(3) Antrasis pasaulinis karas Flashcards
Molotovo - Ribentropo paktas
SSRS ir hitlerinės Vokietijos nepuolimo sutartis, pasirašyta 1939 m. rugpjūčio 23 d. Prie sutarties buvęs slaptas protokolas nustatė abiejų valstybių įtakos sferas Europoje.
Pagal šį paktą Vokietija gavo veiksmų laisvę Lietuvoje, o SSRS – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Besarabijoje. 1939 m. rugsėjo 28 d. protokolas papildytas sutartimi, kuria SSRS pripažino Vokietijai jos okupuotas Lenkijos žemes iki Bugo upės. Už tai vokiečiai atidavė SSRS Lietuvą.
Ne pagal Vokietijos planus SSRS įvykdyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija buvo vienas motyvų A.Hitleriui pradėti rengtis karui su SSRS. 19410622 Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą jų pasirašytos sutartys neteko galios, bet liko slaptųjų susitarimų padarinys– SSRS įvykdyta Baltijos valstybių aneksija
Antrojo pasaulinio karo priežastys
- Netobula Versalio sistema; neveiksni Tautų Sąjunga; JAV buvo neutrali
- Vokietija buvo nepatenkintaVersalio sutarties sąlygomis, siekė atgauti prarastas pozicijas, įsigalėti Europoje ir pasaulyje, todėl ėmėsi agresyvių veiksmų (demilitarizuotos Reino zonos užėmimas (1936 m.), (1938 m.) - Austrijos anšliusas, Sudetų krašto, Čekoslovakijos užėmimas , Klaipėdos kraštas (1939 m.))
- Fašistinės Italijos siekis atkurti Romos imperiją
- Anglija ir Prancūzija nuolaidžiavo Vokietijai, bijojo karo grėsmės; Vykoginklavimosi varžybos
- Susidarė agresyvus blokas – Vokietija, Italija, Japonija (agresyvi užsienio politika)
- SSRS siekė išplėsti įtakos sritis ir atkurti buvusias Rusijos imperijos sienas; SSRS kėlė „Pasaulinės revoliucijos“ idėją, įtvirtinti komunizmą visame pasaulyje
Vokietija 4-am dešimtmety
1936 m. kovo mėn. remilitarizuoja(įveda karius) į demilitarizuotą Reino zoną.
1938 m. kovo 12 d.Austrijos anšliusas (prijungiama prie Vokietijos).
1938m. rugsėjo 29 d. Miuncheno sutartis. Vokietija, D. Britanija, Prancūzija ir Italija pasirašo sutartį, kuria Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį ( Ji buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė).
1939m. kovo 15 d. okupuoja Čekoslovakiją (prie Vokietijos prijungiama Čekija, Slovakija tampa valstybe, visiškai priklausoma nuo Vokietijos.
1939kovo 22 d. Vokietija užima Klaipėdos kraštą (po ultimatumo pasirašius Lietuvos ir Vokietijos sutartį).
Antrojo pasaulinio karo baigtis
1945 m. Vokietija ir Japonija patyrė visišką pralaimėjimą ir besąlygiškai kapituliavo.
Vokietija skelbia kapituliaciją gegužės 8 d. ir tada baigėsi karas Vakarų Europoje, dabar švenčiama Pergalės diena.
SSRS pripažino kapituliaciją tik antrą kartą gegužės 9 d. — ši diena švenčiama Rusijoje, kai kuriuose buvusiose SSRS šalyse.
Galutinai karas baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d., kai Japonija kapituliavo po to, kai ant Hirošimos ir Nagasakio miestų buvo numestos JAV atominės bombos.
D. Britanija, JAV ir SSRS po Antrojo pasaulinio karo
D. Britanija lygiomis teisėmis su JAV ir SSRS sprendė svarbiausias karo ir pokario pasaulio tvarkos problemas, turėjo didžiulę įtaką nekomunistiniam judėjimui Europoje. Tačiau milžiniškos karo išlaidos išsekino D. B. finansinius išteklius. Jos kolonijose stiprėjo tautinis judėjimas. Jau 1947 m. D. Britanija prarado didžiausią koloniją Indiją.
SSRS turėjo didžiulę karinę galią, jų armija stovėjo Vokietijos ir Austrijos rytinėse dalyse, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Mandžiūrijoje ir Š. Korėjoje. Tačiau kare SSRS buvo patyrusi didesnių žmonių ir materialinių nuostolių negu visos kitos kariavusios valstybės kartu paėmus. SSRS gyvenimo sąlygos po karo buvo nepaprastai sunkios. Sovietų pramonė gamino daug ginklų, bet mažai ir prastos kokybės vartojimo reikmenų.
