Klausa ir pusiausvyra Flashcards
Garsas
Sąlyginai mažos energijos reiškinys siejamas su gyvybei pavojingais procesais
Kokie yra garso slėgiai?
- minimalus, kurį skiria žmogaus ausis – 2*10-5 N/m2
- kalbant garso lygis apie 0,1 N/m2
- sukeliantis skausmą - 30 N/m2
Garso jėga (intensyvumas)
Energija, pernešama garso bangos per ploto vienetą laiko vieneto metu. (sunkus pamatavimas)
Garsinis slėgis
Jėga, veikianti į paviršių, statmeną dalelių judėjimo krypčiai. (lengvesnis pamatavimas)
Garsinio slėgio lygis
L= 20lg (P/Po)
P- konkreti garsinio slėgio vertė
Po- žmogaus girdėjimo slenkstis (sąlyginis nulis)
(matuojamas decibelais, ši skalė leidžia tarpusavyje lyginti visokius gyvūnus).
Audiograma
tai klausos tyrimas, kuriuo galima laiku diagnozuoti klausos sutrikimus, jų priežastis ir nuspręsti dėl gydymo.
3 pagrindinės ausies dalys:
Išorinė ausis
Vidurinė ausis
Vidinė ausis
Išorinę ausį sudaro:
Ausies kaušelis – surenka garso bangas. Kaušelio šoninis paviršius nėra lygus.
Kanalas (ausies landa) – filtruoja orą. Jos ilgis suaugusiajame yra apie 2,5 cm, išorinis trečdalis yra kremzlinis, o kiti du trečdaliai – kauliniai, jų riboje yra ausies kremzlės sąsmauka – susiaurėjimas. Landa yra S raidės formos. Kremzlinės landos dalies poodiniame sluoksnyje yra sieros liaukų. Landa baigiasi būgnine įlanka.
Išorinės ausies funkcija
Nukreipia garso energiją į vidurinę ausį ir:
• apsauga
• sustiprinimas
• garso lokalizacija
Vidurinę ausį sudaro:
Būgnelis – skiria išorinę ausį nuo vidurinės. Jis yra truputį pasviręs, ovalus ir pusiau permatomas, prisitvirtinęs prie kremzlinio jungiamojo audinio žiedo. Būgnelį sudaro trys sluoksniai – išorinis odos, vidurinis skaidulinis, ir vidinis gleivinės sluoksniai.
Būgninė ertmė -joje yra klausomieji kauliukai, jie sustiprina garso bangas. Jie yra trys: plaktukas, priekalas ir kilpa. Prie šių kauliukų tvirtinasi du raumenys: būgnelio tempiamasis ir kilpinis raumuo, pirmasis įtempia būgnelį, o antrasis atpalaiduoja, jie veikia vienu metu antagonistiškai.
Eustachijaus vamzdelis– sulygina oro slėgį, nes jungia vidurinę ausį su nosiarykle.
Vidurinės ausies funkcijos:
• signalo sustiprinimas ir perdavimas
• apsaugina nuo pernelyg stipraus signalo
- slėgio abipus būgnelio sulyginimas
Vidinę ausį sudaro:
- prieangis: yra netaisyklingos ovalios formos mažytė ertmė. Prieangio priekyje prasideda sraigė, o užpakalyje į jį atsiveria pusratiniai kanalai.
- puslankiniai kanalai: kauliniai pusratiniai kanalai yra už prieangio vienas kitam statmenose plokštumose.
-Sraigė: tai du su puse karto susisukęs spiralinis sraigės kanalas. trys laiptai: - prieangio (vestibiulinis) - vidinis (sraigės) - būgninis
keturios membranos:
- pamato (bazalinė)
- Reisnerio
- dengiamoji (tektoralinė)
- kraujagyslinis ruoželis (Stria vascularis)
Vidinės ausies funkcijos:
- signalo perdavimas iš langelio iki plaukuotų ląstelių
- transdukcija
- dažnio analizė
Anotia
Tai ausies kaušelio anomalija, kai nėra ausies kaušelių ar landos
Mikrotija
Tai ausies kaušelio anomalija, kai yra nepilno išsivystymo ausies kaušeliai
Ausies būgnelis
Vidurinės ausies apie 0,1 mm storio piltuvėlio formos skaidulinio audinio plokštelė, sustiprinanti garso bangas ir skirianti išorinę ausį nuo vidurinės ausies.
Manoma, kad tokia konfigūracija reikalinga skirtingiems garsinio dažnio signalams
Tempiamasis ausies būgnelio raumuo ir kilpos raumuo
Prie kauliukų tvirtinasi du raumenys: būgnelio tempiamasis ir kilpinis raumuo, pirmasis įtempia būgnelį, o antrasis atpalaiduoja, jie veikia vienu metu antagonistiškai.
