgštu)
• inicijuoti virškinimo procesus
• sukelti refleksus (seilių išskyrimą, vėmimą, čiulpimą ir pan.)

Question 10

Pagrindiniai skonio jutimai (submodalumai):

Answer 10

• Saldumas
• Umami (žmogui dvi amino rūgštys – natrio glutamatas ir aspartatas)
• Kartumas
• Sūrumas
• Rūgštumas

Question 11

Papildomi skonio jutimai (submodalumai):

Answer 11

• Riebalų - buvo parodyta kad burnoje yra lipazių, kurios skaldo riebalus – reiškias yra ir receptoriai
• Metalo
• Vandens
• Šarminis (muilo)

Question 12

Kas yra papilos?

Answer 12

Tokie kalnai, įdubos, šoninėse sienelėse išsidėstę skonio svogūneliai – juose yra receptorinės ląstelės.

Question 13

Papilų tipai (info apie jas):

Answer 13

Latakinės - žmogus turi 7 - 12, turi šimtus skonio svogūnėlių. (labai didelės, matomos plika akimi)
Lapinės - labiau išvystytos vaikų nei suaugusių, turi šimtus skonio svogūnėlių.
Grybinės - yra keli šimtai, jose yra nuo vieno iki penkių skonio svogūnėlių. (jų yra daug, bet jos mažesnės tad jose mažiau skonio receptorių)
Siūliškos (kūginės)- neturi skonio svogūnėlių, reikalingos dėl fizinio kūno jutimo

Question 14

Kiek žmogus vidutiniškai turi skonio svogūnėlių?

Answer 14

Žmogus turi vidutiniškai 2000 - 4000 (sudaro 40 - 120 kelių tipų ląstelių)

Question 15

Skonio svogūnėlių ląstelių tipai:

Answer 15

• receptorinės - vyksta transdukcija
• palaikančiosios (atraminės) - palaiko struktūrą
• bazalinės (neurogeninės) - susidaro naujos receptorinės ląstelės

Question 16

Skonio svogūnėlis yra

Answer 16

skonio receptorinis organas

Question 17

Bendras transdukcijos principas

Answer 17

Bendras principas – Ca2+ sąlygotas neurotransmiterio išskyrimas

Question 18

Sūru (Na+) ir rūgštu (H+) veikimas:

Answer 18

Tai tiesioginis poveikis per apikalinės membranos kanalus

Question 19

Saldu, umami, kartu veikimas:

Answer 19

Veikia per su G baltymais susijusius kanalus, moduliuoja joninių kanalų aktyvumą per antrinių pernešėjų sistemas

Question 20

Skonio jutimo projekcijos:

Answer 20

1.	Nervai:
•	Veido (VII) nervo atšaka;
•	Liežuvio-ryklės (IX) nervas;
•	Nervas klajoklis (X).
2.	Vienišasis kelias, vienišasis branduolys smegenų kamieno šerdyje; 
4.	Pilvinis galinis vidurinis (VPM) branduolys gumbure;
5.	Žievė:
•	pirminė skonio žievė (salos žievė)
•	pirminė somatosensorinė žievė
6.	Kitos sritys:
•	limbinė sistema (pogumburis ir kt.), 
•	motorinės sritys (liežuvis),  
•	liaukų inervacija (seilių ir kasos)

Question 21

Kokie modalumų stimulai veikia valgant?

Answer 21

• cheminės medžiagos
• kvapniosios maisto dalelės
• temperatūra
• mechaninis dirginimas
• vaizdas

Kiti aspektai:
• patirtis
• alkio/sotumo jausmas
• požiūris į valgymo teikiamą malonumą

Question 22

Nuo ko priklauso skonio pojūčio intensyvumas?

Answer 22

Koncentracijos
Stimuliuojamos srities ploto
Temperatūros
Stimuliavimo trukmės

Question 23

Hipogeuzija

Answer 23

Padidėję skonio jutimo slenksčiai (sumažėjęs skonio jautrumas).

Question 24

Ageuzija

Answer 24

Viso liežuvio ploto (ar tam tikros dalies inervuojamos konkretaus nervo) jautrumo praradimas.

Question 25

Parageuzija

Answer 25

Pažeidimas kai ragaujant tam tikras maisto medžiagas jaučiami nemalonūs pojūčiai, kvapai. Dažna šio pažeidimo pasekmė anoreksija

Question 26

Skonio jutimo pokyčiai su amžiumi:

Answer 26

– tolygus jutimo silpimas dėl receptorių skaičiaus mažėjimo

– pokyčiai seilių sekrecijoje

Question 27

Kur dar yra skonio receptorių?

