Ūmus regos sutrikimas (paskaita) Flashcards
1
Q
Laikinas regėjimo sutrikimas (amaurosis fugax) trukmė
A
matymas atsistato per 24 val
2
Q
Užsitęsęs regėjimo sutrikimas. trukmė
A
regėjimo sutrikimas tęsiasi ilgiau negu 24 val
3
Q
Kas yra amaurosis fugax
A
laikinas regėjimo sutrikimas, kuris atsistato per 24h
4
Q
sisteminiai ūmaus regos sutrikimo rizikos faktoriai (3) ligų grupės, apsieisim be pvz :)
A
- Vaskulitai:
2 Sisteminės vaskulopatijos:
3 Kraujo ligos:
5
Q
oftalmologiniai ūmaus regos sutrikimo rizikos faktoriai (7)
A
- Siauras regos nervo odenos kanalas
- Žymus regos nervo paburkimas
- Akies obuolio vaskuliarizacijos ypatumai
- Sutrikusi kraujotakos autoreguliacija
- Vazospazmas, arteriolių sklerozė, aterosklerozė.
- A. Ophthalmica arba Aa. Cilliares posteriores pakitimai.
- Pakilęs akispūdis
6
Q
Amaurosis fugax sukelia (4)
A
- ortostatinė hipotonija
2 Galvos smegenų tranzitorinė ischeminė ataka
3 Migrena
4 Kraujo ligos (tikroji policitemija, trombocitozė, anemija)
7
Q
Dažniausiai amaurosis fugax priežastis
A
A. Carotis interna ateroskleroziniais pakitimais
8
Q
Ūmaus užsitęsusio regėjimo sutrikimo požymiai, pasireiškiantys optinių terpių skaidrumo sutrikimu (4)
A
Ragenos paburkimas
Kraujosruva į priekinę kamerą (hyphaema)
Lęšiuko pakitimai ir dislokacija
Kraujosruva į stiklakūnį (haemophthalmus)
9
Q
ragenos paburkimas dar kitaip vadinasi
A
– buliozinė keratopatija
10
Q
– buliozinė keratopatija
A
Ragenos paburkimas
11
Q
Ragenos paburkimo požymiai 3
A
ragenos refleksas netaisyklingas, rainelės bei vyzdžio detalės neryškios.
12
Q
Hyphaema gali komplikuotis: 2
A
- antrine glaukoma,
* ragenos infiltracija krauju (hematocornea)
13
Q
Kokie gali būti lešiuko pakitimai ir dislokacija 5
A
Lęšiuko panirimas žemyn (Marčižani sindromas)
Lęšiuko panirimas aukštyn (Marfano sindromas)
Lęšiuko išnirimas į priekinę kamerą
Lęšiukas, išniręs po jungine
„Nuskendęs“ į stiklakūnį lęšiukas,
gulintis ant regos nervo disko.
14
Q
Lęšiuko panirimas žemyn (sindromo pavadinimas)
A
(Marčižani sindromas)
15
Q
Lęšiuko panirimas aukštyn (sindromo pavadinimas)
A
(Marfano sindromas)
16
Q
Ką galima įtarti, kai lęšiukas išniręs po jungine?
A
buką traumą
17
Q
Kraujosruva į priekinę kamerą-
A
hyphaema
18
Q
hyphaema-
A
Kraujosruva į priekinę kamerą
19
Q
Kraujosruva į stiklakūnį-
A
haemophthalmus
20
Q
haemophthalmus-
A
Kraujosruva į stiklakūnį
21
Q
Hemophtalmus rūšys 2
A
difuzinis ir lokalus
22
Q
Ką galima įtarti, kai yra difuzinis hemophtalmus?
A
AH
23
Q
Ką galima įtarti, kai yra lokalus hemophtalmus?
A
CD proliferacinė diabetinė retinopatija
24
Q
Diabetinės Retinopatijos komplikacijos 2
A
- kraujavimas į stiklakūnį,
* vitreoretinalinė trakcija
25
Pakitimai tinklainėje sukeliantys ūmų regos sutrikimą: (4)
* Masyvi tinklainės kraujosruva
* Centrinės tinklainės arterijos arba jos šakos nepraeinamumas
* Centrinės tinklainės venos arba jos šakos nepraeinamumas
* Tinklainės atšoka
26
Masyvi tinklainės kraujosrūva. Požymiai 4
ESMĖ kad kraujosrūvos
stambios preretininės kraujosruvos,
smulkios “liepsnos formos” tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio, intraretininės,
stambios subretininės kraujosruvos.