Eustachijaus vamzdelis arba ausies trimitas
Jungia būgninę ertmę su nosiarykle. Sudaro 2 dalys: kremzilė ir kaulinė.
Vamzdelio išsidėstymas skiriasi suaugusiuose ir vaikuose. Vaikuose labiau horizontalus išsidėstymas – todėl lengviau jį užkimšti
Kas yra korti organas?
Corti organas yra vidinės ausies organas, esantis sraigėje, tai vieta, kur vyksta transdukcija ir visi susiję procesai. Corti organą sudaro trys išorinių plaukų ląstelių eilės ir viena vidinių plaukų ląstelių eilė.
Yra pamato membrana, ant jos išsidėstę tam tikros ląstelės, vienos iš jų plaukuotosios ląstelės – išorinės ir vidinės
Membranos vidinėje ausyje
3 laiptai, 4 membranos ir korti organas:
Reisnerio membrana
Tektorinė membrana
Stria vascularis
Baziliarinė membrana
Viduj – endolimfa – jos sudėtis netipinė, joje labai daug Kalio, prisitaikymas lengvesniam sužadinimui, transdukcijai.
Helicotrema
Sraigės labirinto dalis, kurioje susilieja prieangio ir būgninis laiptai
Pamato (bazalinė) membrana
Yra nevienoda pagal savo savybes, jei imti sraigės apačią- ten ji plačiausia ir ploniausia - geriausiai sklinda žemi dažniai. Ten, kur pamatas kietas ir siauras geriausiai sklinda aukšti.
Mechaninių savybių gradientas, tai duoda išskiriamų dažnių išsidėstymą, kur kokie dažniai yra išskiriami, kuo membrana minkštesnė – tuo aukšti dažniai sudėtingiau sklinda, o žemi geriau.
Kur yra perilimfa?
Prieangio ir būgniniame laipte
Kur yra limfa?
Sraigės latake
Koks yra sraigės vidaus potencialas – tarp
perilimfos ir endolimfos?
+ 80 mV
Kraujagyslinio ruoželio funkcija?
Sekretuoja endolimfą
Kiek eilių plaukuotųjų ląstelių korti organe?
Plaukuotosios ląstelės – išorinės 3 eilės (tolygesnės), vidinės – 1 eilė. Plaukeliai yra subesti į dengiamąją membraną.
Vidinės plaukuotosios ląstelės
Aferentinės– išsidėstę palei kūną, o eferentinės išsidėstę ant aferentinių sinapsių.
–vidinių ~ 3500, viena eilė
Funkcija - transdukcija
Signalo perdavimas - diverguoja
Išorinės plaukuotosios ląstelės
Vienoj vietoj aferentinės, greta eferentinės, dydžio prasmė didesnės už aferentines.
–išorinių ~ 20000, trys eilės
Funkcija - stiprinimas, t. y. jautrumo ir selektyvumo dažniui didinimas
Signalo perdavimas - konverguoja
Kur yra plaukuotosios ląstelės?
Jos yra klausos ir pusiausvyros sistemoje
Stereocilijos
Vidinėje ausyje stereocilijos yra mechaniškai jautrios plauko ląstelių organelės, kurios reaguoja į skysčių judėjimą daugelio rūšių gyvūnuose ir atlieka įvairias funkcijas, įskaitant klausą ir pusiausvyrą. Ausyje jos išsidėsto tvarkingai ir simetriškai.
Rezonansai klausos sistemoje:
• Mechaninis:
– Plaukeliai ties sraigės pagrindu trumpi ir tvirti, vibruojantys prie aukštų dažnių
– Plaukeliai ties sraigės viršūne ilgi ir lankstūs, vibruojantys prie žemų dažnių
• Elektrinis (pasireiškia tuo, kad ramybės būsenoje ląstelės turi spontaninį aktyvumą skirtingose vietose. Jei pamatuojame spontatinį aktyvumą ląstelės sraigės apačioje ir viršūnėje – jis skirsis.):
– Ca2+ srovė
– Ca2+ aktyvuota K+ srovė
– Įtampos valdoma užvėlinta K+ srovė
• Elektromechaninis (akcentuojama, kad šie rezonanasai vyksta abu tiek laike tiek erdvėje)
Baltymas prestinas išorinėse plaukuotosiose ląstelėse
Baltymas prestinas – šios molekulės įvairiai orientuotos. Prestino molekulių orientacija priklauso nuo potencialo ląstelėje. Jie išsidėstę horizontaliai – ląstelės kūnas sumažėja
Klausos jutimo projekcijos
- Plaukuotosios ląstelės
- Sraigės ganglijas
- Branduoliai smegenų kamiene (sraigės branduoliai ir alyviniai branduoliai)
- Apatiniai keturkalnio kalneliai (vidurinės smegenys)
- Vidinis kelinis kūnas (gumburas)
- Klausos žievė
Tonotopija
Fiziologijoje tonotopija yra erdvinis išdėstymas, kur smegenyse apdorojami skirtingo dažnio garsai. Tonai, artimi vienas kitam pagal dažnį, yra pavaizduoti topologiškai gretimuose smegenų regionuose.
