Širdies ir kraujagyslių sistema (širdis)

Question 1

Perikardas

Answer 1

Tai yra širdies dangalas, širdiplevė (skirstomas į parietalinį (išorinį) perikardą ir vidinį.

Question 2

Epikardas

Answer 2

Vidinis perikardas (plona išorinė membrana, dengianti širdį).

Question 3

Miokardas

Answer 3

Storiausias raumeninis sluoksnis, kuris sudarytas iš: žiedinių ir susitraukiančiųjų skaidulų; specifinių laidinės sistemos skaidulų; kompaktinis/kempininis.

Question 4

Endokardas

Answer 4

Vidinis širdies sluoksnis sudarytas iš jungiamojo audinio ir endotelio, išklojančio prieširdžių ir skilvelių vidų.

Question 5

Širdies ciklas

Answer 5

Su kiekvienu širdies susitraukimu besikartojanti mechaninių ir elektrinių įvykių seka širdyje.

Question 6

Sistolė

Answer 6

Širdies susitraukimas (40 proc.)

Question 7

Diastolė

Answer 7

Širdies atsipalaidavimas ( proc.)

Question 8

Širdies ritmas priklauso nuo:

Answer 8

Gyvūno masės ir metabolizmo lygio

Question 9

Širdies automatija

Answer 9

Yra užtikrinama elektrinių jungčių ir laidžiosios sistemos: prieširdžio mazgas (sinusinis, SA ir kt.) -pagrindinis širdies ritmo vedlys; atrioventrikulinis mazgas (prieširdžio - skilvelio mazgas); Hiso pluoštas ir Purkinje skaidulos.

Question 10

Sužadinimo užlaikymas atrioventrikuliniame mazge …..

Answer 10

trunka 0,1-0,2 sek. (yra apsauga nuo per greito žadinimo perdavimo iš prieširdžių į skilvelius). Ypač greitas sklidimas Purkinje skaidulomis (1,5-4 m/s) - užtikrina labai greitą žadinimo sklidimą visame skilvelių miokarde. Vienpusis (iš prieširdžių į skilvelius) žadinimo sklidimas.

Question 11

Jaudrumo periodas

Answer 11

Kai širdis yra jautri sužadinimui

Question 12

Nejautros (refrakterinis periodas) gali būti:

Answer 12

Absoliutus: sistolės metu; Sąlyginis : sistolės pabaigoje - diastolės pradžioje.

Question 13

Ekstrasistolinis kompleksas

Answer 13

Ekstrasistolė ir kompensacinė pauzė

Question 14

Širdies tonai

Answer 14

Garsai, kurie lydi vožtuvų užsidarymą (registruojami fonokardiograma).
Pagrindiniai (fiziologiniai) tonai: S1 - dviburio ir triburio vožtuvų užsidarymas (sistolinis), aukštas tonas; S2 - pusmėnulinių vožtuvų užsidarymas (diastolinis), žemas tonas.
Kiti (kartais girdimi):
S3 - skilvelių prisipildymas
S4- prieširdžių susitraukimas

Question 15

Pagrindiniai žmogaus širdies veiklos rodikliai

Answer 15

ŠSD -apie 70 dūžiai/min
Širdies ciklo trukmė - apie 0,8 sek.
Sistolinis tūris - apie 75ml
Minutinis tūris nuo 4-5l iki 20-30 l

Question 16

Chronotropinis poveikis širdžiai

Answer 16

Kai yra didinamas/mažinamas susitraukimų dažnis

Question 17

Dromotropinis poveikis širdžiai

Answer 17

Kai yra greitinamas/lėtinamas sujaudinimo plitimas

Question 18

Inotropinis poveikis širdžiai

Answer 18

Didinama/mažinama miokardo susitraukimų jėga

Question 19

Širdies raumens susitraukiamumo (kontraktiliškumo) reguliacija

Answer 19

Vidinė reguliacija - pradinio miokardo skaidulų ilgio kitimas. Kuo stipriau širdis ištempiama diastolės metu, tuo stipriau ji susitrauks sistolės metu (Franko - Starlingo dėsnis).
Autonominės NS reguliacija - simpatinės NS stimuliacija didina, o parasimpatinės (nervas klajoklis) silpnina širdies raumens susitraukimą.
Kiti faktoriai - jonai (K+, Ca2+), temperatūra.

