(2) Lietuvos istorija Flashcards
Kokia buvo Lietuvos padėtis po Pirmojo pasaulinio karo?
- 1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Jai vadovavo Augustinas Voldemaras. Prasidėjo valstybės kūrimasis: organizavosi savivaldybės, policija, kariuomenė.
- 1918 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašytos Kompjeno paliaubos. Po paliaubų demoralizuota ir pavargusi vokiečių armija be mūšių, palikdama daug karinio turto, traukėsi iš užimtų teritorijų. Paskui vokiečius slinko Raudonoji armija.
Lietuva tarpukario metais
Nepriklausomybės kovų laikotarpis (1918 – 1920)
Parlamentinis valdymas (1920 – 1926)
Autoritarinis A. Smetonos valdymas (1926 – 1940)
Lietuvos Nepriklausomybės aktas
1918 02 16 Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu.
Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė – Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas.
Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą.
Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkaujančio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Jį pasirašė: J. Basanavičius, M. Biržiška, P. Klimas, V. Mironas, A. Smetona, A. Stulginskis ir J. Vileišis ir kt.
Kokie dalykai trukdė Lietuvai sukurti valstybę?
krašte stovėjo Vokiečių kariuomenė, reikėjo ją išlydėti ir perimti krašto valdymą iš okupacinės valdžios;
trūko patyrusių žmonių valdyti kraštą;
partijos, nors ir siekė Lietuvos Nepriklausomybės, ne visada veikė sutartinai;
Lietuvos niekas nepripažino, todėl reikėjo užmegzti diplomatinius ryšius su užsienio valstybėmis;
valstybės kūrimui labai trūko pinigų;
Steigiamasis seimas
Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–16 dienomis. 1922 m. spalio 6 d. Steigiamasis Seimas baigė darbą. Steigiamasis Seimas pradėjo darbą Kaune, o ne Vilniuje, kaip buvo planuota, nes sostinė buvo užimta Lenkijos
Steigiamasis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą; asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę.
Lietuvos Valstybės Taryba ir Steigiamasis Seimas užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį.
Šis Seimas priėmė nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymus, svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus (pvz., įvedė Lietuvoje metrinę matų, saikų ir svorių sistemą, įvedė Vidurio Europos laiką). Šis Seimas vykdė visų lygių vykdomosios valdžios įstaigų kontrolę, šiuo laikotarpiu sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis. Paruošė sąlygas tam, kad 1921 09 Lietuva taptų Tautų Sąjungos nare.
Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių. Steigiamojo Seimo Pirmininko pareigas ėjo Aleksandras Stulginskis, jis kartu ėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Lietuvoje pirmaisiais pokario metais cirkuliavo markės. 1922 m. dėl Vokietiją ištikusios gilios ekonominės krizės krito markės vertė. Ir Lietuva dėl markių nuvertėjimo patyrė didelių nuostolių. Todėl 1922 m. spalio 1 d. į apyvartą buvo įvestas litas. 1922 m. 10 litų prilygo 1 JAV doleriui.
Kodėl reikėjo Steigiamojo seimo? Koks buvo jo tikslas?
Steigiamojo Seimo reikėjo vidaus politiniam stabilumui, jis turėjo paneigti priešiškų jėgų kaltinimus, kad Lietuvos žmonės nepriklausomybės nenori ir kad ji tėra saujelės žmonių idėja.
1920 05 15 į pirmąjį posėdį susirinkus Steigiamajam Seimui baigėsi laikinumo laikotarpis – Seimas turėjo pakeisti Laikinosios Konstitucijos galiojimą, baigti laikinosios vyriausybės darbą. Steigiamasis Seimas t. p. turėjo nustatyti šalies santvarką, priimti Konstituciją, paskelbti esmines reformas, nustatyti santykius su kaimynais.
Steigiamojo seimo nariai
Iš 112 išrinktųjų Steigiamojo Seimo narių
59 priklausė Krikščionių demokratų blokui,
29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokui,
13 – Lietuvos socialdemokratų partijai,
10 mandatų gavo tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1), išrinktas vienas nepartinis.