Answer 27

– Sėklidėse
– Spermatozoiduose
– Kvėpavimo takuose
– Žarnyne

Question 28

Kuo svarbi yra uoslė?

Answer 28

•maitinimasis:
potencialiai žalingų/naudingų medžiagų atpažinimas
fiziologinių pokyčių, reikalingų virškinimui ir absorbcijai, iniciavimas

•socialinė elgsena:
dauginimasis
motiniškas/tėviškas elgesys
patologijų identifikavimas (raupai – svogūno kvapas)

Question 29

Gyvūnų grupės pagal uoslės jautrumą:

Answer 29

Makrosmatiniai (turintys itin gerą uoslę (pvz. šunys) - Uoslės epitelis ~ 90 cm2
Mikrosmatiniai (prasta uoslė (žmonės) - Uoslės epitelis ~ 5 - 22 cm2

Question 30

Atraktantai

Answer 30

Cheminis vilioklis: medžiaga, viliojanti gyvūnus, veikdama jų chemoreceptorius - pačių vabzdžių egzokrininių liaukų sekretas, natūrali arba sintetinė medžiaga

Question 31

Repelentai

Answer 31

Atstumiančios medžiagos

Question 32

Semiochemikalai

Answer 32

Gyvų organizmų išskiriamos medžiagos: feromonai ir alelochemikalai

Question 33

Feromonai

Answer 33

Tos pačios rūšies individų išskiriamos medžiagos (lytinių partnerių paieška, individualios teritorijos ribų
žymėjimas, pavojaus signalai).

Question 34

Alelochemikalai

Answer 34

Skirtingų organizmo rūšių išskiriamos medžiagos:
– alomonai (atbaidantys kvapai) – kairomonai (aukos kvapas)
– sinimonai (vabzdžiai apdulkintojai )
– Kairomonai (aukos kvapas)

Question 35

Kvapų klasifikacija

Answer 35

Bandomos kurti įvairios kvapų klasifikacijos, pvz: Henningo kvapų prizmė – trikampis darinys – 6 pagrindiniai kvapai

Question 36

Uoslės sistemos:

Answer 36

• Pagrindinė uoslės sistema
• Vomeronazalinė (antrinė, papildoma sistema)
• Trišakio nervo sensorinė sistema (aktyvuojasi prie tam tikrų medžiagų, tam tikrų koncentracijų) cheminis/somatosensorinis jutimas

Question 37

Pagrindinė uoslės sistema

Answer 37

• uodžiamasis epitelis
• uodžiamasis stormuo
• laidinė uoslės sistemos dalis/projekcijos

Question 38

Nosies ciklas

Answer 38

Nosies ciklo esmė – kiekviena šnervė sudaryta iš 3 kriauklių, šnervės užsidaro, 4-8h. Viena šnervė uždaryta, veikia kita.
Nosies ciklą medicina supranta ultradianinį ritmą, dėl kurio nosies gleivinės pakaitomis paūmėja ir išsipučia. Šis darbo ir poilsio fazių kaitaliojimas padeda atsinaujinti gleivinėms. Perdėtas nosies ciklas taip pat žinomas kaip specifinis ar nespecifinis nosies hiperreaktyvumas.

Question 39

Kuo svarbios gleivės?

Answer 39

Receptorių apikalinės sritys apgaubtos gleivių, tai labai svarbi funkcionavimo dalis, nes medžiagos turi ištirpti gleivėse, jog galėtų būti užuostos.

Question 40

Uodžiamojo epitelio funkcijos:

Answer 40

• Kvapniųjų medžiagų ir receptoriaus sąveika
• Signalo perdavimas:
– Pirminiai receptoriai
– Transdukcija (dalyvauja su G baltymais susiję receptoriai, aktyvuojamos
antrinių pernešėjų sistemos)
– OBP (kvapniąsias medžiagas surišantys baltymai)

Question 41

Kvapo ir spalvos suvokimo analogija:

Answer 41

Spalvos suvokimas priklauso nuo bangos ilgio (3 receptorių tipai)
Kvapo suvokimas priklauso nuo įvairių molekulės savybių (anglies grandinės ilgio, funkcinių grupių, erdvinės formos ir kt.) (apie 390 receptorių tipų)

Question 42

Uodžiamasis stormuo

Answer 42

Uodžiamosiose smegenyse skiriama centrinė ir periferinė dalys. Periferinę dalį sudaro uodžiamasis stormuo - glaudžiai siejasi su hipokampu, kuris dalyvauja emocijų ir atminties mechanizmų formavime, asociacijų kūrime, jame informacija yra apdorojama ir filtruojama.

