(5) Šaltasis karas 2. Flashcards
Afganistano karas
(1978–92), Afganistano partizanų (mudžahedų) karas su prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene.
Po 1978 04 27 perversmo į valdžią atėjusi marksistinė M. N. Taraki vyriausybė ėmė diegti sovietinio valdymo elementus, kovoti su islamu, dėl to 1978 06 kilo ginkluoti sukilimai, kurių vyriausybė nepajėgė nuslopinti. 1979 03 ji paprašė SSRS įvesti kariuomenę. 1979 07 JAV nutarė teikti slaptą pagalbą režimo priešininkams. Po 1979 09 perversmo valdžią užgrobė dar radikalesnis H. Aminas. Dėl jo vykdyto masinio teroro mudžahedų kova sustiprėjo ir kėlė grėsmę prosovietiniam režimui.
1979 12 25 SSRS kariuomenė įsiveržė į Afganistaną, 12 27 Kabule nužudė H. Aminą ir pakeitė jį SSRS statytiniu B. Karmaliu, 1980 pradžioje užėmė beveik visus didžiausius miestus, svarbiausius rajonus ir kelius. Sovietams padėjo Afganistano vyriausybės pajėgos. SSRS kariuomenei ir Kabulo režimui priešinosi dauguma gyventojų, daug jų pasitraukė į Pakistaną bei Iraną. SSRS ginkluotųjų pajėgų klasikiniai karo veiksmai buvo nesėkmingi.
Mudžahedai iš pradžių prastai ginkluoti, nuo 1984 ėmė gauti vis didesnę finansinę ir karinę paramą iš JAV, Vakarų Europos, arabų šalių (ypač Saudo Arabijos), Irano, Kinijos. Nuo 1985 SSRS kariuomenė vengė dalyvauti karo veiksmuose. 1988 mudžahedai jau valdė didumą Afganistano ir perėmė karinę iniciatyvą.
Afganistano karo baigtis ir padariniai
Pagal 1988 04 14 Ženevoje pasirašytą Afganistano, Pakistano, SSRS ir JAV susitarimą SSRS iki 1989 02 15 išvedė iš Afganistano kariuomenę, bet ir toliau rėmė vyriausybę, valdančią pagrindinius miestus. SSRS žlugus Rusija ir JAV nuo 1992 01 01 nutraukė ginklų tiekimą kovojančioms grupuotėms. 1992 04 15 mudžahedai užėmė Kabulą, 04 28 perėmė valdžią ir paskelbė Afganistaną islamo valstybe. Per Afganistano karą žuvo apie 1,5 mln. civilių gyventojų, apie 14 000 SSRS karių, 4–5 mln. gyventojų pasitraukė į Iraną, Pakistaną. Karas pagreitino SSRS ir socializmo žlugimą, paaštrino religinius ir tautinius prieštaravimus Afganistano visuomenėje; prasidėjo afganų karinių ir politinių grupuočių tarpusavio ginkluota kova, į kurią įsikišo JAV ir kitos valstybės (2017 kova tebesitęsė).
Vengrijos revoliucija
Atsistatydinus Vengrijos CK generaliniui sekretoriui M. Rákosi Vengrijos visuomenei kilo vilčių pakeisti šalies politinę ir ekonominę santvarką.
Solidarizuojantis su darbininkų sukilimu Poznanėje, 1956 10 23 Budapešte surengtas mitingas. Apie 300 000 žmonių susirinkę prie parlamento reikalavo spaudos, žodžio laisvės, laisvų rinkimų, daugiau nepriklausomybės nuo SSRS, t. p. vyriausybės vadovu paskirti M. Rákosi politinį priešininką, reformatorių I. Nadį.
Šalyje paskelbtas visuotinis streikas
10 27 I. Nagy sudarė naują vyriausybę. 10 31 I. Nagy paskelbė, kad Vengrija išstoja iš Varšuvos sutarties organizacijos. 11 03 sudaryta J. Kádáro vadovaujama marionetinė vyriausybė paprašė SSRS vadovybę numalšinti kontrrevoliucinį maištą. 11 03–04 naktį SSRS kariuomenė puolė Budapeštą. Iki 11 10 Vengrijos revoliucija buvo numalšinta. Apie 200 000 žmonių iki 1956 pabaigos pasitraukė į Vakarus.
Prahos pavasaris
1968 metų įvykiai Čekoslovakijoje, per kuriuos Čekoslovakijos komunistų partijos (ČKP) reformatoriai bandė sudemokratinti ekonominę ir politinę sistemą ir sukurti „žmogišką socializmą“.
1967 10 31 milicijai brutaliai išvaikius studentų, reikalaujančių pagerinti jų buities sąlygas, demonstracijas, visuomenė ėmė aktyviau remti pertvarkymų programą.1968 m. pradžioje A. Dubčekas tapo ČKP CK pirmuoju sekretoriumi. Buvo paskelbta programa – demokratizuoti viešąjį gyvenimą. Demokratizacija prasidėjo kovo mėnesį: panaikinta cenzūra, įsigaliojo žodžio, spaudos laisvė. Gegužės 6 d. pradėta rengti ekonominė reforma. SSRS vadovybė, išsigandusi reformų, rugpjūčio mėn. suorganizavo Varšuvos sutarties valstybių – SSRS, Lenkijos, VDR, Vengrijos, Bulgarijos – intervenciją ir privertė nutraukti pertvarkymus.
