(4) Šaltasis karas 1. Flashcards
Kodėl prasidėjo Šaltasis karas?
- Rusijos bolševikų partijos atėjimas į valdžią 1917. Bolševikų pasaulėžiūra ir jų siekis, kad marksistinė ideologija vyrautų visame pasaulyje, buvo nepriimtina daugeliui šalių, bet šį prieštaravimą užgožė nacių Vokietijos sukeltas Antrasis pasaulinis karas, kuris privertė Vakarų demokratines valstybes ir komunistinę SSRS sudaryti sąjungą.
- 1946 JAV prezidentas H. S. Trumanas atsisakė pažadų perleisti SSRS Vokietijos mokamas reparacijas ir pradėjo komunistinės ideologijos plėtros sulaikymo politiką ( Trumano doktrina).
- Kariniu požiūriu priešiškas puses sutelkė NATO ir Varšuvos sutarties blokai. Šių blokų santykiams didelę reikšmę turėjo disponavimas branduoliniu ginklu
- Nors šaltasis karas neperaugo į tikrą karą, vyko netiesioginiai susidūrimai lokaliuose karuose Korėjoje, Vietname, Afganistane ir Izraelyje. Supervalstybės JAV ir SSRS, kilus reikšmingesniam konfliktui, paremdavo priešiškas kariaujančias puses. amerikiečiai suteikė pagalbą Graikijos vyriausybei, prieš kurią kovojo komunistai.
Berlyno siena
Pastatyta 1961 08 12–13 naktį Vokietijos Demokratinės Respublikos Liaudies Rūmų sprendimu. Turėjo sutrukdyti iš Rytų Berlyno patekti į Vakarų Berlyną, o iš ten – į Vokietijos Federacinę Respubliką. Iki tol Berlyne siena tarp Rytų ir Vakarų dar buvo atvira. Tad į miestą plūsdavo vokiečiai, norintys bėgti į Vakarus, ypač daug kvalifikuotų darbininkų ir inteligentų). Berlyno siena buvo Šaltojo karo laikų pasaulio pasidalijimo į Rytus ir Vakarus simbolis. Berlyno siena atverta 1989 m. lapkričio 9 d. , o komunistinis blokas ir šaltasis karas ėmė skaičiuoti paskutines savo gyvavimo dienas. Abi Vokietijos susivienijo.
Trumpai apie Šaltąjį karą
Šaltàsis kãras (1946–91), Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)ir SSRS (su jų sąjungininkais) politinė, ekonominė, propagandinė, iš dalies ir karinė kova dėl dominavimo pasaulyje.
Šaltojo karo eiga
Abiejų blokų įtampa tai padidėdavo, tai nuslūgdavo. Sudėtingiausi laikotarpiai buvo Berlyno blokada (1948–49), Korėjos karas (1950–53), Sueco karas (1956–57, arabų–Izraelio karai), Karibų krizė (1962; didžiausių prieštaravimų laikotarpis), 1973 arabų–Izraelio karas ir Afganistano karas (1979–92), santykiai pagerėjo 1953–54, mirus J. Stalinui (1953), sureguliavus Kubos krizę (20 a. 6 dešimtmečio pirma pusė), derybų dėl strateginės ginkluotės apribojimo laikotarpiu (20 a. 8 dešimtmetis).
20 a. 9 dešimtmetyje JAV prezidento R. Reagano administracija pradėjo didelę ginklavimosi programą (Strateginės ginkluotės iniciatyva). SSRS vyriausybė suprato, kad dar vienas ginklavimosi varžybų etapas ir Afganistano karo išlaidos jai taps nepakeliamos. 1985 į valdžią atėjusios naujos SSRS lyderių kartos, vadovaujamos M. Gorbačiovo, pertvarkos politika Šaltojo karo dalyvių ideologinius prieštaravimus sušvelnino, bet kartu paskatino iširti SSRS vadovaujamą šalių bloką. SSRS iš esmės nustojus remti komunistinę pasaulėžiūrą ir Antrojo pasaulinio karo nugalėtojoms (Didžiajai Britanijai, JAV, Prancūzijai ir SSRS) 1990 pasirašius Maskvos sutartį, leidžiančią susivienyti Vokietijai, Šaltasis karas baigėsi.