JAV nuo karo beveik visiškai nenukentėjo. Padidino vartojimo reikmenų gamybą ir eksportą. Amerikiečiams atsivėrė beveik viso pasaulio rinkos. JAV turėjo daugiau aukso atsargų nei visos kitos Vakarų šalys kartu paėmus. Jie turėjo galingiausią pasaulyje aviaciją bei jūrų laivyną su daugybe karinių bazių įvairiuose žemynuose ir vieninteliai – atominį ginklą. Pranoko kitas šalis technikos lygiu.
Antrojo pasaulinio karo padariniai
Buvo atkurtos Lenkija, Austrija, Jugoslavija, Čekoslovakija. SSRS iš naujo aneksavo tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Vokietija ir Austrija buvo padalytos į okupacines zonas. Rusai kontroliavo rytines sritis: Saksoniją, Tiuringiją, Brandenburgą ir Meklenburgą. Britai perėmė dalį Reinlando, Rūrą, Žemutinę Saksoniją ir Šiaurės Vokietiją Amerikiečių ir prancūzų zonos buvo Vokietijos pietuose. Berlynas, atsidūręs sovietinėje zonoje, taip pat buvo padalytas į keturis sektorius.
Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos šalys smarkiai nusilpo ir tapo priklausomos nuo JAV paramos. Žemyno likimą dabar lėmė Maskva ir Vašingtonas.
Hitlerinis teroras
Įvedė karo padėtį, prievolės gyventojams, vežė į Vokietiją meno, materialines vertybes, vykdė rasistinę, antisemitistinę politiką, propoganda siekant lojalumo. Po 1941 m. birželio prasideda masinis žydų naikinimas.
Antrojo pasaulinio karo etapai
- 1939 09 01 – 1941 06 22 (Vokietijos, SSRS ir kt. agresija iki Vokietijos puolimo prieš SSRS);
- 1941 06 22 – 1942-1943 vasara (Vokietijos puolimas prieš SSRS iki persilaužimo Antrajame pasauliniame kare (Vokietijos pralaimėjimų pradžia));
- 1943 07 – 1945 05 08-09 (Vokietijos pralaimėjimas iki galutinės jos kapituliacijos);
- 1945 05 08 – 1945 09 02 (karo veiksmai prieš Japoniją iki jos kapituliacijos).
Antro pasaulinio karo pirmasis etapas
1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją. Tai – Antrojo pasaulinio karo pradžia.Blickrygo taktika. Po Lenkijos užpuolimo, Prancūzija ir D. Britanija paskelbia karą Vokietijai.
rugsėjo 17 d. SSRS paskelbė, kad Lenkijos valstybė nebeegzistuoja. Lenkijos užpuolimas. Lenkijai teko gintis ir nuo Vokietijos, ir nuo SSRS puolimo.
Puldama Lenkiją, Vokietija užėmė teritorijas, kurios turėjo atitekti SSRS (Liublino ir Varšuvos vaivadijas). Norint išlaikyti ir toliau gerus Vokietijos – SSRS santykius, pasirašoma dar viena sutartis.
rugsėjo 28 d. Vokietijos ir SSRS užsienio reikalų ministrai pasirašo “Draugystės ir sienų nustatymo sutartį“. Nustatyta Vokietijos ir SSRS bendra siena, pasirašomas slaptas protokolas: Lietuvą Vokietija atiduoda SSRS (kaip kompensaciją už per daug užimtas žemes Lenkijoje).
1940 m. birželio 15(6) d. SSRS okupuoja Lietuvą, Latviją ir Estiją.
1940 06 28 – 07 03 SSRS užima Rumunijos dalį – Besarabiją.
Antro pasaulinio karo antrasis etapas
194106 22prasideda Vokietijos puolimas prieš SSRS. Vokietijai užpuolus SSRS, jos sąjungininke tapo D. Britanija. SSRS rėmė JAV (lendlizas – įstatymas, kuriuo JAV įsipareigojo skolinti ar dovanoti maistą, ginkluotę antihitlerinės koalicijos šalims).
Pirmaisiais karo mėnesiais SSRS Raudonoji Armija traukiasi. Tai lėmė Vokietijos pranašumas (technika, kariavimo patirtis), taip pat SSRS nepasiruošimas.
JAV įsitraukė į pasaulinį konfliktą 1941 m. gruodžio 7 d., kai Japonai užpuolė amerikiečių karinę bazę Perl Harborą. Vokietija ir Italija taip pat paskelbė karą JAV, gruodžio 11 dieną.
