raumenų adaptacija ir nuovargis Flashcards

1
Q

kiek procentų žmogaus kūno sudaro raumenys, jų funkcija?

A

40-50 % palaiko pusiausvyrą, atlieka judesius, stabilizuoja sąnarius, chemine energies paverčia mechanine.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

raumenų skaidulų tipai

A

I tipo (S, slow)– tai lėtai susitraukiančios ištvermingosios skaidulos (jų skaičius genetiškai determinuotas)
• IIa tipo (FR, fast fatigue resistant) – tai greitai susitraukiančios ištvermingosios skaidulos (jų skaičius treniruojamas)
• IIb tipo (FF, fast fetigable) – tai greitai susitraukiančios neištvermingosios skaidulos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

pirmo tipo skaidulos

A

ištvėrmingos susitraukia lėtai, gerai kapiliarizuotus, turi daugiau jungčių su nervais ir kitomis ląst.
RS skaičius viename MV 150-500, miofibriliu skaicius 2300-6000
• motorini vieneta sudaro 10-180 RS
• Lėtosios RS susitraukia – per 0,8-1,1 sek
• Lėtoms RS tenka 3 kapiliarai
daugiau palaikančiuose raumenyse, judesiai plastiški ir stabilūs
• Vidutiniškai I tipo RS yra 52-55 proc.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

greitosios skaidulos

A
greitai susitraukia, neištvėrmingos
IIb apie 30 min.
IIa apie 1 min.
RS skaičius viename MV 500-100
miofibriliu skaicius 3300-8100
mitochondriju nedaug, blogiau kapiliarizuotos, nekokybiški judesiai
motorinis vienetas susideda iš:
• IIa tipo – iš 200-400 RS
• IIb tipo – iki 800 RS
• Greitos RS sudirginamos per 0,3-0,5 sek
• Greitoms RS tenka 1 kapiliaras
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

kiek organizme IIa skaidulų

A

30-35%

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

kiek organizme IIb skaidulu

A

12-15%

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

dydžio principas

A

raumeninės skaidulos įjiungiamos taip smulkus/lietieji/žemo tada stambus/greitieji/aukšto susitraukima tapalaiduojami atvirkščiai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

nuo ko priklauso skaidulų įtempimas

A
  • Įtraukimas priklauso ir nuo to kiek jaudinančių ir slopinančių nervinių ląstelių MV turi su jomis kontaktus (sinapses).
  • Lėtieji MV turi daugiau kontaktinių ryšių su kitomis nervinėmis ląstelėmis – tai gali nulemti jų ankstesnį įtraukimą
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

kada apeinamas dydžio principas?

A
  • ilgai dirbant gali spontaniškai isijungti greitosios skaidulos
  • Esant labai greitiems (balistiniams) judesiams
  • Ekscentrinio raumenų darbo metu
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

skaidulu I tipo rekrutavimas pagal VO2max

A

nuo 40% visa laika išlieka apytiksliai toks pat rekrutavimas tarp 40-50%

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

skaidulu IIa tipo rekrutavimas pagal VO2max

A

nuo 40% iki 60% vo2max nuo 0 iki 30% toliau dideja iki 30-35% rekrutavymo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

skaidulu IIb tipo rekrutavimas pagal VO2max

A

rekrutuojasi tik nuo 75% vo2max ir isijiungia pie 10%

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

skaidulų reakrutavymas nuo jėgos

A

I rekrutuojasi visada, IIa rekrutuojasi nuo 30% IIb nuo 60%

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

kiek MV įjiungiama nuo 10% jėgos

A

apie 50%

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

kiek MV įjiungiama nuo 60-80% jėgos

A

100%, toliau jėga didėja dėl nervinės impulsacijos greičio.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

kurie raumens įsitempimai labiausiai naudingi greitosioms skaiduloms

A

try penki paskutiniai

17
Q

jeigu dirbsim su 80% svoriu 2-3 kartus ir 90% svoriu 2-3 kartus ar aktyvuosim ta pati greitu skaidulu skaiciu

A

ne, 90% svoris itrauks daugiau skaidulu

18
Q

jeigu dirbsim su 80% svoriu 10-12 kartu ir 90% svoriu 2-3 kartus ar aktyvuosim ta pati greitu skaidulu skaiciu

A

taip

19
Q

jeigu dirbsim su 50% svoriu iki galo ar aktyvuosim greitasias skaidulas

A

taip

20
Q

pokyčiai lavinant raumenų jėgą

A
  • Padidėja raumeninių skaidulų vingiuotumas, todėl raumuo susitraukdamas mažiau deformuojasi, o tempiant lengviau išsitempia.
  • Padidėja raumenų apimtis ir svoris, t.y. raumeninės skaidulos hipertrofuoja (ypač IIa ir IIb tipo).
  • Didėja raumenų prisitvirtinimo prie kaulų paviršiaus plotas, sutrumpėja jų raumeninė dalis, pailgėja sausgyslė.
  • Raumeninėje skaiduloje padaugėja sarkoplazmos, branduolių, miofibrilių ir mitochondrijų. Aktyvesnė energinių junginių ir baltymų sintezė, didėja fermentų aktyvumas, daugėja mioglobino ir glikogeno.
21
Q