27
Centrinės tinklainės arterijos arba jos šakos
| nepraeinamumas -
tai staigus kraujotakos sumažėjimas
| centrinėje tinklainės arterijoje, kitaip - mažasis arba smulkios kraujagyslės insultas
28
Su kokiomis ligomis siejama CTAN arba CTAŠN
kardiovaskulinėm: sisteminė arterinė hipertenzija (2/3 pacientų). • CD • Širdies vožtuvų ligos (¼ pacientų).
• Širdies ydos.• Kraujo ligos, hyperviskozinės būklės.
29
CTAN. Akių dugno vaizdas 4
tinklainės paburkimas
kraujagyslės siauros;
RND blyškus, aiškiomis ribomis.
vyšnio kauliuko simptomas
30
CTAN klinika
1. Kartais prieš tai ligonis gali jausti mirgėjimą akyse ar trumpalaikius regėjimo sutrikimus.
2. per keletą sekundžių regėjimo aštrumo kritimą iki šviesos jutimo
31
CTAN per kiek laiko prasideda negrįžtami pakitimai
per 40 min. kitoj skaidrėj jau rašo, kad per 90-100min. bbd nx
32
Po kelių savaičių praeina tinklainės paburkimas CTAN atveju?
4-6 sav.
33
Kas išryškėja, kai tinklainės paburkimas rezorbuojasi CTAN atveju? (3)
išryškėja atrofiniai pakitimai:
• tinklainės atrofiniai plotai,
• regos nervo atrofija,
• labai siauros kraujagyslės.
34
CTAN gydymą reikėtų pradėti ne vėliau kaip ?
per 24-48h
35
CTAN gydymas (2)
1. Ieškoti priežasties (miego arterijos UG, lipidograma, BKT, glikemija)
2. Akies perfuzijos gerinimas:
• Paciento padėtis – gulima.
• Akies masažas: stipriai spaudžiant akį delno kraštu 10 sekundžių ir po to atleidžiant 10 sekundžių.
• Priekinės kameros paracentezė (jei saugu atlikti)
• Kraujagysles plečiantys medikamentai (į/v Pentoxyfilini 500 mg infuzija)
• Mažinti akispūdį: į/v Acetazolamidi 500 mg
• 5 proc. anglies dvideginio bei 95 proc. deguonies mišinio inhaliacijos
36
Centrinė tinklainės venos nepraeinamumą sukelia
trombozė
37
CTVN rizikos veiksniai (7)
* amžius,
* sisteminė arterinė hipertenzija,
* pakilęs akispūdis (glaukoma),
* toliaregystė (mechanizmas nežinomas),
* kraujo ligos, krešumo pakitimai,
* periflebitai,
* kontraceptinės priemonės.
38
CTVN paciento nusiskundimas
Dažnai ligonis atsibudęs ryte pastebi nematąs viena akimi
39
CTVN akių dugno požymis
traiškyto pomidoro
40
CTVN klasifikacija (2)
1. Ne ischeminį centrinės tinklainės venos nepraeinamumą arba veninės stazės
retinopatiją.
2. Ischeminį centrinės tinklainės venos nepraeinamumą arba hemoraginę
retinopatiją.
41
CTVN oftalmoskopuojant (4)
venų prasiplėtimas bei vingiuotumas,
gausios įvairaus dydžio ir formos kraujosruvos visame tinklainės plote,
regos nervo paburkimas.
kartais vatos formos židiniai
42
Po CTVN Apie 50 procentų pacientų dėl tinklainės hipoksijos vystosi (2)
neovaskuliarizacija ir antrinė neovaskulinė glaukoma.
43
CTVN gydymui siūloma skirti (7)
```
• aspiriną,
• sisteminius antikoaguliantus,
• diuretikus,
• fibrinolitikus bei fibrinolizės
aktyvatorius,
• sisteminius kortikosteroidus,
• nesteroidinius priešuždegiminius
preparatus,
• plazmaforezę.
```
44
Pagrindinis centrinės tinklainės venos trombozės gydymo būdas yra
intravitralinė Anti-KEAF terapija
| Panretinalinė lazerkoaguliacija (PRK) – standartinis NV komplikacijų gydymas
45
CTVN diferencinė diagnostika 6
```
RND vaskulitas/papiloflebitas. simptomai panašūs bet prognozė gera
AGDD eksudacinė forma
Insultas
Papilitas
Papiloedema
ION (arteritinė ir nearteritinė)
```
46
Tinklainės atšoka -
neurosensorinės tinklainės dalies atsiskyrimas nuo tinklainės pigmentinio epitelio (TPE)
47
tinklainės atšokos formos 3
1 Regmatogeninė
2 Trakcinė
3 Eksudacinė
48
Regmatogeninė TA. vystymosi mechanizmas
vystosi pro viso neurosensorinės tinklainės storio defektą (plyšį) į
subretininį tarpą iš stiklakūnio ertmės patenkant ir kaupiantis skysčiui.