Kas vyko su Steigiamuoju Seimu, kai Lietuva buvo puolama?
Prasidėjus Želigovskio puolimui 1920 m. spalio mėn., Steigiamasis Seimas laikinai nutraukė darbą. Dalis Seimo narių, buvusių karininkų, stojo į armiją. Vienas atstovas žuvo. Steigiamasis Seimas nuo 1921 m. tęsė savo darbą, priėmė daug įstatymų.
Steigiamojo seimo žemės reformos
Žemės reformą reikėjo įvykdyti ne tik siekiant suteikti žemės bežemiams, bet ir norint sumažinti dvarininkijos įtaką. Daug Lietuvos dvarininkų buvo sulenkėję, rėmė Lenkiją ir net kovojo su ginklu rankose prieš Lietuvos nepriklausomybę.
Vykdant reformą žemės gavo beveik 38 tūkst. naujakurių ir 26 tūkst. mažažemių.
Vykdant žemės reformą Lietuvoje vyko ir kaimų skirstymas į vienkiemius. Žemės reforma pavyko. Pertvarkytas Lietuvos žemės ūkis greitai prisitaikė prie Europos rinkos. Lietuvos žemės ūkio produkcija sudarė eksporto pagrindą.
Lietuvos konstitucija
Priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d. Konstitucija, arba pagrindinis valstybės įstatymas, nustatė, kad valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismas.
Seimas – svarbiausia valdžios institucija. Jis buvo renkamas 3 metams, proporcine rinkimų sistema. Seimas leido įstatymus, kontroliavo Vyriausybės veiklą, galėjo jai pareikšti nepasitikėjimą, rinko Prezidentą. Prezidentas turėjo teisę paleisti Seimą, bet naujai išrinktas Seimas galėjo jį perrinkti. Prezidentas taip pat parinkdavo Ministrą Pirmininką ir tvirtino jo sudarytą kabinetą.
Konstituciją garantavo plačias tautinių mažumų ir piliečių teises.
Lietuvos tarptautinė padėtis 1919-1922 m.
Vokietija karą pralaimėjo ir nebegalėjo išlaikyti Baltijos kraštų, o Rusijoje vyko pilietinis karas. Bolševikai, po nesėkmingo bandymo sugrąžinti Rusijai Baltijos valstybes, 1920 m. pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuvą prisijungti siekė atsikūrusi Lenkijos valstybė, jie norėjo sugrąžint ATR.
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva, kurią jau buvo pripažinusios Vokietija, Sovietų Rusija, Šveicarija, Argentina, Latvija ir Estija, buvo priimta į Tautų Sąjungą. 1922 m. liepos 28 d. Lietuvą, kaip visateisę valstybę, (de jure) pripažino JAV, o gruodžio 20 d. – Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Japonija.
Kas yra de facto ir de juri?
de facto - sąlyginis (nevisiškas) naujai susikūrusios valstybės pripažinimas (Lietuva de jure nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 16 d.)
de jure - galutinis (visiškas) valstybės pripažinimas
Kodėl KDB pavyko laimėti rinkimus?
Nes dauguma balsuotojų buvo katalikai iš kaimo, tai kunigai pamokslaudami skatindavo balsuoti už juos. Taip pat patraukliai siūlė iš dvarų atimti žemę.
L. Želigovskis
Lenkas, karo vadas, kuris 1920 m. užėmė Vilnių.
Wilhelm Karl von Urach
1918 06 04 W. K. von Urachui Lietuvos Taryba pasiūlė tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Vokietijai 1918 10 20 pripažinus Lietuvos teisę į suverenitetą ir kilus lietuvių visuomenės pasipiktinimui skubotu monarchijos atkūrimu, Lietuvos Taryba 11 02 atšaukė į Lietuvą neatvykusio W. K. von Uracho išrinkimą karaliumi.
