Salivanas

Question 1

įtampos šaltiniai (2)

Answer 1

1. Įtampa, atsirandanti iš organizmo poreikių. Įsisąmoninta arba neįsisąmoninta potenciali galimybė produktyviai veikti. Tai vandens, maisto, deguonies trūkumas.
   Tai poreikiai atsirandantys iš biologinio disbalanso tarp žmogaus ir vidinės bei išorinės aplinkos. Kai poreikiai patenkinti, žmogus jaučiasi patenkintas. Jei nepatenkinti, žmogus jaučia apatiją (bendros įtampos sumažėjimas). Poreikiai eina hierarchiškai: iš pradžių turi būti patenkinti žemesnieji, po to aukštesnieji poreikiai.

Salivanas išskiria ir tarpasmeninius poreikius. Pagrindinis – švelnumo poreikis.
Jis skirtingame amžiuje išskiriamas skirtingai: kūdikis išreiškia gugavimu, verksmu, šypsena, o mama švelniais prisilietimais, supimu ir t.t.

2. Įtampa, kaip nerimo pasekmė. Ji atsiranda dėl realios arba įsivaizduojamos grėsmės saugumui. Tokios įtampos pasekmė – neproduktyvūs ar destruktyvūs veiksmai.

Nerimą kūdikiui motina perduoda empatijos būdu. Visos mamos nerimauja dėl savo mažylių, ir tai persiduoda ir kūdikiui. (užburtas ratas)

Question 2

Energijos transformacija

Answer 2

tai aiškūs ar paslėpti veiksmai, atsiradę transformuojant įtampą. Veiksmai – kurių tikslas patenkinti poreikius, sumažinti nerimą. Gali būti emocijos, mintys, veiksmai.

Question 3

dinamizmai

Answer 3

žmogui budingos elgesio formos, išliekančios visą gyvenimą

Question 4

Aš sistema

Answer 4

centinis dinamizmas, laiduojantis normalų žmogaus funkcionavimą. Atsiranda iš tarpasmeninių santykių ir suteikia asmenybei saugumą, apgindamas ją nuo nerimo.

Question 5

Aš sistema sudaryta iš: (2)

Answer 5

aš blogas, aš geras

Question 6

aš sistemos funkcija

Answer 6

neleisti, kad info, neatitinkanti asmenybės esamos situacijos, pasiektų asmenybę, palaiko aukštą savivertę, gina nu kritikos ir trukdo keistis.

Question 7

Personifikacija

Answer 7

individualus vidinis savęs ir kitų vaizdas – jausmų vaizdinių kompleksas, atsirandantis kaip patirtis tenkinant poreikius. “gera motina”, “bloga motina” “aš personifikacija”

Question 8

asmenybės vystymasis (6)

Answer 8

1. Kūdikystė – nuo gimimo iki artikuliuotos kalbos atsiradimo. Formuojasi „gera mama“ ir „bloga mama“ personifikacijos, atsiranda apatijos dinamizmas, pereinama nuo protaksinio į parataksinį pažinimą, formuojasi Aš sistemos pagrindai, įsisavinami koordinuoti judesiai.
2. Vaikystė – nuo artikuliuotos kalbos iki poreikio bendrauti su bendraamžiais atsiradimo. Šioje stadijoje susilieja skirtingos personifikacijos („gera mama“, „bloga mama“), vyksta Aš sistemos tobulėjimas, susitapatinama su viena lytimi, pasireiškia aktyvumas, kurio tikslas – bausmių ir nerimo vengimas.
3. Juvenilinė stadija – apima didžiąją mokyklinio amžiaus dalį, socializacijos periodas. Įgyjama socialinės subordinacijos patirtis, mokomasi konkurencijos ir kooperacijos, įgyjama atstūmimo ir grupės jausmo patirtis. Vaikas mokosi ignoruoti nedominančias jį aplinkybes, kontroliuoti elgesį. Formuojasi stereotipai ir nuostatos.
4. Prie – jaunystė. Atsiranda poreikis bendrauti su tos pačios lyties draugais, pirmieji platesni socialiniai santykiai, atsiranda lygiateisio bendravimo supratimas.
5. Ankstyvoji jaunystė tęsiasi tol, kol žmogus neranda stabilaus seksualinio elgesio paterno. Fiziologiniai pokyčiai išgyvenami kaip geismas, iš kurio vystosi seksualinių išgyvenimų dinamizmas. Erotinis ir artumo poreikis atskiriami vienas nuo kito: erotinis – su kitos lyties atstovu, artumo – su tos pačios lyties atstovu.
6. Vėlyva jaunystė tęsiasi iki visiško subrendimo. Pereinama prie suaugusiojo gyvenimo privilegijų, atsakomybių, malonumų. Stabilizuojasi Aš sistema, efektyviau stabilizuojama įtampa, formuojasi stipresni gynybiniai mechanizmai nuo nerimo.

Question 9

Psichiatrinis (psichoanalitinis, diagnostinis) interviu:

Answer 9

1. Pradžios stadija. Vyksta žodinis bendravimas. Terapeutas kreipia dėmesį į paciento žodžius, intonacijas, kalbos tempą, nes jie parodo paciento problemas ar pakitusį požiūrį į terapeutą. Nustatoma, kas atvedė pacientą į terapiją ir kokia problemos esmė.
2. Ryškinimosi stadija. Klausinėjama apie paciento praeitį, dabartį, ateitį. Skatinamos spontaniškos laisvos asociacijos. Stadijos gale terapeutas turi suformuoti keletą hipotezių apie paciento problemos prigimtį.
3. Detalaus tyrimo stadija. Terapeutas aiškinasi, kuri iš hipotezių yra teisinga. Klausosi ir klausinėja apie įpročius, ambicijas, seksą ir pan. Terapeutas laukia, kol jo klausimai iššauks nerimą ir tada savęs paklausia: ką aš pasakiau, kad jis sunerimo?
4. Užbaigimo stadija. Padaroma išvada, skiriamas gydymas, nustatoma prognozė.