49
Trakcinė TA. vystymosi mechanizmas
vystosi traukiantis stiklakūnyje esančioms ir su tinklaine jungtis sudarančioms
membranoms.
50
Eksudacinė TA. vystymosi mechanizmas
vystosi eksuduojant skysčiui į subretininį tarpą iš tinklainės ar gyslainės
kraujagyslių (ar juose esančių patologinių darinių kraujagyslių).
51
tinklainės atšoka Rizikos veiksniai 4
* Trumparegystė
* Tinlainės plyšiai/ atšoka asmens/ šeimos anamnezėje
* Intraokulinė operacija
* Pseudofakija (dirbtinis lęšis aky)
52
Tinklainės atšokos Simptomai 4
• Drumstys (50-100 naujų “musyčių”)
• Blyksniai (šviesos, žaibavimai)
• Neskausmingas regos sutrikimas
◦ „Užslenkančios užuolaidos“ simptomas, kai atsiranda ir didėja akipločio defektas
53
TA. požymiai 3 apžiūra
reliatyvus aferentinis vyzdžio defektas,
mažesnis nei kitoje akyje akispūdis,
priekinis uveitas „tabokos dulkės“ stiklakūnyje
54
RTA diagnostika 2
UG, perimetrija
55
RTA gydymo tikslai 2
Tikslai:
◦ pašalinti vitreoretininę trakciją
◦ sukelti chorioretininę adheziją
56
RTA gydymo metodai 3
◦ Pneumatinė retinopeksija
◦ Sklerinis plombavimas
◦ PPV (pars plana vitrektomija)
57
Kuo ypatinga trakcinė TA klinika 2
Fotopsijų ir drumsčių gali nebūti, nes eiga lėta, pigmentas nepatenka į stiklakūnį
◦ Akipločio defektas atsiranda ir progresuoja lėtai
58
Trakcinės TA gydymas
PPV
59
Kuo ypatinga eksiudacinės TA klinika 2
◦ Fotopsijų nebūna, nes nėra trakcijos
| ◦ Drumsčių nebūna, nes nėra plyšio, nebent jos atsiranda dėl vitreito
60
Diabetinės retinopatijos klasifikacija (6)
```
Nėra retinopatijos
Švelni neproliferacinė retinopatija
Vidutinė neproliferacinė retinopatija
Sunki neproliferacinė retinopatija
Proliferacinė retinopatija
Diabetinis geltonosios dėmės paburkimas (DGDP)
```
61
Proliferacinė DR yra tada, kai yra:2
neovaskuliarizacija, stiklakūnio ir/ar preretininė kraujosruva
62
DGDP yra tada, kai: 2
Tinklainės sustorėjimas ar kietieji eksudatai tinklainės geltonosios dėmės srityje
63
KAs būdinga neproliferacinei DR
mikroaneurizmos
64
DR gydymo tikslai 2
1. Padidėjusio kraujagyslių pralaidumo ir pratekėjimo sumažinimas, esant geltonosios dėmės paburkimui.
2. Išeminės, neperfuzuojamos tinklainės ir naujadarinių kraujagyslių naikinimas lazerfotokoaguliacija, esant proliferacinei diabetinei retinopatijai.
65
Diabetinės geltonosios dėmės paburkimo gydymas
Anti KEAF
66
DGDP gydymas jei nepasiduoda AntiKEAF
GKK injekcijos arba Tinklainės lazerfotokoaguliacija
67
Lazerio poveikis tinklainei
suardo pigmentinį epitelį ir deguonį naudojančius fotoreceptorius --> Sumažinamas deguonies poreikis, todėl sulėtėja KEAF produkcija
68
Standartinės LazerKoaguliacijos gydymo trūkumai: 3
1. Neapsaugo nuo tolimesnio regėjimo netekimo (apie 25% pacientų gydytų lazeriu netenka regėjimo)
2. Retai būna regėjimo pagerėjimas
3. Sukelia potencialiai naudingos tinklainės praradimą ir netgi gali skatinti formuotis neovaskuliarizaciją
69
Jeigu PDR nepadeda lazerkoaguliacija, reikia atlikti
pars plana vitrektomija