Trumeno doktrina ir Maršalo planas
(Maršalo planas) numatė 16 Europos valstybių suteikti paramą, kurios bendra vertė – 13,2 mlrd. dolerių. Tai leido paremti karo nuniokotą Vakarų Europos valstybių ūkį, sumažinti nedarbą, viešpatavusį skurdą, o drauge ir komunistų įtaką. Kartu JAV Europoje sustiprino savo politinę įtaką ir sukūrė rinką savoms prekėms. Komunistinėms valstybėms SSRS neleido šios paramos priimti. Paramą gavo Vakarų Europos demokratinės valstybės ir vienintelė komunistinė šalis – Jugoslavija
„Trumeno doktrina“ numatė aktyvų Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimą kovoje su komunizmo plitimu, už Vakarų pasaulio vertybių išsaugojimą. JAV įsipareigojo padėti kovojančioms su komunistais demokratinių šalių vyriausybėms.
Konfliktai Šaltojo karo metais
Korėjos karas (1950 birželio 25 – 1953 liepos 27). Š. Korėja su SSRS vs P. Korėja su JAV.
Vietnamo karas (1965–1973)
Arabų ir Izraelio konfliktas (1947-)
1947 m. JTO nusprendė Palestinoje sukurti žydų valstybę – Izraelį . Arabai priešinasi. Konflikte arabus remia SSRS, Izraelį – JAVPalestiniečiai siekia sukurti savo valstybę ir kariauja partizaninį karą prieš Izraelį.
Karibų (Kubos) krizė (1962 spalio 14-28)
1959 m. Kuboje valdžią paima F. Kastro vyriausybė. Ją remia SSRS. 1962 m. SSRS ėmė montuoti Kuboje raketas, galinčias pasiekti JAV. JAV laivai blokuoja Kubą. N. Chruščiovas ir Dž.Kenedis susitarė, kad JAV nepuls Kubos, o SSRS išgabens raketas. Karibų krizė – didžiausia JAV ir SSRS karo grėsmė Šaltojo karo metais.
Karas Afganistane (1979 – 1989)
1978 m. karininkų komunistų perversmas Afganistane, remiamas SSRS 1979 m. SSRS įvedė kariuomenę į Afganistaną. Modžahedai remiami Pakistano, JAV, Irano, Kinijos kovoja su komunistais ir Raudonąja Armija.1989 m. SSRS priversta trauktis.
SSRS vidaus politika šaltojo karo metais
1945 – 1953 m. J. Stalinas. Toliau tęsiasi totalitarinė diktatūra. Ūkio atstatymas (daug įrengimų atgabenta iš okupuotos Vokietijos dalies), sunkiosios pramonės atkūrimas, ginklavimasis, maisto trūkumas – kortelės, badas.Tęsiasi represijos (gyvenusiems vokiečių okupuotose teritorijose; ištremti čečėnai; ingušai; Krymo totoriai, represijos prieš Pabaltijo tautas) Stalino kultas, įtaka Rytų Europai, čia įtvirtinami komunistiniai režimai, visiškai priklausantys nuo SSRS diktato. Korėjos karas.
1953 – 1964 m. Nikita Chruščiovas.
“Atšilimo“ laikotarpis. Baigėsi masinės represijos, amnestuojami politiniai kaliniai, Sutrumpinamas įkalinimo, tremties laikas, prasideda destalinizacija, naikinamas Stalino kultas
Spartėja ekonominės reformos. Reabilituotos ištremtos tautos.Išliko prievartinė komunistinė sistema. Demokratija nesukurta. Bažnyčios ir kitaminčių persekiojimai.Didesnis bendravimas su Vakarų valstybėmis. Tačiau įtampa išlieka (Kubos krizė). Blogėja santykiai su Kinija, Albanija.1964 m. nušalintas.
