I Paskaita. Įvadas Flashcards
Kas yra ekonomika?
Ekonomika - mokslas apie turtą ir turtėjimą (A. Smitas)
Ekonomika nagrinėja kaip panaudojami riboti ištekliai siekiant patenkinti alternatyvius, konkuruojančius žmonių poreikius.
Ekonomika nagrinėja, kaip individai ir visuomenė, susidūrę su išteklių ribotumo problema, pasirenka optimalius prekių gamybos, mainų ir vartojimo būdus dabar ir ateityje (XX a. P.Samuelsonas)
Žodis “ekonomika “ kilęs iš graikų kalbos. “Oikos” – būstas, ūkis, “nomos” –
valdymo, tvarkymo menas.
Kokia pagrindinė ekonomikos esmė?
Neribotų poreikių tenkinimas turint ribotus išteklius
Visų žmonių veikla skirtinga, bet jai būdingi du bendri bruožai:
- Žmonės užsidirba pragyvenimui ir tuomet gali tenkinti savo poreikius.
- Žmonės užsidirbami pragyvenimui kuria produkciją ir teikia paslaugas
kitiems visuomenės nariams.
Ekonominiu požiūriu viskas pragmatiška: kiekviena veikla yra sandoris
tarp dviejų jos dalyvių, iš kurių kiekvienas gauna tam tikrą naudą.
Pagrindinė ekonomikos problema
Ribotų išteklių ir neribotų poreikių
suderinamumo problema.
Rinkai kylantys klausimai:
Ką gaminti?
Kaip gaminti?
Kam gaminti?
Ekonomikos teorijos metodai
Siekiant rasti optimalią išteklių alokaciją
tyrinėjimuose daromos prielaidos:
1. Rinkos individų interesai yra racionalūs;
2. Racionalius sprendimus priimti padeda ribinė analizė;
3. Racionalūs sprendimai reikalauja laiko ir
informacijos.
Makro ir mikro ekonomika
◼ Mikroekonomika – mokslas apie rinkos mechanizmą ir jėgas,
formuojančias kainų lygį, veikiančias sprendimus dėl gaminio ar
paslaugos tiekimo į rinką ir pan.
◼ Makroekonomika nagrinėja ekonominę sistemą kaip visumą
Ekonomikos siekis
Sukurti tokią ekonomikos politiką, kuri sumažintų mūsų problemas ir
padidintų naudą, gaunamą iš sunkaus kasdieninio triūso (B.Martinkus,
V.Žilinskas).
Problema, kad dažniausiai tikslai yra prieštaraujantys – vieno tikslo
pasiekimas sunkina kito ekonominio tikslo pasiekimas (pvz. mažinant
infliaciją didinami nedarbo tempai).
Ekonomika – mąstymo būdas
Pareto efektyvumas. Efektyvu pagal Pareto yra tuomet kai … ?
- Neįmanoma padaryti geriau visoms susijusioms pusėms; arba
- Neįmanoma padaryti geriau kuriai nors pusei, nepabloginant
situacijos kitai pusei; arba - Visa mainų nauda jau pasiekta; arba
- Nebėra abipusiškai naudingų mainų.
Ekonominės sistemos
- Tradicijomis besiremianti ekonomika
- Grynoji kapitalistinė ekonomika (laissez faire)
- Komandinė ekonomika
- Mišri ekonomika
Grynoji kapitalistinė ekonomika
- Remiasi privačia nuosavybe, individų ekonomine laisve, konkurencija, asmeniniu interesu ir riboja vyriausybės vaidmenį.
- Valdoma “nematomos rankos”, reaguojant į rinkos siunčiamus signalus.
Komandinė ekonomika
- Sistema, kurioje dominuoja valstybinė gamybos priemonių nuosavybė;
- centralizuotas vadovavimas priimant sprendimus Ką, Kaip, Kam gaminti mažai reaguojant į rinkos signalus;
- vyrauja lygus pasiskirstymas, ignoruojantis ūkinių vienetų veiklos efektyvumą.
Mišri ekonomika
- vyrauja ekonominė laisvė, tačiau dalį sprendimų priima vyriausybė
- Vyriausybės funkcijos mišriojoje ekonomikoje:
1. kuria įstatymus, užtikrinančius ekonominę laisvę, bet neleidžia piktnaudžiauti rinkos ekonomine galia;
2. perskirsto pajamas;
3. siekia stabilizuoti kainas, ekonomikos augimą, nedarbą;
4. reguliuoja visuomeninių gėrybių gamybą.
