eriksonas

Question 1

Epigenetinis principas:

Answer 1

• Asmenybė vystosi laiptelių principu pereidama iš vienos stadijos į kitą
• Asmenybės vystymosi kryptį ir tęstinumą palaiko visuomenė. Būdas, kuriuo sprendžiami stadijos uždaviniai, priklauso nuo kultūrinės aplinkos.
• Vystymosi planas yra įgimtas ir kiekvieną vystymosi stadija turi savo laiką (kritinį periodą).

Question 2

Vystymosi stadijos (8):

Answer 2

1. Kūdikystė. Atitinka oralinę stadiją. Krizė: pasitikėjimas – nepasitikėjimas.
   Jei mama rūpinasi kūdikiu, suteikia saugumo jausmą tuomet kūdikis žmones matys kaip rūpestingus ir patikimus, pasitiki ir savimi.
   Jei nesirūpina, tai kūdikis jaus baimę, įtampą, nerimą, nepasitikėjimą.
2. Ankstyvoji vaikystė. Atitinka analinę stadiją. Krizė: autonomija – gėda.
   Jei tėvai rūpinasi vaiku, kartu leisdami jiems pabandyti patiems, vaikas išmoksta save kontroliuoti neprarasdamas savigarbos ir įgyja užtikrintumą, kad sugebės tai atlikti. Jei tėvai nekantriai, susierzinę padaro tai, kas vaikui pačiam nepavyksta, arba per daug jį kontroliuoja, tada vaikas tampa nesavarankiškas, abejojantis, besigėdijantis.
3. Vidurinioji vaikystė. Atitinka Froido falinę stadiją. Krizė: iniciatyvumas – kaltė.
   Vaikai, kurių savarankiškumas ir iniciatyva palaikomi šią krizę išsprendžia teigiamai ir tampa iniciatyvūs.
   Tėvai, kurie neleidžia vaikams veikti savarankiškai slopina iniciatyvą, rizikuoja, kad jų vaikas liks su kaltės jausmu, jausis nevykęs.
4. Pradinis mokyklinis amžius. Krizė: menkavertiškumas – meistriškumas
   Suaugusieji turi sudaryti sąlygas vaikui pajusti sėkmę, tuomet vystysis meistriškumas.
   Jei vaikas nesijaus galįs daug ką atlikti gerai, atsiras menkavertiškumas.
5. Paauglystė. Krizė: identiškumas – vaidmenų sumaišymas.
   Uždavinys – paauglys turi išsiaiškinti koks jis yra. Jei jam nepavyksta, jis nežino ko nori (dėl identifikacijos su populiariais herojais ar antikultūra)
6. Jaunystė. Krizė: intymumas – izoliacija.
   Įgyjama meilė, nes šioje stadijoje kuriasi šeima. Galimi pavojai stadijoje – per didelis įsitraukimas į save bei tarpasmeninių santykių vengimas, vedantis prie vienatvės ir izoliacijos. Vengia intymumo, nes tai sudaro pavojų jų identiškumui.
7. Branda. Krizė: produktyvumas – stagnacija.
   Produktyvumas atsiranda kartu su žmogaus rūpesčiu kita karta bei visuomene, kurioje gyvens kita karta. Tie, kurie nesugeba būti produktyviais, rūpinasi asmeniniais poreikiais ir patogumais, pasireiškia skurdžiais tarpasmeniniais santykiais. Čia atsiranda vidurio amžiaus krizė – beviltiškumas, beprasmiškumo jausmas.
8. Senatvė. Integracija – neviltis.
   Integracijos jausmas atsiranda žmogui sugebant susitaikyti su mirtimi, nes nugyveno visavertį gyvenimą.
   Neviltis kyla tuomet, kai peržvelgęs savo gyvenimą žmogus nesijaučia patenkintas, mato savo nerealizuotas galimybes ir klaidas. Supranta, kad jau per vėlu. Mirties baimė, nerimas dėl ateities, gailėjimasis dėl gyvenimo pasirinkimų.