Rega Flashcards
Regos sistema
3 lygmenys:
Akies tinklainė;
LGN- šoninis kelinis kūnas;
Regos žievė (pakaušinė).
- Optinė sistema -projekcinė dalis, svarbi perduoti šviesines bangas iki tinklainės, vyksta transdukcija.
- Fototransdukcija
- Informacijos apdorojimas -potencialų kelionė po nervų sistemą
Jautrumas šviesai
Tai gebėjimas skirti skirtingus šviesos intensyvumo lygius
Rega
Vaizdų formavimas
Fototaksis
Laisvų organizmų judėjimas (vienaląsčiai)
Fototropizmas
Fiksuotų organizmų judesiai (augalai)
Elektromagnetinių bangu spektras, regimoji šviesa
Regimoji šviesa yra nuo 400nm iki 750nm.
Matomas ruoželis svarbus ir energijos prasme, trumpesnės bangos – aukštos energijos bangos yra biologiškai pažaidžios bangos. Ilgesnės bangos – mažesnės energijos, mažiau pažaidžios.
Pagrindiniai akies optinės sistemos elementai, sąlygojantys šviesos laužimo funkciją:
- ragena -ji turi būti skaidri, jei neskaidri, ar nelygus paviršius, iškreipia vaizdą
- vyzdys -reguliuoja praeinančios šviesos srautą
- lęšiukas - – tol kol gali judėti, juda ir keičia išgaubtumą dėka krumplyno raumens, užtikrina akomodaciją
Odena (sklera)»_space; ragena Gyslainė»_space; rainelė, krumplynas
Akis judinantys raumenys
Yra 3 raumenų poros. Raumenys yra šoniniai, viduriniai, apatiniai ir viršutiniai tiesieji raumenys bei apatiniai ir viršutiniai įstrižai.
Akies dugnas
Specifinis vaizdas, tai laikoma kaip biožymuo, individualus vaizdas kiekvienam asmeniui. Matosi 2 svarbios funkcinės zonos. Macula lutea – geltonoji demė – joje yra fovea centralis – geriausia matymo sritis, daugiausia kolbelių.
Optinis diskas arba akloji demė
Akies gale yra tinklainė. Ji sudaryta iš šviesai jautrių ląstelių, kurios siunčia žinutes į jūsų smegenis apie tai, ką matome. Kiekvienas žmogus tinklainėje turi vietą, kur jungiasi regos nervas. Šioje srityje nėra šviesai jautrių ląstelių, todėl ši tinklainės dalis nemato.
Stuburinių tinklainė
Tinklainės skerspjūvis: ląstelių tipai tie patys: nuo dešinės pusės pigmentinių tinklainės ląstelių sluoksnis – funkcijos: apsaugo nuo šviesos judėjimo, šviesa nuo ląstelių atsispindi, vyksta medžiagų apykaita.
Receptorinės ląstelės yra apjungiamos horizontalių ląstelių, jos užtikrina ryšį tarp gretimų ląstelių.
Amakrininė ląstelė – apjungia info iš bipolinių ląstelių.
Ganglinių ląst sluonksnis – generuojami veikimo potencialai
Šviesa ateina ir finale ji pasiekia fotoreceptorius, horizontalios ląstelės skaidrios bet prisideda prie iškraipymo.
Invertuota tinklainė – šviesa pereina per visus sluoksnius kol pereina iki fotoreceptorių.
Info apdorojimas: greitas arba lėtas. Greitas informuoja CNS, kad kažkas bus, tai pirmasis signalas, padidina jautruma. Lėtas – pateikia detalesnę info apie tai kas yra matoma.
Fotoreceptoriai
Jie struktūriškai skirstomi į:
Išorinį segmentą (trikampis)- fototransdukcijos vieta, sluoksniai turi membranas, o jose yra retinalis.
Vidinis segmentas – jėgainė fotoreceptorių, gaminama energija;
Sinapsinis galas – informacija perduodama bipolinėms ląstelėms.
Kojelė jungia išorinius segmentus su vidiniais segmentais – fizinė jungtis.
Lazdelės ir kūgeliai – kaip atskirti? Membranos kurios gaubia išorinius segmentus, kūgelių atveju kaip šukos, lazdelių – ištisinis apgaubimas.
Retinalis, rodapsinas
Diskų membranose yra išsidėstęs rodapsinas – retinalis ir baltymas opsinas.
Retinalis gali būti ramybės būsenoje – cis formoje, palenktas; kai paveikia šviesa – retinalis pasikeičia į trans izomerą.
Lazdelėse gali beveik dvigubai greičiau vykti izomerizacijos pakitimai, o kolbelėse lėčiau. Naudojant tam tikro dažnio šviesinę stimuliaciją, galima įvertinti kaip funkcionuoja žmogaus kolbelės/lazdelės.
Fotorecepcijos procesas
Kai lazdelė yra tamsoje cGMP koncentracija yra didelė, yra neaktyvus rodopsinas. Vyksta pastovus neurotransmiterio išskyrimas, membranos potencialas lygus -40mV. (pastoviai įeina ir išeina Na+ ir K+)
Kai lazdelė yra šviesoje - įvyksta retinalio sąveika, įvyksta jo transformacija. Stipriai sumažėja cGMP koncentracija, užsidaro jo valdomi Na kanalai, stipriai sumažėja tamsos srovė – o tai yra signalas kitiems aukščiau esantiems neuronams. (įeina tik K+). Membrana hiperpoliarizuota, potencialas iki -70mV.
