Fromas Flashcards
1
Q
Egzistencinės dichotomijos (3)
A
- Gyvenimo ir mirties priešinimas. Protas mums sako, kad kažkada mirsime, tačiau mes stengiamės paneigti šią tiesą tikėdami gyvenimu po mirties.
- Noras visiškai save realizuoti, ko pasiekti nepavyks, nes gyvenimas per trumpas. Vieni tiki, kad jų gyvenamasis laikotarpis yra vienas iš žmonijos pikų, kiti tiki tolesniu vystymusi po mirties.
- Mes esame visiškai vieniši, tačiau negalime vienas be kito. Žmogus žino, kad yra visiškai vienišas, tačiau suvokia, kad tik susivienijus su kitais panašiais į save įmanoma pasiekti laimę.
2
Q
Žmonės savo laisvės atsisako keliais būdais (3)
A
- Autoritarizmas. Savo „aš“ suliejimas su kuo nors išoriniu, tokiu būdu įgaunant galią, kurios neturi pats individas. Ši strategija gali pasireikšti siekimu paklusti arba siekimu viešpatauti
- Destruktyvumas. Kitų naikinimas arba pavergimas. Žmogus jaučiasi silpnas prieš jį supantį pasaulį ir nuo silpnumo išsivaduoja pasaulį griaudamas. Tokiu būdu įveikiamas menkavertiškumo jausmas. Visuomenėje destruktyvumas yra dangstomas (meilė, sąžinė, patriotizmu).
- Konformizmas. Individas nustoja būti savimi. Jis visiškai priima visuomenės jam primestą asmenybės tipą ir tampa toks, kaip kiti, ir toks, kokį norį jį pamatyti kiti.
3
Q
pozityvi laisvė
A
Žmonės gali būti autonomiški ir unikalūs, neprarasdami ryšio su kitais žmonėmis ir visuomene.
4
Q
egzistenciniai žmogaus poreikiai (5)
A
- Ryšių užmezgimo poreikis. Žmogus nori įveikti vienatvės ir menkavertiškumo jausmus, todėl nori susitapatinti su kitas neprarandant savo individualumo. Tai gali būti pasiekta meilėje (rūpestis, atsakomybė, pagalba, žinojimas) arba žmogus gali susivienyti su pasauliu paklusdamas kitais asmenybei, grupei, organizacijai ar Dievui, tačiau prarandamas individualumas ir laisvė.
- Savęs įveikimo poreikis. Žmogus nori įveikti savo pasyvią, gyvulišką prigimtį ir tapti aktyviu ir kūrybingu. Galima patenkinti pozityviai (kurti) arba negatyviai (griauti). Jie nepatenkinama kūryba, jis patenkinamas griovimu.
- Šaknų poreikis. Atsiskyrimas nuo motinos leidžia individui aktyviai ir kūrybingai sąveikauti su pasauliu, prisitaikyti ir pasiekti vientisumą. Suteikia saugumą ir priklausymo pasauliui jausmą. Priešinimasis šaknų poreikiui yra nesugebėjimas atsiskirti nuo motinos. Tokie žmonės siekia būti globojami, priklausomi, praradę globą jaučia baimę.
- Identiškumo poreikis. Susitapatinimas su pačiu savimi. Pakaitalas yra konformizmas. Užuot ieškojęs savo identiškumo, žmogus susitapatina su kokia nors visuomenės grupe, stengiasi neišsiskirti iš minios ir įgyja netikrą identiškumą.
- Požiūrių sistemos poreikis. Žmogui reikalinga ne tik mąstymo sistema, bet ir garbinimo objektas, suteikiantis jo egzistencijai prasmę (pvz.: dievas).
5
Q
Charakterių tipai: 5
A
- Imantis tipas. Žmogus ima viską iš kitų, bet pats daryti nieko nenori. Trokšta būti mylimas, bet pats nenori mylėti, vagia kitų idėjas, o ne kurti jas pats. Priklausomas, pasyvus, bijantis pasakyti „ne“, bijantis priiminėti sprendimus.
- Eksploatuojantis tipas. Viską pasiima jėga ar išradingumu. Pvz.: meilėje jam yra patrauklūs prie kito prisirišę žmonės, kuriuos reikia „pavogti“. Eksploatuojami visi, iš ko galima gauti naudos. „vogtas daiktas visada mielesnis“.
- Kaupiantis tipas. Stengiasi kaupti ir saugoti tai, kas sukaupta. Tikslas – kuo daugiau įsinešti į vidų ir kuo mažiau atiduoti išorei. Siekia ne mylėti, o „turėti“ mylimąjį.
- Rinkos tipas. Į save ir kitus žiūri kaip į prekę, kurią galima parduoti ar iškeisti. Stengiasi demonstruoti tik gerąsias savybes, suinteresuotas gera savo išvaizda.
- Produktyvus charakteris. Žmogus, realizuojantis savo potencialias galimybes, nepriklausomas, teisingas, mylintis kūrybiškas, socialiai naudingas it t.t. Su šiuo tipu yra susijęs biofilijos terminas. Tai gyvybės ir gyvenimo meilė (geru laikoma tas, kas tarnauja gyvenimui, o blogu – visa, kas tarnauja mirčiai.
6
Q
patologija 3
A
- Nekrofilija. Diskomfortas, pereinantis į neapykantą gyvenant taikioje, tolerantiškoje ir kuriančioje visuomenėje. Agresija yra tokio žmogaus gyvenimo norma. Jis įsitikinęs, kad vienintelis būdas išspręsti problemas yra prievarta.
- Piktybinis narcisizmas. Žmogaus nedomina niekas, kas neturi tiesioginio ryšio su juo. Visas dėmesys sutelktas į save. Laiko save idealiu ir neapkenčia kritikos. Jei suvokia jos teisingumą, tai pyktį nukreipia į save, pasijunta menkavertis. Labai pavydūs, nes nori būti išskirtiniai.
- Incestinė simbiozė. Per didelė priklausomybė nuo motinos ar ją pakeičiančio asmens. Tai visiškas priklausymas nuo kito žmogaus, prarandant savo individualumą. Jei rūpesčio poreikis nepatenkinamas, gali atsirasti baimė, nerimas, depresija. Šeimininku gali būti ne tik kitas žmogus, bet ir šeima, klanas, bažnyčia ar šalis.