Dėl jėgos taikomų krūvių padidėja baltymų sintezė RS. MECHANIZMAS:

A
Raumens ištempimas įtempimas
Raumenų mikropažaidos
RS ištinimas ir metabolitų susikaupimas
Aktyvinama hormonų sekrecija
Padidėja aktyvumas genų, reguliuojančių baltymų sintezę Suaktyvėja baltymų sintezės transliacijos vyksmas Aktyvinamos palydovinės RS
22
Q

hormonų sintezė

A

padidėja atliekant jėgos pratimus, sportininkams reikia dirbti su 85-90% svoriais, tačiau neilgiau pusvalandžio

23
Q

Lavinant organizmo aerobinę ištvermę:

A

• Mažiau didina raumenų apimtį ir svorį.
• Raumeninių skaidulų vingiuotumas sumažėja, jos tampa tiesesnės.
• Ilgėja raumens raumeninė dalis, sausgyslė trumpėja.
• Skaiduloje didėja miofibrilių skaičius, o aplink jas apie du kartus padidėja kapiliarų tinklas.
• Didėja mitochondrijų skaičiaus (kuo jos stambesnės ir kuo jų daugiau, be to, kuo jos išsidėstę arčiau skaidulos membranos, tuo daugiau energijos RS gali pasigaminti aerobiniu būdu)
• Gerėja kapiliarizacija
Storėja greitosios oksiduojamosios glikolizinės ir lėtosios oksiduojamosios (raudonosios) skaidulos, turinčios daug mioglobino, o aplink greitąsias glikolitines (baltąsias) skaidulas, turinčias mažai mioglobino, didėja kapiliarų tinklas. Tai reiškia, kad ilgai trunkanti neintensyvi veikla gerina oksidacinius procesus ne tik LRS bet GRS, tačiau greitis mažėja, nes slopinamos anaerobinės reakcijos

24
Q

Lavinant greitumą:

A
  • Padidėja raumens susitraukimo galingumas, greitis, atsipalaidavimo greitis, bet nekinta didžiausioji raumens susitraukimo jėga.
  • Pakinta sarkoplazminio tinklo apimtis, fermento miozino ATP-azės aktyvumas, baltymo parvalbumino kiekis.
  • Pagerėja motorinių vienetų impulsavimas, įtraukimas į darbą, raumenų tarpusavio koordinacija
25
Q

Raumenų kaita žmogaus amžiaus tarpsniais. procentais

A

vaiko 25%
suaugusio 40-50%
senyvo 75 metu amziaus -15%

26
Q

Sarkopenija

A

raumenų masės ir funkcijos mažėjimas dėl amžiaus
Įdomu:
• Vyrų raumenų masė mažėja sparčiau nei moterų
• Labiausiai sumažėja IIb tipo RS masė, apie 25 proc
motoneuronų tampa neaktyvūs
• Dalis greitųjų skaidulų virsta lėtosiomis
• Sumažėja anaerobinė glikolizė
• Raumenų didžiausioji jėga po 50 metų kasmet sumažėja po 1-3 proc.
jėga mažėja mažiausiai, ranks stipresnės už kojas viskas vyksta labiau dėl raumenų struktūrinių ir funkcinių pokyčių, o ne dėl CNS

27
Q

Kodėl raumuo atrofuojasi:

A
  • Per mažas fizinis krūvis
  • Raumeninių skaidulų denervavimas (sėnėjimo metu)
  • Bloga mityba (trūksta aminorūgščių)
  • Per dideli psichiniai stresai, kurie skatina baltymų degradaciją
  • Mažas kiekis raumenyse palydovinių ląstelių
  • Neaktyvūs įvairūs augimo faktoriai, kurie skatina baltymų sintezę
  • Ligos sukelta raumenų atrofija
28
Q

Raumens imobilizacija

A

• Sumažėja miofilamentų masė
• Pablogėja nervinio signalo perdavimas sinapsėse
• Sumažėja Na, K, Ca2 siurblių kiekis
• Pablogėja raumens elastingumas
• Sumažėja raumens kapiliarizacija, mitochondrijų kiekis
• Sumažėja raumens susitraukimo jėga, galingumas, padidėja vargstamumas
• Per 3-4 sav gali sumažėti apie 20-50% raumenų masės
• Imobilizuoto raumens kiekviena RS per 10 dienų netenka apie 3000 sarkomerų, dėl to sumažėja raumens ilgis
• Labiau atrofuojasi lėtos RS, net dalis jų virsta greitosiomis,
• Labiau atrofuojasi raumenys, kurie daugiau dirba kiekvieną
dieną (šlaunies keturgalvis labiau nei šlaunies dvigalvis)
• Mažiau raumuo atrofuojasi, kai jis imobilizuotas didesnio ilgio