Širdies ir kraujagyslių sistema (širdis) Flashcards
Perikardas
Tai yra širdies dangalas, širdiplevė (skirstomas į parietalinį (išorinį) perikardą ir vidinį.
Epikardas
Vidinis perikardas (plona išorinė membrana, dengianti širdį).
Miokardas
Storiausias raumeninis sluoksnis, kuris sudarytas iš: žiedinių ir susitraukiančiųjų skaidulų; specifinių laidinės sistemos skaidulų; kompaktinis/kempininis.
Endokardas
Vidinis širdies sluoksnis sudarytas iš jungiamojo audinio ir endotelio, išklojančio prieširdžių ir skilvelių vidų.
Širdies ciklas
Su kiekvienu širdies susitraukimu besikartojanti mechaninių ir elektrinių įvykių seka širdyje.
Sistolė
Širdies susitraukimas (40 proc.)
Diastolė
Širdies atsipalaidavimas ( proc.)
Širdies ritmas priklauso nuo:
Gyvūno masės ir metabolizmo lygio
Širdies automatija
Yra užtikrinama elektrinių jungčių ir laidžiosios sistemos: prieširdžio mazgas (sinusinis, SA ir kt.) -pagrindinis širdies ritmo vedlys; atrioventrikulinis mazgas (prieširdžio - skilvelio mazgas); Hiso pluoštas ir Purkinje skaidulos.
Sužadinimo užlaikymas atrioventrikuliniame mazge …..
trunka 0,1-0,2 sek. (yra apsauga nuo per greito žadinimo perdavimo iš prieširdžių į skilvelius). Ypač greitas sklidimas Purkinje skaidulomis (1,5-4 m/s) - užtikrina labai greitą žadinimo sklidimą visame skilvelių miokarde. Vienpusis (iš prieširdžių į skilvelius) žadinimo sklidimas.
Jaudrumo periodas
Kai širdis yra jautri sužadinimui
Nejautros (refrakterinis periodas) gali būti:
Absoliutus: sistolės metu; Sąlyginis : sistolės pabaigoje - diastolės pradžioje.
Ekstrasistolinis kompleksas
Ekstrasistolė ir kompensacinė pauzė
Širdies tonai
Garsai, kurie lydi vožtuvų užsidarymą (registruojami fonokardiograma).
Pagrindiniai (fiziologiniai) tonai: S1 - dviburio ir triburio vožtuvų užsidarymas (sistolinis), aukštas tonas; S2 - pusmėnulinių vožtuvų užsidarymas (diastolinis), žemas tonas.
Kiti (kartais girdimi):
S3 - skilvelių prisipildymas
S4- prieširdžių susitraukimas
Pagrindiniai žmogaus širdies veiklos rodikliai
ŠSD -apie 70 dūžiai/min
Širdies ciklo trukmė - apie 0,8 sek.
Sistolinis tūris - apie 75ml
Minutinis tūris nuo 4-5l iki 20-30 l
Chronotropinis poveikis širdžiai
Kai yra didinamas/mažinamas susitraukimų dažnis
Dromotropinis poveikis širdžiai
Kai yra greitinamas/lėtinamas sujaudinimo plitimas
Inotropinis poveikis širdžiai
Didinama/mažinama miokardo susitraukimų jėga
Širdies raumens susitraukiamumo (kontraktiliškumo) reguliacija
Vidinė reguliacija - pradinio miokardo skaidulų ilgio kitimas. Kuo stipriau širdis ištempiama diastolės metu, tuo stipriau ji susitrauks sistolės metu (Franko - Starlingo dėsnis).
Autonominės NS reguliacija - simpatinės NS stimuliacija didina, o parasimpatinės (nervas klajoklis) silpnina širdies raumens susitraukimą.
Kiti faktoriai - jonai (K+, Ca2+), temperatūra.
Elektrokardiografija
Grafinis širdies elektrinio aktyvumo atvaizdavimas
Elektrokardiograma
Kreivė, kuri atspindi potencialų skirtumo tarp 2 širdies elektrinio lauko taškų dinamiką širdies ciklo metu.
EKG derivacija
elektrodų išdėstymo kūno paviršiuje sistema
P dantelio reikšmė
Jaudinimo plitimas prieširdžiais
PQ segmento reikšmė
Susitraukia prieširdžiai
Q dantelio reikšmė
Jaudinimas plinta atrioventrikuliniame mazge, Hiso pluoštu ir jo kojytėmis
R dantelio reikšmė
Jaudinimo plitimas skilveliuose
S dantelio reikšmė
Jaudinimo plitimo skilveliuose pabaiga
ST segmento reikšmė
Skilveliai susitraukia
T dantelio reikšmė
Skilvelių repoliarizacija
Aritmija ir jos rūšys
Bet koks širdies ritmo dažnumo sutrikimas
Fiziologinė, patologinė - pakitusi ritmo vedlio veikla.
Trachikardija, bradikardija - pagrindinio ritmo vedlio pasikeitimas. Ekstrasistolės - impulso sklidimo blokavimas.
Fibriliacija (prieširdžių; skilvelių) - pakitimai laidžiosios sistemos skaidulose.
Širdies sustojimas - spontaninio aktyvumo generavimas įvairiose širdies dalyse.
Fibriliacija
Atsitiktinis, nekoordinuotas širdies ląstelių sužadinimas ir susitraukimas.
Elektrinė defibriliacija
Prie krūtinės yra prijungiama stipri elektros srovė, kuri, pasiekusi širdį, stimuliuoja visas jos dalis vienu metu.
Širdies infarktas
Tai negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.
Mažasis kraujo apytakos ratas
Mažasis kraujotakos ratas - tai kraujo kelias iš dešiniojo skilvelio į kairįjį prieširdį. Iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas stumiamas į plaučių kamieną, kuris šakojasi į dvi plaučių arterijas, jomis jis atiteka į plaučius. Ten arterinis išsišakoja į kapiliarus, kuriuose vyksta dujų apykaita. Veninis kraujas netenka anglies dioksido ir prisotinamas deguonies. Plaučių kapiliaruose jis tampa arteriniu, suteka iš kapiliarų į plaučių venas ir jomis įteka į širdies prieširdį.
Mažuoju kraujotakos ratu arterijomis teka veninis kraujas, o venomis - arterinis.
Didysis kraujo apytakos ratas
Didysis kraujo apytakos ratas - tai kraujo kelias iš kairiojo skilvelio į dešinį prieširdį. Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išstumiamas į aortą. Nuo aortos tuoj pat už pusmėnulinio vožtuvo atsiskiria vainiklinės arterijos. Jos yra ypač svarbios, nes atneša deguonį ir maisto medžiaga širdies ląstelėms. Jos eina širdies išoriniu paviršiumi ir šakojasi į artioles bei kapiliarus. Kapiliarai susijungia į venules, šios - į stambesnes širdies venas ir atsiveria į dešinįjį prieširdį.
Didžiuoju kraujotakos ratu arterijomis teka deguonies prisotintas arterinis kraujas, o venomis - veninis kraujas, prisotintas anglies dioksido.
