Lietuvos tautinis atgimimas

Question 1

Spaudos draudimo laikotarpis?

Answer 1

1864-1904 m.

Question 2

Kur buvo spausdinama lietuviškos knygos? Kaip ji pateko į Lietuvą?

Answer 2

Mažojoje Lietuvoje. Pateko per Prūsijos ir Rusijos sieną ir knygnešių platinama visoje Lietuvoje.

Question 3

Kas turėjo įtakos knygnešių veiklai?

Answer 3

Patriotizmas, priešinimasis rusinimui, siekis kuo daugiau lietuvių aprūpinti lietuviška spauda, finansinė nauda

Question 4

Kokios knygnešių grupės?

Answer 4

Gabentojai - pereina siena, nuperka leidinių ir grįžta atgal. Platintojas - nelegalius leidinius nunešdavo į pasirinktą vietą. Laikytojai - leidinius pristatydavo skaitytojams

Question 5

Spaudos patekimo būdai?

Answer 5

a) legaliai per sieną (per pažintis, paperkant); b) nelegaliai per sieną; c) paštu; d) kontrafakcija - leidimo metai parašyti senesni (iki spaudimo draudimo), todėl valdžia leisdavo išparduoti tokias knygas

Question 6

Knygnešių draugijų pavyzdžiai:

Answer 6

Garšvių draugija (iki 1895 m.), “Atgaja”, “Sietynas”

Question 7

Bausmės pagautiems knygnešiams:

Answer 7

1. Atimamos teisės; 2. Ištremiami į katorgą 4-6 metam; 3. už parašymą baudžiami tvirtovės kalėjimu 8-16 mėnesių; 4. už laikymą areštas 7-8 mėnesiams ir policijos priežiūra 1-3 metus; 5. ištremiami į Sibirą

Question 8

Kas rėmė slaptas mokyklas?

Answer 8

Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Daugiausia mokyklų Šiaulių ir Ukmergės gubernijose.

Question 9

Kaip skirstomos slaptos mokyklos?

Answer 9

Nuolatinės - įrengiama vieno valstiečio namuose ir veikia nuolat; kilnojamoji - trumpam virsdavo vieno iš besimokančių vaikų namai, tokias žandarai susekdavo rečiau

Question 10

Kokie lietuvių rašytojai buvo ir daraktoriai?

Answer 10

Gabrielė Petkevičiųtė- Bitė, Povilas Višinskis, Jonas Biliūnas

Question 11

Kas padarė didžiausią įtaką lietuvių tautiniam atgimimui?

Answer 11

“Aušra” laikraščio išleidimas 1883(-1886) m., kuriam vadovavo Jonas Basanavičius. Pirmasis numeris išleistas Ragainėje, kiti Tilžėje, Rytų Prūsijoje. 1886 m. katalikų bažnyčia nustojo laikraštį remti, nes jis buvo per daug pasaulietiškas ir kritikavo dvasininkus. Su šiuo įvykiu pasibaigė “Aušros” platinimas.

Question 12

Kuo pasižymėjo laikraštis “Varpas”?

Answer 12

Daug dėmesio skyrė lietuvos tautos išsivadavimui iš tautinės priespaudos, lietuvių kovai su caro priespauda ir lenkėjimu. Jie įvardijo konkrečius išsivadavimo kovos būdus, siekė lietuvių tautos ir kalbos lygybės, kvietė priešintis lietuviškos spaudos draudimu. Skirtas lietuvių pasaulietinei inteligentijai. Jį redagavo Vincas Kudirka

Question 13

Aušrininkai, lietuvių inteligentai, palaikę Joną Basanavyčių

Answer 13

Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas, Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Martynas Jankus, Petras Kriaučiūnas

Question 14

Kuo pasižymėjo laikraštis “Aušra”?

Answer 14

Juo siekata lietuvių tautinio atgimimo. Jis aukštino tautos praeitį, kultūrą, daug dėmesio skyrė lietuvių kalbai, santarvei. Teigta, kad gimtoji kalba yra svarbiausias tautos bruožas, todėl kalbos niekinimas prilygsta tautos mirčiai. Teigta, kad lietuvių tauta yra tokia pat svarbi, kaip ir lenkų ar rusų, ir ji nėra prastesnė. Tauta turi turėti visas sąlygas tobulėti ir įveikti atsilikimą. Kovojo su privarta ir rusinimu ar lenkėjimu. Jis neturėjo socialinės ar politinės programos.

Question 15

Kaip pasireiškė susiskaldžiusi lietuvių inteligentija?

Answer 15

Konservatyvieji pradėjo leisti laikraštį “Šviesa”. Dvasininkija iš pradžių leido “Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą”. Pasaulietiniai inteligentai pradėjo leisti “Varpą”. Plačiajai visiuomenei buvo “Tėvynės sargas”. Laikraštis “Ūkinininkas” buvo skirtas valstiečiams. Lietuvių inteligentija suskilo į dvi dalis: katalikiškąją ir pasaulietinę.

Question 16

Lietuvos socialdemokratų partija (LSD)

Answer 16

Seniausia Lietuvos politinė partija. Įkurta 1896 m. Jai vadovavo Steponas Kairys, Andrius Damoševičius, Augustinas Janulaitis. Iš pradžių lietuviai joje sudarė mažumą. Teigė, kad reikia siekti nepriklausomybės. (Kairioji) rėmėsi Antrojo Internacionalo nuostatais, Vokeitijos ir Lenkijos socialdemokratų partijų programomis. Iškelta nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos laisvos federacijos su lenkais, gudais, latviais ir ukrainiečiais idėja. Atspindėjo darbininkų sluoksnį, reikalo 8h darbo dienos.

