Somatosensorinė sistema Flashcards
Odos funkcijos:
- Apsaugo nuo: fizinių poveikių, cheminių pažeidimų, infekcijų, vandens pertekliaus ir trūkumo, per daug stiprios saulės šviesos, perkaitimo ar peršalimo
- Maskuoja (pigmentacija)
- Yra struktūros skirtos: judėjimui (žiuželiai, plunksnos), puolimui, gynybai (nagai, ragai), visuomeninio elgesio apraiškoms
- Vyksta medžiagų apykaita: dujų apykaita (O2 ir CO2), metabolitų pašalinimas
- YRA SPECIALIOS SENSORINĖS STRUKTŪROS
- Vyksta sekrecijos produktų pašalinimas
Pagrindiniai somatosensoriniai modalumai:
- Mechanorecepcija: spaudimas, lytėjimas, vibracija
- Skausmas
- Temperatūra: karštis, šiluma, šaltis, vėsa
Oda skirstoma į 2 kategorijas:
Arba yra arba nėra plaukų folikulų. Aplink folikulą apsivinioja nervinės galūnėlės. Sujudinus plauką, sudirginami mechanoreceptoriai.
Beplaukėje odoje – nėra tokių receptorių , vietoj plaukų folikulų receptorių yra Meisnerio kūneliai.
Meisnerio kūnelis (info apie jį):
Išsidėstęs beplaukėje odoje (delnai ir kojų padai)
Adekvatus dirgiklis - prisilietimas
Adaptacijos pobūdis - greita
Slenkstis - žemas
Modalumas ir funkcija - mechanoreceptorius, praneša apie staigų, lengvą prisilietimą, žemo dažnio vibraciją
Merkelio diskas (info):
Išsidėstė pirštų, lūpų ir genitalijų epidermio bazaliniame sluoksnyje
Adekvatus dirgiklis - tempimas, spaudimas
Adaptacijos pobūdis - lėta
Slenkstis - žemas
Modalumas ir funkcija- mechanoreceptorius, praneša apie pastovų žemo intensyvumo spaudimą
Pačini kūnelis (info):
Išsidėstęs dermos ir epidermio sandūroje, kraujagyslių sienelėse, sąnarių kapsulėse
Adekvatus dirgiklis - vibracija
Adaptacijos pobūdis - labai greita
Slenkstis - žemas
Modalumas ir funkcija - mechanoreceptorius, praneša apie odos vibracijos pradžią
Rufini kūnelis (info):
Išsidėstęs dermoje
Adekvatus dirgiklis - tempimas, žnybimas, odos deformacija
Adaptacijos pobūdis - lėta
Slenkstis - žemas
Modalumas ir funkcija - mechanoreceptorius, praneša apie odos įtempimo laipsnį
Skausmo receptorius (info):
Išsidėstęs nervinės galūnėlės išsidėsčiusios odos viduje
Adekvatus dirgiklis - žeidžianti mechaninė jėga
Adaptacijos pobūdis - nėra
Slenkstis - labai aukštas
Modalumas ir funkcija - nociceptorius, funkcionuoja kaip aukšto slenksčio mechanoreceptorius
Mechanoreceptoriai pasižymi skirtingomis savybėmis:
Skiriasi morfologija, skiriasi išsidėstymas odoje dėl to skiriasi jautrumas, skiriasi recepciniai laukai (jų ribų aiškumas), atsakų pobūdžiai (koreliuoja su adaptacinėmis savybėmis).
Slenkstis (2 tipai):
- Absoliutus - lytėjimas, temperatūra
- Dviejų taškų skyrimo - koks minimalus atstumas tarp dviejų dirginančių taškų, kuriuos organizmas gali atskirti kaip skirtingus.
Mechanotransdukcija (3 tipai):
Jonų kanalai mechanoreceptorių galūnėlėse yra aktyvuojami mechaninių stimulų, kurie ištempia ar kitaip deformuoja ląstelės membraną.
A- Paprasčiausia versija kai yra kanalas, membraną mechaniškai paveikiant jis yra atidaromas
B- Vartiniai kanalai, mechaninis poveikis, įtempiami baltymai ir atidaromi vartai.
C- Receptorius yra atskirai nuo kanalo, receptorius aktyvina baltymus, atidaromas kanalas (sudėtingiausias ir laiko požiūriu ilgiausias).