Brežnevo doktrina
Sovietų Sąjungos XX a. 7-9 deš. užsienio politikos, įteisinusios ginkluotos jėgos panaudojimą socialistinėse šalyse, apibūdinimas. socialistinių šalių nepriklausomybės ribojimo politika, pateisinusi net ginkluotos jėgos panaudojimą. Pagal šią nuostatą, SSRS turinti teisę įvesti kariuomenę į bet kurią sovietinio bloko šalį (nepaisydama jos vadovų nuomonės), jei nuspręstų, kad ši kelia grėsmę socialistinės santvarkos pagrindams ir bendriems kitų socialistinių šalių interesams (tik SSRS galėjo nustatyti leidžiamų reformų ribas). Brežnevo doktrina siekta ideologiškai pagrįsti sovietinį ekspansionizmą. Ji prieštaravo tarptautinės teisės normoms ir sovietinio bloko Varšuvos sutartyje (1955) užfiksuotiems nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus principams. M. Gorbačiovui 9 dešimtmečio viduryje Brežnevo doktrinos atsisakius, Rytų Europos šalių komunistiniai režimai 1989–91 žlugo.
Poznanės darbininkų sukilimas
Sukilimas prasidėjo 1956 06 28. Streiką pradėjo Stalino gamyklos darbininkai centrinei valdžiai 06 27 atsisakius vykdyti ankstesnius susitarimus dėl darbo organizavimo ir atlygio. Beveik šimtas tūkstančių žmonių nužygiavo į miesto centrą. Skanduodami ekonominius ir politinius šūkius, jie užėmė prokuratūrą, teismą, kitas valdžios įstaigas, nusiaubė kalėjimą, užpuolė vaivadijos Saugumo komiteto pastatą. 1956 06 28 vakarą ir naktį į Poznanę buvo įvestos tankų ir pėstininkų divizijos. Susišaudymas truko iki 06 29 popietės.
Disidentas
Asmuo, veikliai nepritariantis vyraujančiai nuomonei, politikai ar politinei struktūrai, nepripažįstantis vyraujančios idealogijos.
Sąstingis, Brežnevo valdymas
8-ojo dešimtmečio SSRS sustabarėjusios ir augti nustojusios visuomenės ir ekonomikos būsena; Brežnevo valdymas (1964 - 1982 m.). Iš dalies reabilitavo stalinizmą, varžė kultūros plėtrą, stiprino disidentų persekiojimą ir prievartinę rusifikaciją. Itin centralizavo ūkio ir kultūros valdymą, priešinosi bet kokioms reformoms, todėl 8 dešimtmečio viduryje išryškėjo ūkio krizė, smuko gyvenimo lygis, padidėjo korupcija. Ūkio krizę didino sparti SSRS karinio potencialo plėtra (SSRS pasiekė strateginės ginkluotės paritetą su JAV.)
Atšilimas, Chruščiovo valdymas
1953 – 1964 m. Nikita Chruščiovas.
“Atšilimo“ laikotarpis. Baigėsi masinės represijos, amnestuojami politiniai kaliniai, Sutrumpinamas įkalinimo, tremties laikas, prasideda destalinizacija, naikinamas Stalino kultas
Spartėja ekonominės reformos. Reabilituotos ištremtos tautos.Išliko prievartinė komunistinė sistema. Demokratija nesukurta. Bažnyčios ir kitaminčių persekiojimai.Didesnis bendravimas su Vakarų valstybėmis. Tačiau įtampa išlieka (Kubos krizė). Blogėja santykiai su Kinija, Albanija.1964 m. nušalintas. Nors 1956 SSRS ginklu nuslopino Vengrijos revoliuciją, valdant N. Chruščiovui kitos sovietinio bloko šalys įgijo daugiau savarankiškumo.
„Solidarumas“
Lenkijos visuomeninis judėjimas. įkurtas 1980 08–09 kaip nepriklausoma profesinė sąjunga iš streikų komitetų, sudarytų per Gdanske, Szczecine, Silezijoje streikus. Svarbiausiais uždaviniais skelbė darbuotojų teisių gynimą, demokratizaciją, ūkio valdymo decentralizaciją, cenzūros apribojimą. Krašto komisijos pirmininku išrinktas vienas streikų vadovų L. Wałęsa. Komunistai priešinosi jo veiklais. Visuomenės parama Solidarumo veiklai privertė Lenkijos vyriausybę imtis politinės sistemos reformų.
Protektoratas
valstybės priklausymo forma, kai galingesnė valstybė tvarko ir vykdo silpnesnės valstybės užsienio ir vidaus politiką.
Dominija
Autonominė valstybė, įėjusi į D. Britanijos imperiją ir pripažinusi jos karalių valstybės vadovu.
Metropolija
valstybė kolonijų valdytoja ar globėja.
Kubos revoliucija
kova prieš F. Batistos diktatūrą 1956-1959 m., atvedusi į valdžią radikalią ginkluotą F. Kastro vadovaujamą opoziciją.
1959 m. F. Kastras tapo premjeru. Įvedė socializmą, nacionalizavo turtus ir žemes. Amerikiečiai nutraukė prekybos ryšius ir taikė sankcijas. Kuba prašė Maskvos pagalbos.
J. Andropovas
1956 metų Tarybinės kariuomenės intervencijos Vengrijos revoliucijos metu organizatorių, įtikinęs Chruščiovą įsikišti.[4] Jis taip pat vienas svarbiausių 1968 m. Prahos pavasario Čekoslovakijoje kruvino nuslopinimo organizatorių. 1979 metais J. Andropovas pasisakė už TSRS armijos intervenciją į Afganistaną. Trumpo Andropovo valdymo laikotarpiu bandyta pagerinti ekonominę situaciją bei sumažinti korupciją, suorganizavo antialkoholinę kampaniją, mėgino gerinti darbo discipliną. Jo ilgalaikis palikimas buvo energingų reformatorių, tokių kaip Jegoras Ligačiovas, Nikolajus Ryžkovas ir Michailas Gorbačiovas iškėlimas.
