fenomenologija

Question 1

esminis vardas, teoretikas

Answer 1

Maurice Merleau-Ponty

Question 2

Ką siekia aprašyti fenomenologija?

Answer 2

Patirtis, intenciją

Question 3

kas yra fenomenas?

Answer 3

tai, kas reiškiasi sąmonėje

Question 4

kokią naują subjekto sampratą pasiūlo Merleau-Ponty?

Answer 4

Kūniško subjekto sampratą. Taigi, jis kalba apie įkūnytą sąmonę.

Question 5

kokia yra įkūnytos sąmonės patirtis?

Answer 5

juslių ir kūno judėjimo erdvėje patirtis

Question 6

kalbos ir kūniškumo santykis

Answer 6

Viena iš kūniškų raiškų yra kalba ir Merleau-Ponty kritikavo įsitikinimą, kad kalba yra skaidri terpė, kuri suteikia kodą ikikalbinėms mintims. Jis sako, kad kalba, su pastoviom reikšmėmis ir taisyklėm yra išvestinė iš kūrybiškos, išraiškingos, komunikatyvios kalbos. Kalba panaši į kūno gestikuliavimą, mimiką. Kalba yra nukreipta į turinį.

Question 7

dailės ir fenomenologijos santykis. sąsajos su kitais menais.

Answer 7

Dailininkas turi ne tik suvokti, bet ir transformuoti, ir dailininko ir fenomenologo veikla remiasi pirminiu santykiu su pasauliu – menas turi reikalą su juslinės patirties plotme (kaip ir fenomenologija) ir apmąstant meno patirtį dėl to ir daromos teorinės išvados, kurios pateikiamos kaip liečiančios meną apskritai.

Cezanas ir kiti dailininkai siekė išreikšti pasaulį tokį, koks jis pasireiškia akiai – atkurti regimojo pasaulio reiškinius ant drobės, o tapyba aptinka pirminę tikrovės raišką
Tapytojas aktyviai kuria regimosios patirties galimybes, kurių pačių savaime nėra ir keičia pirminę sąveika su pasauliu, jis išranda naujus nebūtus regėjimo būdus ir išmoko kitus. Išrastas matymo būdas yra perduodamas. Atsiranda nauji, dirbtiniai regėjimo būdai.
Stilius – sukuriama ir kitam perduodama regėjimo galimybė.
Lygiai taip pat rašytojai moko žmones jausti, reikia mokėti atpažinti jausmus, mokėti skirti niuansus, juos nagrinėti ir kultivuoti. Jausmų formavimo ir transformavimo mašina.
Panašiai ir muzika formuoja ir transformuoja klausą.