Somatosensorinės sistemos receptorinės ląstelės: (kokios, ką vykdo?)
Nugarinės šaknelės ganglijo neuronai irrrr Pirminiai sensoriniai receptoriai
Vykdo signalo transdukciją ir perduoda informaciją į CNS.
Sensorinė skaidula Aalfa (mielinizuota)
Receptorių tipas - proprioreceptoriai iš raumenų ir sausgyslių
Aksono skersmuo - 20 mikrometrų
Perdavimo greitis - 120 m/s
Perduodama info apie raumenų ilgį
Sensorinė skaidula Abeta (mielinizuota)
Receptorių tipas - lytėjimo receptoriai, Pačini kūneliai, sausgyslių receptoriai
Aksono skersmuo - 10 mikrometrų
Perdavimo greitis - 60 m/s
Perduodama info - lytėjimas, informacija apie raumenų ilgį
Sensorinė skaidula Agama (mielinizuota)
Receptorių tipas - nociceptoriai, šalčio termoreceptoriai
Aksono skersmuo - 2,5 mikrometrai
Perdavimo greitis - 15 m/s
Perduodama info - lytėjimas, aštrus skausmas, niežėjimas
Sensorinė skaidula C (nemielinizuota)
Receptorių tipas - nociceptoriai, šilumos termoreceptoriai
Aksono skersmuo - <1 mikrometro
Perdavimo greitis - <1 m/s
Perduodama info - lėtas skausmas, niežėjimas, kutenimas, temperatūra
Dermatoma
Tai yra odos sritis, kurią įkvepia vienas stuburo nervas. Konkrečiai, juos kontroliuoja jutimo neuronai, atsirandantys iš stuburo nervo ganglijo.
Somatosensorinės projekcijos: (2)
Šoninės kilpos (medialinio lemnisko) kelias
Nugaros - gumburo kelias
Somatosensorinė žievė:
Specifinė smegenų sritis, esanti parietalinėje skiltyje. Kaip rodo jo pavadinimas, ši skiltis yra po kaukolės parietiniu kaulu, o pagal dydį parietinė skiltis yra viena didžiausių tarp tų, kurios sudaro kaukolę.
Žievė yra atsakinga už jutiminio pobūdžio informacijos, gaunamos iš dermos, raumenų ir sąnarių, apdorojimą ir apdorojimą.
Fantominės galūnės
Nors galūnės ten nebėra, likusios nervų galūnės ties amputacijos riba toliau siunčia skausmo signalus į smegenis, todėl galvos smegenys gali suvokti, kad galūnė yra vis dar ten.
Yra nuplėšiami aksonai, aksonai bando regeneruoti, ataugti, suveikia apsauginiai mechanizmai, susidaro rezginiai ir tuo viskas pasibaigia. Jei yra padirginama toje amputuotoje vietoje, žmogui ateina jutimas.
Per ilgesnį laiką, kadangi veikia sinapsinis plastiškumas, smegenys sureaguoja.
Nociceptoriai
Selektyvūs receptoriai, reaguojantys į stimulus, keliančius grėsmę audiniams
Signalai iš nociceptorių (ką daro?)
– informuoja apie galimą audinio pažeidimą
– nuolat primena apie audinius, kurie jau yra pažeisti ir turi būti saugomi
Skausmas
Signalų apdorojimo CNS “produktas”, bet ne tiesioginė sensorinio dirginimo išraiška
Skausmas gali būti:
SOMATINIS (skeleto raumenų sistema): skirstomas į paviršinį – oda (aštrus dūrimas), paviršinis taip pat skirstomas į pirminį ir antrinį (lėtą ir greitą) ir gilų - tai jugniamieji audiniai, raumenys, kaulai, sąnariai (raumenų skausmas, galvos skausmas)
VISCERALINIS - vidaus organai (tulžies skausmas, opos sukeltas skausmas, apendicitas.
Pagal patofiziologinius mechanizmus skausmas skirstomas į:
- Nocicepcinį – periferiniai receptoriai (kai dirginami receptoriai, įprastasis skausmas)
- Neuropatinį – procesai CNS (CNS‘e, visokie uždegimai t.t.)