1964 – 1982 m. Leonidas Iljičius Brežnevas
Sąstingio (stagnacijos) laikotarpis. Permainų vengimas, propaganda
), netaupymas, prasta produkcijos kokybė, pasenusios technologijos pramonėje, neūkiškumas, trūksta maisto (importuojamas), trūksta darbo jėgos, didėja lėšos armijai, kasdienio naudojimo prekių deficitas (visuotinis), degradacija, alkoholizmas.
1985 – 1991 m. M. Gorbačiovas.
M. Gorbačiovas pradeda Sovietų Sąjungoje reformas (perestroika):
Siekiama ekonomikos spartinimo. Leidžiama individuali veikla. 1990 m. prasideda perėjimas prie rinkos ekonomikos. Ekonominės reformos greitų rezultatų neduoda, prasideda SSRS ekonomikos dar didesnis nuosmukis, griūtis.
derybos su Vakarų valstybėmis (JAV, D. Britanija) dėl nusiginklavimo. SSRS atsisako diktato (L. Brežnevo doktrinos) kitų komunistinių valstybių atžvilgiu (nebekontroliuojamos Rytų Europos valstybės). 1989 m. išvedama SSRS armija iš Afganistano. 1990 m. pritaria Vokietijų (VFR ir VDR) suvienijimui. Vakarų valstybės remia M. Gorbačiovo politiką, SSRS gauna paskolas ekonominėms reformoms vykdyti. pradedama viešumo (glasnost) politika (sumažinama cenzūra, galima atviriau diskutuoti istorinėmis temomis, kritikuoti valdžios veiksmus, atsiranda nepriklausoma spauda). Panaikinama SSRS konstitucijos nuostata, kad viskam vadovauja komunistų partija. Leidžiama kurtis visuomeniniams judėjimams (Lietuvoje 1988 m. susikuria Lietuvos persitvarkymo sąjūdis). Jie tampa opozicija komunistų partijai. 1989 m. SSRS įvyksta pirmieji demokratiniai rinkimai. Šios vidaus reformos SSRS veda demokratėjimo ir vidinio laisvėjimo keliu. Reformomis nepatenkinti komunistai, manantys, kad tai silpnina ir griauna Sovietų Sąjungą. 1991 m. Rugpjūčio pučas Sovietų Sąjungoje (Maskvoje).bandyta nuversi iš valdžios M. Gorbačiovą ir grąžinti komunistų partijos valdymą (atstatyti senąjį Sovietų Sąjungos diktatūrinį valdymą). Pučas nepavyksta. Jo metu išauga B. Jelcino autoritetas.
NATO
1949 m. balandį susikuria NATO (North Atlantic Treaty Organization). Būstinė – Briuselis. Tikslas – bendra šalių gynyba, bendrų ginkluotųjų pajėgų sudarymas, kad būtų garantuotas saugumas ir teritorinis vientisumas.
įkuria: JAV, Kanada, Islandija, Norvegija, Danija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Prancūzija, Portugalija, Italija;
1952: Graikija ir Turkija;
1955: VFR;
1966: išstoja Prancūzija;
1982: Ispanija;
1995: grįžta Prancūzija;
1999: Lenkija, Čekija, Vengrija;
Varšuvos paktas
Vidurio ir Rytų Europos prosovietinio bloko valstybių karinio ir politinio bendradarbiavimo sutartis. 1955 05 14 Varšuvoje pasirašė Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Rumunijos, SSRS, Vengrijos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos atstovai. Pasirašyti šią sutartį paskatino Vokietijos Federacinės Respublikos priėmimas į NATO 1955.valstybės įsipareigojo susilaikyti nuo grasinimo viena kitai jėga ir jėgos naudojimo, kilus agresijai prieš bet kurią iš sutartį pasirašiusių valstybių nedelsiant suteikti jai pagalbą. Išlaikyti Europą SSRS įtakos sferoje; parodyti pasipriešinimą NATO. Vadovė buvo SSRS.