Lazdelių ir kolbelių palyginimas:
Lazdelės:
Skaičius - 120x10^6
Išsidėstymo vieta - Periferinė tinklainės dalis,apie geltonąją dėmę.
Ryšys su kitomis tinklainės ląstelėmis- daug lazdelių konverguoja į vieną aukštesnio lygio neuroną
Funkcija - reaguoja į silpną šviesą, skiriamoji geba žema, bespalvis regėjimas
Kolbelės:
Skaičius: 6x10^6
Išsidėstymo vieta - susikaupusios geltonosios demės zonoje
Ryšys su kitomis tinklainės ląstelėmis - nėra konvergencijos, kiekviena lazdelė projektuojasi į vieną bipolinę ląstelę.
Funkcija - fokusuotas, detalus, spalvinis regėjimas su aukšta skiriamąją geba.
Ganglinių ląstelių receptyviniai laukai
Recepciniai laukai yra apvalaini. Jie skirstomi į 2 funkcines zonas: centras ir periferija.
On centras – off periferija:
Šviesa nukreipta į centrą - jaudina
Šviesa nukreipta į periferiją - slopina
Šviesa nukreipta į centrą ir periferiją - silpnas atsakas
On periferija – off centras:
Šviesa nukreipta į centra - slopina
Šviesa nukreipta į periferiją - jaudina
Šviesa nukreipta į centrą ir periferiją - silpnas atsakas
Rega lygina elementų apšviestumą, šie on off keliai prasideda nuo tinklainės ir baigiasi aukščiausiais smegenų keliais.
Regos projekcijos
Ganglinėse ląstelėse formuojami veikimo potencialai. Toliau keliauja optiniu traktu, optinė kryžmė – iš dešinės pusės eina į kairę, o iš kairės į dešinę.
Regos kelias
tinklainė»_space; šoninis kelinis kūnas»_space;pirminė regos žievė
tinklainė»_space; viršutinis dvikalnis»_space; gumburo
pagalvė»_space; žievė
tinklainė»_space; pogumburis
Regėjimo kelią sudaro tinklainė, regos nervai, optinis chiazmas, optiniai takai, šoniniai geniculate kūnai, optinė spinduliuotė ir regos žievė.
Regėjimas (naktinis ir dieninis)
NAKTINIS: aukšto jautrumo (svarbiausios lazdelės); žemo regėjimo aštrumo (kalta didžiulė konvergencija); juodai - baltas
DIENINIS: žemesnio absoliutaus jutimo (dienos metu apšviestumo užtenka); geresnio regėjimo aštrumo (nevyksta kolbelių konvergencija); spalvotas (kolbelės)
Akomodacija
Prisitaikymas vienodai gerai matyti skirtingu atstumu esančius objektus
Hiperopija
Toliaregystė – už akies fokusuojamas taškas, išplaukęs vaizdas, sunku skaityti, matyti.
Taisoma išgaubto lęšio su teigiamomis dioptrijomis.
Miopija
Trumparegystė – lęšis pasižymi per didelę skiriamąją geba, iki tinklainės ateina išplaukęs vaizdas.
Taisoma įgaubto lęšio su neigiamomis dioptrijomis.
Astigmatizmas
Esmė skaidraus akies paviršiaus netolygumas, kai šviesa atkeliauja iki ragenos, išskaidoma į 2 pluoštus, gaunamas neryškus matymas.
Prezbioptija
Senatvinė toliaregystė - lęšiukas praranda plastiškumą Ir negali keisti projekcijų.
Taisoma dvigubo išgaubtumo lęšių pagalba.
Spalvinio regėjimo mechanizmai
- Pirminis – fotorecepcinis
* Antrinis - nervinis
Spalvinio regėjimo teorijos:
- Trikomponentė spalvų teorija (Lomonosovo Jungo - Helmholco) - 3 pagrindinės spalvos – raudona, žalia, mėlyna. 3 komponentės, kurias maišant galime gauti įvairia spalvų gamą. Ši teorija turi problemų: sinchroniniai kontrastai.
- Geringo kontrastinių spalvų teorija - neneigė receptorių svarbos, bet jis teigia, kad kolbelės yra suskirstytos į funkcines grupes. Centras būtų raudona arba žalia spalva; kita geltona arba melyna; paskutinė balta arba juoda.
- Dvigubų procesų teorija (Hurvich -Jameson) - esmė, jog pradžiai veikiant trikomponentė teorija, o po to įsijungia kontrastinių spalvų teorija.
Daltonizmas
Spalvinio regėjimo sutrikimas
Dichromazija
Kai žmogus nejunta kažkurios vienos spalvos:
• Protanopija - raudonos
• Deuteranopija - žalios
• Tritanopija - mėlynos
Monochromazija
Tai pilnas spalvinis aklumas:
•Kolbelių monochromazija (veikia tik vienos spalvos kolbelės) (kolbelės vienos spalvos: žalios, raudonos, melynos)
•Lazdelių monochromazija (achromatopsija) – nėra jokių veiksmingų kolbelių.
Achromatopsija
Tai neprogresuojantis paveldimas regos sutrikimas, pasireiškiantis spalvinio jutimo nebuvimu.
Komplementinės spalvos
Tai spalvos ,kurias sumaišius, gauname baltą spalvą (geltona ir mėlyna)
Achromatinės spalvos
Įvairaus intensyvumo pilkos spalvos (nespalvotos spalvos)
Vištakumas (hemeralopija)
Sutrikusi adaptacija bei matymas prieblandoje dėl vitamino A trūkumo.