Vokiečių siekis užimti Maskvą (1941 spalio 2 – 1942 sausio 7) nepasiseka. 1942m. rugpjūčio 21 d. Vokietijos armija priartėja prie Stalingrado. 1943m. vasario 2 apsupta kapituliuoja vokiečių generolo F. Pauliuso armija (90 tūkst., Stalingrado katilas). Tai – persilaužimas Antrajame pasauliniame kare (prasideda trečiasis karo etapas). Vokiečiai ima gintis.
Sutartys (1941 - 1942 m.)
Atlanto chartija - 1941 m. rugpjūčio 14 d. pasirašėJAV ir D. Britanija:
Šalys pasižadėjo kariauti su agresoriais iki pergalės;
deklaravo, kad šalys, netekusios nepriklausomybės prieš karą ar karo metu, po karo turi vėl tapti nepriklausomomis (pokariu teikė viltį atkurti ir Lietuvos nepriklausomybę).
1941 gruodžio22 – 1942 sausio14d.Vašingtono konferencija–pirmasis strateginis susitikimas tarp JK premjero V. Čerčilio ir JAV Prezidento F. Ruzvelto, po to, kai JAV įstojo į Antrąjį pasaulinį karą:
sutiko, kad laimėti karą galima tik tuomet, jei pirmasis sąjungininkų tikslas bus – nugalėti nacių Vokietiją („Europa pirmiausia”);
koordinuojami kariniai veiksmai
Sutartys (1943 - 1942 m.)
1943m. lapkričio 28– gruodžio 1 d. Teherano konferencija, kurioje dalyvavoantihitlerinės koalicijos lyderiai: F. Ruzveltas (JAV), V. Čerčilis (Anglija), J. Stalinas (SSRS)
Svarstė:
Antrojo fronto atidarymą
Trijų valstybių vadovai pasirašė deklaraciją dėl ryžto kovoti iki pergalės
Anglai ir amerikiečiai ima bombarduoti Vokietijos pramonės centrus, miestus.
Antro pasaulinio karo trečiasis etapas
1944 06 06 – atidarytas Antrasis frontas. Sąjungininkų kariuomenė, vadovaujama amerikiečio generolo Eizenhauerio, išsilaipino Prancūzijos šiaurinėje dalyje Normandijoje.
1944 m. – išvaduota Belgija (karą nutraukė Vokietijos sąjungininkės Suomija, Bulgarija, Rumunija)
1944 m. balandįRaudonoji Armija išvaduoja visą SSRS teritoriją ir, vydama vokiečius toliau, peržengia SSRS sienas.
1945 m. – išvaduotos Vengrija ir Lenkija (atiteko SSRS įtakos sričiai)
1945 m. gegužęSSRS Raudonoji Armija užima Berlyną.
1945 m. gegužės 08. Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su JAV, D. Britanija ir Prancūzija. Gegužės 9 d. – su SSRS.
Jaltos konferencija
1945 vasario04-11
Dalyviai: V.Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS).
Nutarimai:
Galutinai sutriuškinti Vokietiją,panaikinti vokiškąjį militarizmą ir nacizmą
Vokietiją padalinti į okupacines zonas (padalinti į 4 dalis, kurios atiteks Prancūzijai, Anglijai, SSRS, JAV) (po karo padalinta ir Austrija)
Dėl reparacijų
Dėl Lenkijos sienų (rytinės žemės prijungtos prie SSRS, o Lenkija gaus rytinę Vokietijos dalį (siena eis Oderio ir Neisės upėmis))
SSRS po Vokietijos sutriuškinimo pradės karo veiksmus prieš Japoniją. Sovietų Sąjungai pažadėta teisė į Mongoliją, naujas teritorijas Kurilų salose ir Pietų Sachaline.
Įkurti naują tarptautinę organizaciją JTO, kuri užkirstų kelią karams (JTO būstinė Niujorke).
Potsdamo konferencija
1945 liepos17 – 1945rugpjūčio 02
Dalyviai : K. Etlis (D. Britanija),H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS).
Nutarimai:
Susitarta, kad Vokietija bus denacifikuota, demilitarizuota, demokratizuota.
Patvirtintos Vokietijos ir Berlyno okupacinės zonos (SSRS, D. Britanija, JAV, Prancūzija).
Berlyną padalinti į 4 dalis. Taip pat ir Vieną
SSRSperduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi
Lenkijos vakarinė siena nustatyta ties Oderio ir Neisės upėmis
Įsteigtas Niunberge karinis tribunolas (1945 11 20 – 1946 10 01), karo nusikaltėliams teisti ( 12 kaltinamųjų nuteisti mirties bausme)