Vietnamo kare (1964–73) organizacija rėmė Vietnamą, arabų–Izraelio karuose – arabų šalis.
Siekdama sustabdyti Prahos pavasario demokratines reformas 1968 08 21–22 Varšuvos sutarties šalys įvedė kariuomenę į Čekoslovakiją.Čekoslovakijos vadovai buvo priversti pasirašyti Maskvos protokolus, kurie leido Čekoslovakijoje dislokuoti SSRS kariuomenę, pradėtos demokratinės reformos nutrauktos ir panaikintos.
Šaltojo karo pasireiškimo formos
- ekonominis spaudimas;
- ryšių tarp Rytų ir Vakarų siaurinimas iki santykių nutraukimo;
- ideologinė ir propagandinė kova;
- karinių ir politinių blokų kūrimas, parama kariaujančioms tautoms, lokaliniai karai;
Organizacijos
1949 m. SSRS įkūrė Ekonominę savitarpio pagalbos tarybą (ESPT): tai komunistų valdomų valstybių ūkinio ir techninio bendradarbiavimo organizacija. Įėjo: SSRS, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, VDR
Kaip susikūrė VDR?
Berlyno blokada pagreitino Vokietijos padalijimą į dvi dalis. Vakarų valstybės atmetė SSRS siūlymus sukurti vieną Vokietijos valdžią. Buvo sukurtos dvi vokiečių valstybės: 1949 m. gegužės 23 d. sukurta Vokietijos Federacinė Respublika (VFR), o 1949 m. spalio 7 d. įkurta Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR). Rytų Berlynas tapo VDR sostine, o Vakarų Berlynas gavo laisvojo miesto statusą.
Gyvenimas Rytų Vokietijoje
Rytų Vokietijos komunistinė vyriausybė ėmė kurti socializmą: valstiečius imta jėga varyti į žemės ūkio kooperatyvus, pramonės darbuotojams – mažinti algas, nuolat didinti išdirbio normas ir skirti baudas už mažiausią prasižengimą. Rytų vokiečiai masiškai traukėsi į Vakarus. Ėmė stigti maisto produktų, būtiniausių prekių, kuro ir energijos išteklių.
Stalino mirtis buvo tarsi signalas sukilti. 1953 m. birželio 17 d. keliasdešimt statybininkų Rytų Berlyne nutraukė darbą, reikalaudami padidinti darbo užmokestį. Prie jų prisidėjo gamyklų darbininkai, tarnautojai. Sovietų tankai pajudėjo Berlyno link. Buvo paskelbta karo padėtis ir sukilimas numalšintas.
Teritoriniai pokyčiai po Šaltojo karo
Suiro SSRS ir Baltijos šalys. Vietoje Čekoslovakijos yra dvi šalys: Čekija ir Slovakija.
Susivienijo VFR ir VDR.
Iširo Jugoslavija.
Korėjos karas
1948 susikūrusių dviejų Korėjos valstybių santykiai dėl kitokio požiūrio į šalies suvienijimą vis blogėjo. 1950 06 25 jos kariuomenė įsiveržė į P. Korėją, kuri karui nebuvo pasirengusi, nes JAV, nenorėdamos didinti įtampos Korėjos pusiasalyje, jos gynybinio pajėgumo nestiprino.
Š. Korėjos kariuomenė užėmė didžiąją Pietų Korėjos dalį (ir Seulą). JT karinės pajėgos jos puolimą sustabdė prie Pusano miesto. 10 26 JT karinės pajėgos kai kuriose vietose pasiekė Kinijos pasienį. 11 26 Šiaurės Korėja ir Kinija pradėjo kontrpuolimą, vėl užėmė Seulą. 1951 07 Š. Korėja ir P. Korėja pradėjo derybas, kurios truko dvejus metus. 1953 07 27 buvo pasirašyta paliaubų sutartis.
JAV įsikišimas į Korėjos karą parodė jų ryžtą stabdyti komunizmo plitimą ne tik Vakarų Europoje, bet ir visame pasaulyje.
