III Paskaita. Paklausa Flashcards
Vartotojo pasirinktas rinkinys ir paklausos funkcija
Optimalus pirmos ir antros prekių pasirinkimas esant tam tikroms kainoms ir vartotojų pajamoms yra vartotojo pasirinktas rinkinys.
Paklausos funkcija susieja optimalų pasirinkimą: pasirinktus kiekius esant tam tikroms kainoms.
Gėrybės ir blogybės
- Gėrybė (normalios kokybės prekė) - prekė, kurios vartojimas didinavartotojo naudingumą.
Jei prekė normalioji, jos pareikalautas kiekis judės ta pačia linkme kaip ir pajamos
Δ𝑥1/Δ𝑚> 0.
- Blogybė – vartotojo nemėgstama prekė. Turėdamas galimybę jos nevartoti, jis jos nevartos. Dažniausiai tai – prekės, kurių vartojimas sumažės išaugus vartotojo pajamoms.
Ar prekė gėrybė ar blogybė dažniausiai priklauso nuo vartotojo pajamų.
Papildiniai ir pakaitalai
– Jei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir gali pakeisti
viena kitą jas vartojant, jos vadinamos pakaitalais (substitutais). Padidėjusi kaina padidina kitos prekės –pakaitalo paklausą.
– Jei vienos prekės kainos pakilimas sukelia kitos prekės
paklausos sumažėjimą, šios abi prekės vadinamos
papildančiomis viena kitą (komplektinėmis, papildiniais).
Tobulieji papildiniai/pakaitalai
Artimi papildiniai/pakaitalai
Paklausa ir paklausos dėsnis (sąvokos)
- Paklausa D (demand ) - prekių ir paslaugų kiekis kurį pirkėjas nori ir gali nusipirkti esamomis kainomis
- Paklausos dėsnis – paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant
Paklausą veikiantys veiksniai
- kaina
- tarpusavyje susijusių prekių kainų pasikeitimas;
- vartotojo pajamos ir jų kitimas;
- vartotojo pomėgiai (skonis, mada);
- gyventojų skaičius;
- marketingo sprendimai (reklama, akcijos ir pan);
- ateities lūkesčiai ir kita.
Paklausos funkcija
Paklausos funkcija vadiname paklausos priklausomybę nuo ją
lemiančių veiksnių:
QD=f (PA, PB, Y, C, E, …)
QD - A prekės paklausos apimtis;
PA - A prekės kaina;
PB - kitų prekių (pakaitalų, komplektinių) kainos;
Y - pirkėjo pajamos;
C - skonis, mada;
E - lūkesčiai;
… - kiti veiksniai.
Paklausos pokytis. Paklausos kiekio pokytis
- Paklausos kiekio pasikeitimas vyksta judant išilgai paklausos kreivės ir vadinamas paklausos kiekio pokyčiu. Paklausos kiekio pokyčiai vyksta keičiantis kainai.
- Kai prekės paklausos apimtis pasikeičia ne jos kainai pakitus, o dėl kitų veiksnių, tas pokytis grafiškai vaizduojamas visos paklausos kreivės pasislinkimu į naują padėtį ir vadinamas paklausos pokyčiu
Paklausos kreivės poslinkiai
Prekės pakaitalo kainos sumažėjimas –> pasislinks į kairę
Pirkėjo pajamų padidėjimas (normalios kokybės prekė) –> paklausos kreivė pasislinks į dešinę
Pirkėjo pajamų sumažėjimas (normalios kokybės prekė) –> paklausos kreivė pasislinks į kairę
Pirkėjo pajamų padidėjimas (blogesnės kokybės prekė) –> paklausos kreivė pasislinks į kairę
Pirkėjo pajamų sumažėjimas (blogesnės kokybės prekė) –> paklausos kreivė pasislinks į dešinę
Papildančios prekės kainos sumažėjimas –> paklausos kreivė pasislinks į dešinę
Papildančios prekės kainos padidėjimas –> paklausos kreivė pasislinks į kairę
Gyventojų skaičiaus sumažėjimas –> paklausos kreivė pasislinks į kairę
Išlaidų reklamai sumažėjimas –> paklausos kreivė pasislinks į kairę
Prekė tampa madinga –> paklausos kreivė pasislinks į dešinę
Numatomas kainų sumažėjimas –> paklausos kreivė pasislinks į kairę
Numatomas kainų padidėjimas –> paklausos kreivė pasislinks į dešinę
Elastingumo samprata
- Kainos kitimas nevienodai veikia atskirų prekių paklausos ir pasiūlos apimtį. Siekiant įvertinti, kokiu mastu keičiasi paklausos ir pasiūlos apimtis pasikeitus kainai, naudojama elastingumo sąvoka.
- Elastingumas – tai vieno ekonominio kintamojo reakcija į kito kintamojo pokyčiu. Paklausos ir pasiūlos elastingumas išmatuoja pirkėjo ir pardavėjo reakciją į kainos pokyčius
Elastingumo koeficientas
E = ( ΔQ% ) / ( ΔP% );
E = ( ΔQ / ΔP) ( P / Q);
čia Δ% - procentinis pokytis,
P - pradinė kaina,
Q - pradinė paklausos ar pasiūlos apimtis,
ΔQ - paklausos ar pasiūlos pokytis,
ΔP - kainos pokytis
Paklausos elastingumas kainoms. Elastingumo rūšys
Paklausos elastingumas kainai visada neigiamas, bet pagal priimtą susitarimą minusas nerašomas.
- Santykinis elastingumas. Jei elastingumo koeficientas didesnis už vienetą, tai paklausa elastinga kainoms. Kiekio pokytis procentine išraiška didesnis negu kainos procentinis pokytis.
- Santykinis neelastingumas. Jei E < 1, tai paklausa neelastinga kainoms. Pirkėjai nejautrūs kainų pokyčiui. Kiekio pokytis procentine išraiška mažesnis negu kainos pokytis.
- Vieneto elastingumas yra tada, kai E = 1. Paklausos kiekio ir kainos procentinis pokytis sutampa.
- Absoliutus (pilnas, visiškas) elastingumas. E → ∞. Labai mažas kainos procentinis pokytis sukelia labai didelį paklausos procentinį pasikeitimą.
- Visiškas neelastingumas. E = 0. Vartotojas nereaguoja į kainų kitimą.
Veiksniai, lemiantys paklausos elastingumą
1.Substitucija (pakeičiamumas): kuo daugiau prekė turi substitutų, tuo elastingesnė jos paklausa.
- Jei vartojime yra daug pakaitalų, tai didėjant kurios nors prekės kainai, o jos pakaitalų kainoms liekant nepakitusioms, vartotojas pirks nepabrangusias prekes. Dėl to sumažės prekės, kurios kaina padidėjo, paklausa.
- Prekės, neturinčios tinkamų pakaitalų, paklausa yra neelastinga kainų kitimui.
2.Pirkėjo išlaidų dalis, skiriama šiai prekei: paklausa tuo elastingesnė, kuo didesnė pajamų dalis skiriama jai pirkti.
3.Laikas: ilgu laikotarpiu paklausa tampa elastingesnė, nes pirkėjui reikia laiko rasti galimybių pabrangusį substitutą pakeisti nepabrangusiu.