Question 20

Elektrokardiografija

Answer 20

Grafinis širdies elektrinio aktyvumo atvaizdavimas

Question 21

Elektrokardiograma

Answer 21

Kreivė, kuri atspindi potencialų skirtumo tarp 2 širdies elektrinio lauko taškų dinamiką širdies ciklo metu.

Question 22

EKG derivacija

Answer 22

elektrodų išdėstymo kūno paviršiuje sistema

Question 23

P dantelio reikšmė

Answer 23

Jaudinimo plitimas prieširdžiais

Question 24

PQ segmento reikšmė

Answer 24

Susitraukia prieširdžiai

Question 25

Q dantelio reikšmė

Answer 25

Jaudinimas plinta atrioventrikuliniame mazge, Hiso pluoštu ir jo kojytėmis

Question 26

R dantelio reikšmė

Answer 26

Jaudinimo plitimas skilveliuose

Question 27

S dantelio reikšmė

Answer 27

Jaudinimo plitimo skilveliuose pabaiga

Question 28

ST segmento reikšmė

Answer 28

Skilveliai susitraukia

Question 29

T dantelio reikšmė

Answer 29

Skilvelių repoliarizacija

Question 30

Aritmija ir jos rūšys

Answer 30

Bet koks širdies ritmo dažnumo sutrikimas
Fiziologinė, patologinė - pakitusi ritmo vedlio veikla.
Trachikardija, bradikardija - pagrindinio ritmo vedlio pasikeitimas. Ekstrasistolės - impulso sklidimo blokavimas.
Fibriliacija (prieširdžių; skilvelių) - pakitimai laidžiosios sistemos skaidulose.
Širdies sustojimas - spontaninio aktyvumo generavimas įvairiose širdies dalyse.

Question 31

Fibriliacija

Answer 31

Atsitiktinis, nekoordinuotas širdies ląstelių sužadinimas ir susitraukimas.

Question 32

Elektrinė defibriliacija

Answer 32

Prie krūtinės yra prijungiama stipri elektros srovė, kuri, pasiekusi širdį, stimuliuoja visas jos dalis vienu metu.

Question 33

Širdies infarktas

Answer 33

Tai negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.

Question 34

Mažasis kraujo apytakos ratas

Answer 34

Mažasis kraujotakos ratas - tai kraujo kelias iš dešiniojo skilvelio į kairįjį prieširdį. Iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas stumiamas į plaučių kamieną, kuris šakojasi į dvi plaučių arterijas, jomis jis atiteka į plaučius. Ten arterinis išsišakoja į kapiliarus, kuriuose vyksta dujų apykaita. Veninis kraujas netenka anglies dioksido ir prisotinamas deguonies. Plaučių kapiliaruose jis tampa arteriniu, suteka iš kapiliarų į plaučių venas ir jomis įteka į širdies prieširdį.
Mažuoju kraujotakos ratu arterijomis teka veninis kraujas, o venomis - arterinis.

Question 35

Didysis kraujo apytakos ratas

Answer 35

Didysis kraujo apytakos ratas - tai kraujo kelias iš kairiojo skilvelio į dešinį prieširdį. Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išstumiamas į aortą. Nuo aortos tuoj pat už pusmėnulinio vožtuvo atsiskiria vainiklinės arterijos. Jos yra ypač svarbios, nes atneša deguonį ir maisto medžiaga širdies ląstelėms. Jos eina širdies išoriniu paviršiumi ir šakojasi į artioles bei kapiliarus. Kapiliarai susijungia į venules, šios - į stambesnes širdies venas ir atsiveria į dešinįjį prieširdį.
Didžiuoju kraujotakos ratu arterijomis teka deguonies prisotintas arterinis kraujas, o venomis - veninis kraujas, prisotintas anglies dioksido.