Žievėje išlaikomas tonotopijos principas – esmė jog didėjančias tvarka, eina 1k –> 2k…..
Klausos sistemos 2 pagrindinės projekcijos:
Dorsalinė ir ventralinė
Centrifuginės projekcijos:
- V žievės sluoksnis»_space; vidinis kelinis kūnas (angl. medial geniculate nucleus, MGN)
- VI žievės sluoksnis»_space; apatinis dvikalnis (angl. inferior colliculus)
- Alyviniai branduoliai»_space; išorinės plaukuotosios ląstelės
Garso šaltinio lokalizacijos mechanizmai:
2 būdai:
1) intensyvumo kelias;
2) laiko kelias
Klausos sutrikimai:
•Būdingi 5 – 10 proc. populiacijos
•Skirstymas:
– Perdavimo sutrikimai (kamščiai, svetimkūniai, augliai, Eustachijaus vamzdžio, pažeidimai ir kt.), požymis
– pritilęs balsas
– Sensoneurologiniai sutrikimai (Kortijaus organo ar centrinės laidinės dalies pakitimai dėl įv. lėtinių ligų, vaistų, traumų, senėjimo ir kt.)
– Mišrūs
– Funkciniai (dėl emocinių ar psichologinių faktorių)
Otoakustinė emisija (OAE):
- Sraigėje generuojami žemo intensyvumo garsai, kuriuos galima registruoti klausos landoje
- Patvirtina aktyvų sraigės stiprinimo mechanizmą
- Padeda nustatyti vidinės ausies pažaidas
Tinnitus
Tai yra garso girdėjimas, kai aplinkoje
jokio garso nėra.
Gravitacinio lauko ypatybės:
- Pastovus pagal dydį ir kryptį
* Visaapimantis
Vestibuliarinio aparato struktūriniai dariniai:
Prieangis (jame yra 2 maišeliai, juose yra makulos – tai plaukuotųjų lastelių sankaupos):
– pailgasis maišelis (utriculus)
– apvalusis maišelis (sacculus)
– maišeliuose makulos
Puslankiniai kanalai (jie prasideda ir baigiasi prieangyje )(x, y, z plokštumose):
– ampulės
– ampulėse kristos (plaukuotųjų ląstelių sankaupos)
Kinocilijos plaukuotose ląstelėse:
• Priklausomai nuo palinkimo krypties vyksta žadinimas (kinocilijos kryptimi) arba slopinimas
• Spontaninis aktyvumas apie 100 VP/sek.
• Orientuotos skirtingomis kryptimis
(Klausos atveju yra stereocilijos, pusiausvyros atveju yra ir kinocilijos)
MAKULOS / KRISTOS
Organai:Pailgasis maišelis, apvalusis maišelis
Receptorinės struktūros: makulos
Jutimai: Pusiausvyra (gravitacija) ir linijinis pagreitis
Organai:Puslankiniai kanalai, ampulės
Receptorinės struktūros: kristos
Jutimai: Kampinis pagreitis, išankstinis pusiausvyros pokyčio “numatymas”
Plaukuotųjų ląstelių skaičius pusiausvyros organe
- Pailgasis maišelis – 30 000
- Apvalusis maišelis – 16 000
- Kiekviena ampulė – 7 000
Vestibuliarinės projekcijos:
Pusiausvyros projekcijos sudėtingesnės nei klausos.
4 projekcijos:
Vestibulo spinalinė projekcija (medialinė ir lateralinė) – inervuoja skersaruožius raumenis.
Vestibulookuliarinė projekcija (somatiniai motoriniai neuronai, susiję su akių judesiais)
Vestibulocerebeliarinė projekcija (smegenėlės)
Vestibulocerebralinė projekcija (smegenų žievė)
Endolimfa/perilifma
Endolimfoje daug kalio ir mažai natrio bei kalcio, o perilimfoje daug kalio ir mažai kalio bei kalcio. … Kalio jonų koncentracijos skirtumas tarp trijų skysčių skyriuose sraigėje leidžia tinkamai perduoti srovę kartu su plaukų ląstelėmis.
Endolimfa yra skystis, randamas membraniniame labirinte, o perilimfa yra skystis, supantis endolimfą, esantį kaulinio labirinto viduje.
