IX Paskaita. Inkubatoriai Flashcards
Kultūros dividentai
- kūrybingumo;
- mokymosi;
- geros savijautos;
- inovacijų;
- erdvių/vietovių pokyčių;
- reputacijos
Vertė kultūros sektoriuje
Ekonominėje perspektyvoje, vertė siejama su
naudingumu, kaina ir nauda, kurią individas ar
rinkos gauna iš prekės ar paslaugos. (Throsby,
2000).
Kultūros sektoriaus ypatybė – jame kuriamas
turinys, kurio poveikis neapsiriboja rinkos
procesais, šalia rinkos sandorių atsiranda ir
socialinis bei kultūrinis sektoriaus poveikis.
Šios vertės nėra matomos rinkos procese ir jų
įverčiai gali būti labai individualūs (Klamer,
2016) (Throsby, 2000) ir kt.
Kultūros prekės ir paslaugos yra vartojamos
dėl priežasčių, kurios papildo ar viršija grynąjį
ekonominį vertinimą. Šios priežastys yra
estetinės ar indėlis į bendruomenės supratimą
apie kultūrinę tapatybę. (DCMS, 2010)
Apibendrintos kultūrinės vertės kategorijos
Estetinė
Grožis + gėris
Menininko mitas
Kūrybinis meistriškumas
Dvasinė
Pažinimas
Socialinė – komunikacijos
Politinė
Bendruomenės
Komunikacijos
Istorinė
Autentikos
Patirčių ir kūrybinės išraiškos
Terapija
Meno vertės kategorijos (Hutter & Shusterman, 2006)
- moralinė ir religinė vizija,
- kūrybinė išraiška,
- komunikacinė galia,
- socialinė ir politinė,
- pažinimo,
- patyrimo,
- estetinė
- meninio meistriškumo,
- istorinė,
- menininko.
Šis verčių rinkinys atskleidžia kultūros poveikį – meno
kūriniai prisideda prie pasaulio ir kultūros pažinimo ir
patyrimo, turi estetinę reikšmę. Taip pat – kūryba tampa ir
komunikacine priemone, galinčia perduoti socialines,
politines, religines ar kitas žinutes.
Kultūrinės vertės kategorijos (Throsby, 2020)
Meno kūrinys, pasižymi daugeliu savybių, kurios leidžia išskirti šias kultūrinės vertės dimensijas:
- estetinė dvasinė,
- socialinė,
- istorinė,
- simbolinė,
- autentikos.
Kultūrinės vertės dimensija (Throsby 2014)
- Estetinė - “šis paveikslas man gražus”
- Socialinė: visiems - “šis paveikslas leidžia mums suprasti save geriau kaip žmones”
- Socialinė: nacionalinė - “Šis paveikslas leidžia geriau mums
suprasti save kaip X tautos atstovus: - Simbolinė: sau - „Šis paveikslas man turi kultūrinę
reikšmę“ - Simbolinė: kitiems - „Šis paveikslas gali turėti kultūrinės
reikšmės kitiems“ - Ritualinė: sau - „Šis paveikslas man perduoda
simbolines žinutes“ - Ritualinė: kitiems - „Šis paveikslas gali perduoti
simbolines žinutes kitiems“ - Edukacinė - „Šis paveikslas gali būti naudingas
mokant mūsų vaikus“
Ekonominės vertės dimensija. Throsby (2014) (srautų ir nuosavybės vertinimas)
Srautų vertinimas : Kiek daugiausiai sumokėtumėte per savaitę
(dieną, mėnesį, metus), kad galėtumėte išsinuomoti šį kūrinį?
Nuosavybės vertinimas : Kiek daugiausiai sumokėtumėte, norėdami įsigyti šį kūrinį?
Kultūrinės vertės įvertinimas
Kultūrinė vertė yra dinamiška ir gali keistis dėl besikeičiančiosvisuomenės, meno kritikų vertinimų dėl autentiškumo ar profesinio meistriškumo,
menininko žinomumo ir kt. (Angelini & Castellani,
2019). Per ilgą laikotarpį sukaupta pagarba kultūrai ar
menininkui visuomenės akyse išskiria vienus kūrinius
iš kitų, lygiai taip pat kultūrinė vertė gali būti ir
prarandama (Hutter & Frey, 2010).
Sektorius yra kompleksiškas, dėl to aprašant
kultūrinę vertę vertingiau būtų analizuoti ne atskirus
rodikliu, o visą ekosistemą, stebint jo dinamiškumą ir
pusiausvyros paieškas (Oancea, et al., 2018).
Sąvokos kompleksiškumas yra fundamentali
priežastis, kodėl kultūrą yra taip sunku įvertinti.
Daugialypis vertės pobūdis yra pagrindinė kultūrinę
vertę analizuojančios literatūros problema, nes
diskusijos orientuojasi į kultūros prekių ir paslaugų
charakteristikas, kurios yra svarbios kuriant vertę,
tačiau ne į jų išmatavimą. (DCMS, 2010)
Verte (vertybėmis) paremtas požiūris (Klamer 2017)
*Pirmiausiai nustatoma vertė – tada priimamas ekonominis sprendimas.
*Vertės gali būti materialios ir ne (draugystė, prisiminimai).
*Ne viskas paremta piniginiai santykiais. Neskaičiuojame kiek kainuoja paslauga draugui ar komplimentas. Su kultūra taip pat.