Skausmo tipai:
- Greitas (aštrus, pirminis) skausmas – juntamas ~ 0,1 sek. po stimulo
- Lėtas (chroniškas, antrinis) skausmas - pajuntamas ~ ≥1 sek. po stimulo ir lėtai stiprėja
Skausmo receptoriai tai
Laisvos nervinės galūnėlės (odoje ir vidaus organuose)
Beveik nesiadaptuojantys skausmo receptoriai:
– mechano receptoriai
– termo-mechaniniai (šalčio, karščio)
– polimodaliniai
Skausmą sukeliantys stimulai:
– Mechaniniai
– terminiai
– cheminiai (išoriniai ir vidiniai)
Skausmo receptorių aktyvumo pakitimai:
– Alodinija – skausmo jutimas sukeliamas įprastai neskausmingų dirgiklių
– Hiperalgezija – stipresnis nei įprastai skausmo jutimas, sukeliamas skausminių dirgiklių
– Kt.
Nociceptorius aktyvuojančios medžiagos:
• Globulinai ir baltymų kinazės • Arachidoninė rūgštis • Histaminas • Neuronų augimo faktorius (NGF) • Medžiaga P (SP) ir su kalcitonino genu susijęs peptidas (CGRP) • K+ • Serotoninas (5-HT), acetilcholinas (ACh), žemo pH tirpalas, ATP • Raumenų spazmai ir pieno rūgštis • ....
SKAUSMĄ VIDAUS ORGANUOSE SUKELIA:
- Tempimas
- Cheminis dirginimas
- Spaudimas
Skausmo komponentai:
- sensorinis
- emocinis (afektinis)
- kognityvinis
- autonominis
- motorinis
Skausmo išraišką stipriai apsprendžia:
- asmenybės pobūdis (ekstra/intra versija)
- auklėjimas
- etninė kilmė
- aplinkybės, kuriose kyla skausmas
- …
Psichogeninis skausmas:
Išraiška psichologinių problemų, kurias pacientas
junta kaip skausmą, kylantį dėl kūno pažeidimų
Žievinės projekcijos (3):
- somatosensorinė: pirminė ir antrinė
- juostinė (cingulate gyrus) – emocinis komponentas
- salos (insular) – autonominis komponentas
Niežėjimo skirstymas, kam būdingas,su kuo siejamas ir kaip perduodamas, kilmė
- Skirstomas: ūmus ir chroniškas (dermatologinis, sisteminis, neuropatinis, psichogeninis)
- Būdingas: odai, akies junginei ir gleivinėms ir kt.
- Siejamas su histaminu, serotoninu, endotelinu ir t.t.
- Perduodamas lėtomis C tipo skaidulomis
- Kilmė: Histamino, H1R ir Nehistamino, MrgprX1
Apie ką informuoja termojutimas?
- Informuoja apie temperatūros skirtumą tarp oro/objekto ir odos (normali odos temp. - apie 32 º)
- Reaguoja į temperatūros pokyčius
Kur yra termoreceptorių?
Odoje
Vidaus organuose
CNS
Info apie šalčio receptorius:
- 3-10 kartų daugiau,
- A tipo skaidulos (mielinizuotos)
- lokalizuoti epidermyje
- labai jautrūs greitiems temperatūros pokyčiams
Info apie šilumos receptorius:
- C tipo skaidulos (lėtai perduodama info)
- lokalizuoti dermoje
- mažiau jautrūs greitiems temperatūros pokyčiams
Tam tikros temperatūros (komforto zona, šilumos jausmas, vėsumo jausmas, skausmo jausmas)
31-36 ºC – “komforto zona”
< 31 ºC – vėsumo jausmas pereina į šalčio jausmą
< 15 ºC – skausmo jausmas
> 36 ºC – šilumos jausmas pereina į karštį
45 ºC – skausmo jausmas
Šalčio ir šilumos termoreceptorių veikimo ribos:
Šalčio: • 35oC – pradeda veikti • 30oC – stipriausias atsakas • 25oC – skausmingi pojūčiai • 12oC – nustoja veikti
Šilumos:
• 37oC – pradeda veikti
• 43oC – stipriausias atsakas
• > 43oC – staigiai krenta aktyvuma
Termoreceptorių jautrumą apsprendžia:
šilumos - įtampos valdomi Ca2 + kanalai
šalčio – įtampos valdomi Na+ kanalai