Kas yra kultūra?
kultūra - menai
kultūra - gyvenimo būdas
kultūra - kūrybingumo ištakos
Kas yra kūryba? (UNCTAD 2010)
Gebėjimas kurti kažką naujo.
- Produktų kūrybai būtinas žmogiškasis kūrybiškumas;
- Produktai turi simbolinės reikšmės perdavimo mechanizmus;
- Produktams priskiriamos intelektinės nuosavybės charakteristikos.
Kas yra kultūros (kūrybinių industrijų) ekonomika?
Kultūros/kūrybinių industrijų ekonomika –
ekonomikos mokslo šaka,
nagrinėjanti kultūros ir kultūros/kūrybinių
industrijų vietą ekonomikos sistemoje (mikro
lygiu: finansiniai aspektai, makro lygiu:
poveikis sistemai).
Ekonomistų požiūris į kultūros ekonomiką
- Vertinant vien ekonominį poveikį, kultūros sektorius yra neefektyvus (su retomis,trumpalaikėmis išimtimis).
- Rinkos sąlygomis kultūros sektoriaus egzistavimas sunkiai
įsivaizduojamas. - Kūrybinių industrijų sektorius ekonominiu požiūriu funkcionuoja
tinkamai.
Kultūros atstovų požiūris į kultūros ekonomiką
- Kultūros sektorius turi didelę įtaką šalies ekonomikai: kuria BVP, darbo vietas ir pan.
- Valstybė turi palaikyti kultūros procesus.
Sektoriaus iškraipymai ekonominiu aspektu
- Cost disease (kaštų liga) neaugantis
produktyvumas (Baumol ir Bowen,1966); - Nekonkurencingi atlyginimai - kūrėjo pasirinkimas tarp meno ir komercijos (Throsby, 2010);
- Paklausos kreivė yra žemiau negu kaštų kreivė;
- Long tail (ilgos uodegos) paklausos kreivė;
- Valstybinis finansavimas.
Rinkos iškraipymų taisymas
- Rinkos iškraipymai taisomi ir kaštų skirtumas padengiamas valstybės finansavimu
- Naujosios strategijos nukreiptos į visuomenės poreikio ugdymą – kultūrinį švietimą
Kultūros ir kūrybinių industrijų įtaka ekonomikai
- Ekonomikos augimas – bendrojo vidaus produkto augimas (finansiniai rodikliai).
- Ekonomikos plėtra – platesnė
sąvoka, apimanti darnų ir suderintą ekonomikos, aplinkos bei socialinės srities augimą.
- Gerovės (augant KKI, BVP auga ne taip sparčiai, intensyviai. Naudingumas auga sparčiau. KKI ekonomiškai neefektyvus, gerovė auga sparčiau nei pats sektorius. Svarbus finansavimas, kad išlygintų ekonominį netolygumą.)
- Konkurencijos (sektoriui augant, ekonomika ir naudingumas auga taip pat, konkuruojama su kitais sektoriais dėl dėmesio)
- Augimo (augant kūrybinėms industrijoms, ekonomika ir naudingumas auga sparčiau arba vienodai, todėl reikia investuoti)
- Inovacijų ( kintant KKI gali būti įvairių svyravimų. Poveikis yra, bet neaišku koks )
(formulės)
Kultūros ir kūrybinių industrijų įtakos ekonomikai modelis
Poveikis ekonomikai:
1. BVP;
2. Pridetinė vertė;
3. Tarptautinė prekyba;
4. Investicijų pritraukimas;
5. Užimtumas;
6. Kultūrinis turizmas.
Poveikis aplinkai:
1. Regionų plėtra;
2. Klasterių kūrimasis;
3. Infrastruktūros plėtra;
4. Kūrybinės klasės formavimasis;
5. Vertybių kaita;
6. Kūrybingumo transformacijos
Inovacijos.
Poveikis šalies gerovei:
1. Švietimas;
2. Kultūrinis dalyvavimas;
3. Kultūros poreikių tenkinimas;
4. Reakreacija;
5. Vertybių kaita;
6. Kultūros poveikių formavimasis;
7. Socialinė sanglauda;
8. Toleracija;
9. Talentų ugdymas.