*Žmones turi suprasti savo vertybes. Bendraudami su
kitais, gamindami, pirkdami, parduodami jie stengiasi
jas realizuoti. Tai priešingas požiūris naudingumo
maksimizavimuistandartinėje ekonomikoje.
*Kultūros verčių suvokimas yra kultūrinis procesas,
taigi tai veikia visą ekonominę veiklą.
*Norint suprasti vertybes ir veikti remiantis jas reikia
apžvelgti kitas galimybes ir jas įvertinti. Tai skiriasi nuo
racionalių pasirinkimų standartinėje ekonomikoje.
*Produktai gali būti ne vien materialūs: draugystė,
menai, religija, žinios. Produktai gali būti praktikos:
sportas, mokslas, amatais. Standartinė ekononomika
neįtraukia bendrų (shared) prekių ir praktikų.
*Kai kurie produktai gali būti svarbesni už kitus. Ir tam
dažniausiai yra ne materialus paaiškinimas.
*Norėdami įgyvendini savo vertybes, mes dažniausiai
turime įtraukti kitus. Tam mes pritaikome 5 skirtingas
terpes: namų, socialinę, vyriausybės, rinkos ir
kultūrinę. Standartinė ekonomika apima rinkos ir
vyriaysybės logiką.
Vertybėmis pagrįstas požiūris (Klamer)
Tradicinės ekonomikos teorijos į vertinimus
įtraukia tai, kad yra aiškiai matoma ir
pamatuojama rinkos procesuose, tačiau ne
viskas yra išmatuojama tiesiogiai – pvz. kaip
įvertinti paslaugą ar komplimentą? (Klamer,
1996).
Kultūros ekonomikos diskurse sutinkama dėl
būtinybės žvelgti giliau nei vien į kainą
(beyond the price).
Kultūrinės ir ekonominės vertės sąsajos. Skirtingi požiūriai:
*Throsby (koncentrinių ratų modelis) analizuoja
atviršktinę kultūrinės ir ekonominės vertės
priklausomybę. Autorius teigia, kad didesnė
kultūrinės vertės (turinio) koncentracija
dažniausiai lemia žemesnį komercializavimo lygį
– ekonominę vertę. (Throsby, 2008).
*Angelini ir Castellani sąsajų nustatymui naudoja
dinaminius verčių suvokimo aspektus, pvz.
menininko pripažinimas ir talentas formuoja ir
ekonominę, ir kultūrinę vertę. Statinis
elementas – talentas, veikia kultūrinę vertę, kuri
yra dinaminė ir kinta laike priklausomai nuo
kritikų vertinimų, o tai veikia ir ekonominę vertę
(Angelini & Castellani, 2019).
*Kultūrinės ir ekonominės vertės proporcijos
glaudžiai siejasi su kultūros sektoriaus įmonių
pasirinktu veiklos modeliu: aukštoji, komercinė
ar neprofesionalioji kultūra (Holden )
KKI inkubatorius
Juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – naudojantis turima
infrastruktūra (patalpomis, įranga ir pan.), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusį verslą (priklausantį kultūrinių ir kūrybinių industrijų sričiai) plėtojančius asmenis vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusį verslą, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo.
Menininkams ir kūrybinių industrijų įmonėms inkubatoriai siūlo plotą dirbtuvėms, studijoms ir suteikia reikalingą įrangą. Čia dizainas, architektūra, animacija, amatai, muzika, scenos, vizualiniai, taikomieji menai yra auginami, vystomi, brandinami ir išleidžiami į rinką. Dar vienas meno inkubatorių tikslas – skatinti aktyvų visuomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą, o tam pasiekti organizuojami įvairūs renginiai, parodos, edukaciniai užsiėmimai.
KKI inkubatorių kuriama vertė
- Kūrybiška visuomenė (kūrybiškumas - ateities kompetencija)
- Aukšta pridetinė vertė (ilgalaikis konkurencinis pranašumas)
- Pagalba verslo pradžiai (pradiniame etape žūsta 90% idėjų)
- Regioninė reikšmė (kultūrinio tapatumo vystymasis)
Inkubatorių veiklos principai (MS)
- Kultūrinių ir kūrybinių verslų inkubavimas ir susijusių viešųjų paslaugų teikimas;
- Scenos menų (teatras, šokis, video, muzika, tarpdisciplininiai projektai) projektų prodiusavimas ir rengimas;
- Scenos menų organizacijų rezidavimo bazė;
- Užsienio scenos menų projektų pristatymo vieta;
- Bendrų su užsienio partneriais projektų (koprodukcijų) rengimo vieta;
- Naujų, poleminio pobūdžio Lietuvos ir užsienio scenos menų reiškinių aptarimo vieta bei viešų diskusijų klubas;
- Edukacinių scenos menų projektų ir programų rengimo bei
koordinavimo bazė; - Informacijos apie šiuolaikinius scenos menus kaupimo ir sklaidos centras.
KKI inkubatoriaus skirtymas/schema
KKI inkubatorius - žmogiškasis (kūrybinis) kapitalas; infrastruktūrinis kapitalas; ekonominis kapitalas
Žmogiškasis (kūrybinis) kapitalas –> Kūrybininkai –> žinios; kompetencijos; praktinė patirtis; motyvacija
Infrastruktūrinis kapitalas –> “Kietoji infrastruktūra” (patalpos, biuro ir techninė įranga) ir “Minkštojis infrastruktūra” (santykiai su kitais kūrybininkais, santykiai su kultūrinėmis institucijomis; investuotojais ir visa visuomene)
Ekonominis kapitalas –> kūrybos produktas/ paslauga