Question 43

Glomerulės

Answer 43

Funkciniai/ struktūriniai uodžiamojo stormens vienetai (mitralinės, kuokštinės, periglomerulinės ląstelės), kurių žmogaus uodžiamajame stormenyje yra apie 5600

Question 44

Kiek receptorių atstovauja 1 glomerulė? ir t.t.

Answer 44

Viena glomerulė atstovauja vieno konkretaus tipo receptorius
Viena kvapnioji medžiaga aktyvuoja tam tikrą glomerulių rinkinį
Kuo intensyvesnis kvapas (daugiau kvapniosios medžiagos), tuo daugiau receptorių ir, atitinkamai, glomerulių sužadinama

Question 45

Uoslės jutimo perdavimas į CNS:

Answer 45

Iš glomerulių į:
•	uodžiamąją žievę:
•	priekinis uodžiamasis branduolys
•	priekiniai ir užpakaliniai branduoliai migdoliniame kūne
•	uodžiamasis gumburėlis (tubercle)
•	dalis entorininės žievės
•	piriforminė (kriaušinė) žievė (!)

• pogumburį
• per gumburą į orbitofrontalinę žievę
• frontalinę žievę
• emocinės ir fiziologinės reakcijos
• suvokimas ir atskyrimas

Question 46

Hiposomija

Answer 46

Uoslės sutrikimas, kai yra padidėjęs slenkstis kvapams

Question 47

Anosmija

Answer 47

Uoslės sutrikimas, kai yra nejautrumas kvapams:
– pilna anosmija
– specifinė (dalinė) anosmija

Question 48

Uoslės haliucinacijos:

Answer 48

– vienos medžiagos kvapo priskyrimas kitai kvapiajai medžiagai
– kvapo jutimas visiškai nesant kvapios medžiagos
– pakitęs, iškreiptas kvapų suvokimas

Question 49

Uoslės jutimo pokyčiai su amžiumi

Answer 49

Glomerulių kiekis jaunų žmonių uodžiamuosiuose stormenyse varijuoja nuo 8000 iki 40000, ir mažėja maždaug po 10 proc. per dešimtmetį

Question 50

Kodėl uoslė yra kitoks kitimas?

Answer 50

• Tai kokius kvapus mėgstame dažniausiai nėra įgimta ir priklauso nuo išmokimo
• Absoliutus jautrumas, tačiau prastas identifikavimas, intensyvumo, krypties skyrimas
• Didelis individualus jautrumo ir interpretacijos variabilumas (jautrumas atskiriems kvapams gali skirtis iki 1000 kartų, išskyrus pavojų keliančius kvapus)
• “Paslėptas” jutimas - dažniausiai nereikalauja dėmesio, labai stipri adaptacija, bet svarbus socialinei komunikacijai
• Kvapai - puikūs emocijų sukėlėjai (kvapą praradusieji savo emocinį pasaulį apibūdina kaip žymiai skurdesnį ir pilkesnį)
• Atmintis kvapams – epizodinė, ilgalaikė, skirtinga tarp lyčių, gali akimirksniu “sugražinti” į tam tikras išgyventas situacijas

Question 51

Kas yra retronazalinis kelias?

Answer 51

Retronasalinis kelias apima kvapiąsias medžiagas, kurios paprastai atsiranda burnos ertmėje, pakyla per užpakalines nosiaryklės šnerves link uoslės gleivinės, kerta trišakį epitelį ir išeina per šnerves.

Question 52

Kas yra ortonazalinis kelias?

Answer 52

Ortonazinis kelias apima kvapiąsias medžiagas, kurios per priekines šnerves (šnerves) keliauja į vidų iš išorinės aplinkos per nosies ertmę, kerta trišakio kaulo gleivinę ir juda link uoslės gleivinės.

Question 53

Kam yra skirta vomeronazalinė sistema arba antrinė uoslės sistema? (ar žmogus tai turi?)

Answer 53

• Klasikinis požiūris – specifinė feromonų jutimui
• Kitas požiūris – nespecifinė sistema, skirta justi mažiau lakioms kvapnioms medžiagoms skystyje
• Žmogus šios sistemos neturi, tačiau atskiros jos dalys yra

Question 54

Kas yra vomeronazalinis organas?

Answer 54

Žmonėms vomeronasalinis organas (VNO), taip pat žinomas kaip (Jacobsono) organas, yra pagalbinis uoslės organas, esantis priekiniame apatiniame nosies pertvaros trečdalyje. Jį sudaro aklas maišelis su kanalu, atidaromu priekyje, tiekiamas turtingu kraujagyslių ir liaukų tinklu.

Question 55

Uoslės receptoriai už sensorinių sistemų ribų

Answer 55

–	Odoje
–	Plaučiuose
–	Inkstuose
–	Raumenyse
–	Spermatozoiduose