Question 17

Lietuvos Demokratų Partija (LDP)

Answer 17

(Centrinė) Ją įkūrė 1902 m. laikraščių “Varpas” ir “Ūkininkas” suburti lietuviai pasauliečiai inteligentai. Ją atstovavo Kazys Grinius, Polivas Višinskis, Jonas Vileišis, Antanas Smetona, Jurgis Bielinis, Gabrielė Petkevičiūtė - Bitė, Juozas Bagdonas, Jurgis Šaulys.
Programos tikslai: artimiausias – Lietuvos autonomija Rusijos imperijoje, galutinis – nepriklausoma Lietuvos Respublika. Reikalauta panaikinti lietuvių spaudos draudimą, leisti vartoti lietuvių kalbą valdžios įstaigose, viešajame gyvenime, mokant pradinukus valstiečius, panakinti suvaržymus valstiečiams perkant mišką ar žemę.

Question 18

Lietuvos Krikščionių Demokratų Partija (LKDP)

Answer 18

1906 m. įkurta partija aplink laikraštį “Tėvynės sargas”. Atstovai: Petras Bučys, Maironis.
Sukurtas vėlai, nes bažnyčia nepalankiai reagavo į tai, kad kunigai dalyvauja tautinio atgimimo veikloje, be bažnyčios vadovybės pritarimo jie negalėjo steigti politinės partijos. Bažnyčia buvo priklausoma nuo Rusijos caro administracijos, todėl vengė politinės veiklos. Senoji katalikų karta buvo lenkiška ir lietuvių tautinis atgimimas atrodė nereikalingas. Lietuvių dvasininkų elitas buvo ne Lietuvoje, bet Rusijoje. Panaikinus spaudos draudimą ir Rusijoje kilus revoliucijai, sušvelnėjus caro valdžiai, Lietuvos dvasininkai ruošėsi įsteigti LKDP. Bet dėl nesutarimų tarp bažnyčios ir partijos vadovų partija nebuvo įkurta.
Programoje numatyta siekti autonomijos Lietuvai jos etnografinėse žemėse, politinius ir ekonominius klausimus spręsti demokratiniu būdu, įvesti lietuvių kalbą lietuviškose srityse, įgyvendinti ekonomines ir žemės reformas. Partija nenorėjo atsiriboti nuo Rusijos imperijos.

Question 19

Kada vyko Didysis Vilniaus seimas?

Answer 19

1905 m. gruodžio 4-5 dienomis. Panaikintas spaudos draudimas, Rusijoje vyko revoliucija, ji pralaimėjo karą su Japonija, todėl Lietuvoje politinės veiklos sąlygos tapo laisvesnės. Pagrindiniai sušaukimo iniciatoriai – J. Basanavičius ir J. Kriaučiūnas. Per “Vilniaus žinias” buvo sukviesti žmonės į suvažiavimą. Juo bandoma suvienyti tautą, išgirsti kiekvieną sluoksnį.
Jis buvo didžiausias įvykis po 1863 m. sukilimo.

Question 20

Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai?

Answer 20

Pripažino, kad caro valdžia - pikčiausias priešas. Nusprendė reikalauti Lietuvos autonomijos su seimu Vilniuje. Nemokėti Rusijai mokesčių. Neleisti vaikų į rusiškas mokyklas. Netarnauti Rusijos kariuomėnėj. Nesikreipt į jokias rusiškas įstaigas. Reikalaut, kad visur būtų vartojama lietuvių kalba.
-Visiškai atsiriboti nuo Rusijos-
Po jo nustota persekioti katalikų bažnyčią. Lietuviai ir kitos okupuotos tautos gavo galimybę siųsti savo atstovus į dūmą. Mokyklose pradėta dėstyti lietuvių kalbą, miesto darbininkai galėjo burtis į proffsiges sąjungas, įvairias ekonomimes ir kultūrines draugijas.

Question 21

Dionizas poška

Answer 21

Pasiturintis žemaičių bajoras. Palaikė santykius su J. A Giedraičiu.
“Mužikas Žemaičių ir Lietuvos”. 1812 m. Įkūrė sendaikčių muziejų .

Question 22

Simonas Stanevičius

Answer 22

Studijavo Vilniaus universitete. Priskautomas prie jaunos ir subrendusios žemaičių kartos.
“Šlovė žemaičių”; “Dainės žemaičių”.

Question 23

Simonas Daukantas

Answer 23

Mokėsi Vilniaus universitete. Pirmas parašė Lietuvos istoriją lietuviškai. Visą savo gyvenimą tyrinėjo Lietuvos istoriją. Visokiais straipsniais aprūpindavo Teodorą Narbutą ir Motiejų Valančių. Jis buvo istorikas, skatinęs lietuvius didžiuotis savo istorija.

Question 24

Motiejus Valančius

Answer 24

Žemaičių (Telšių) vyskupas. Parašė “Žemaičių vyskupystė”; “Paaugusių žmonių knygelė”. Buvo blaivybės šalininkas. Pamokslavo lietuviškai. Įkūrė pirmą knygnešių organizaciją.