II Paskaita. Biudžetinis apribojimas Flashcards
Pasiūla ir paklausa
Pasiūla (gamintojo galimybės)
↕
Paklausa (Vartotojo galimybės - biudžetas)
Ekonominės analizės pagrindas - vartotojo analizė
- Svarbiausias rinkos santykių subjektas yra vartotojas, kurio norai ir galimybės formuoja paklausą.
- Vartotojo turimi ištekliai yra riboti. Vadinasi, jis turi juos naudoti taip, kad maksimaliai tenkintų savo poreikius.
- Kokiais kriterijais vadovausis vartotojas pirkdamas prekes ir paslaugas aiškina “Vartotojo elgsenos teorija”
Vidutinės vartojimo išlaidos (2021 m.)
Daugiausia :
1. Maistas ir nealkoholinai gėrimai (30%)
2. Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras
3. Transportas
Ne kainos veiksniai, lemiantys vartojimą
- Laisvalaikis;
- Kitos laisvalaikio formos;
- Kultūros produktų kokybė;
- Vartotojų išsilavinimas;
- “Prestižo” dedamoji
Vartojimo motyvas - poreikių patenkinimas
Poreikis - tai, kas reikalinga, be ko sunku išgyventi, bet kokia žmogaus pasitenkinimo arba nepasitenkinimo būsena, kurią jis nori pratęsti arba nutraukti.
Poreikių hierarchija - poreikių suskirstymas pagal jų svarbą vartotojui: fiziologiniai, socialiniai, materialiniai ir kultūriniai.
Biudžeto apribojimas (biudžeto tiesė)
[!žinoti grafinę išraišką]
Biudžeto apribojimas - tai tiesė, atitinkanti visus galimus dviejų prekių derinius, kuriuos vartotojas gali pirkti esant tam tikroms prekių kainoms, išleisdamas savo ribotas pajamas.
Plotas, esantis į kairę nuo biudžeto tiesės, rodo galimus derinius prekių, kurias vartotojas gali nusipirkti, į dešinę - pirkiniai nerealūs, nes jiems neužtenka turimų pajamų.
Biudžeto tiesė gali keisti savo padėtį dėl šių priežasčių
- Kintant vartoto pajamoms;
- Tolygiai kintant abiejų prekių kainoms;
- Kintant tik vienos prekės kainai
Pajamų ir pakeitimo efektai
- Pajamų efektas: Prekės paklausos pokytis, nulemtas realių vartotojo pajamų pokyčių, įvykusių dėl pasikeitusios prekės kainos.
- Vienos prekės pakeitimas kita preke pasikeitus šių prekių kainų santykiui. Mažesnė prekės kaina, kitų prekių kainoms nepakitus, didina jos santykinį patrauklumą, skatindama atpigusia preke pakeisti kitas prekes.
Biudžetinės teisės pokyčiai
- pajamų pokyčiai;
- kainos pokyčiai;
- subsidijos;
- mokesčiai.
Abejingumo kreivė
[!žinoti grafinę išraišką]
Vartotojo pusiausvyrą galima aiškinti ne tik matematiniu, bet ir grafiniu (geometriniu) metodu. Tam naudojamos abejingumo ir biudžeto apribojimo kreivės.
Abejingumo kreivė - kreivė rodanti visus galimus dviejų prekių derinius, kuriuos norėtų įsigyti vartotojas ir kurie teikia jam tą patį naudingumą
Abejingumo kreivės savybės
- Įgaubtos formos;
- mažėjantis nuolydis;
- neigiamas nuolydis;
- kelios kreivės sudaro kreivių žemėlapį;
- niekada nesusikerta.
- Jei perkamos prekės yra absoliutūs pakaitalai, kreivės nuolydis visuose taškuose yra vienodas.
- Jei prekės yra papildiniai, tokių prekių abejingumo krievė yra kampo (L raidės) formos
Vartotojo naudingumo maksimizavimas
[!žinoti grafinę išraišką!]
- Derinant vartotojo abejingumo kreives ir biudžeto tiesę, galima grafikais pavaizduoti vartotojo pusiausvyrą.
- Vartotojas maksimaliai patenkins savo poreikius tik pirkdamas prekių “krepšelį” pagal tašką kuriame biudžetinė tiesė yra liestinė abejingumo kreivei.
Naudingumo funkcija
Naudingumo fukncija - toks skaičiaus priskyrimo kiekvienam iš vartojimo rinkinių būdas, kai mėgstamiausiems rinkiniams priskiriami didesni skaičiai negu mažiau mėgstamiems.
Naudingumo sąvokos
! žinoti grafines išraiškas !
Vartotojo prioritetus ir pasirinkimą perkant prekes sąlygoja prekės naudingumas.
- Naudingumas (U - utility) - pasitenkinimas, malonumas, poreikio patenkinimas, kurį žmogus gauna vartodamas prekes ir paslaugas.
- Bendrasis naudingumas (TU - total utility) - bendras vartotojo pasitenkinimas, kurį jis patiria suvartojęs tam tikrą prekės ar paslaugos kiekį.
- Ribinis naudingumas (MU - marginal utility) - kiekvieno papildomo prekės ar paslaugos vieneto teikiamas pasitenkinimas arba bendoro naudingumo pokytis gaunamas kurios nors prekės ar paslaugos vartojimą padidinus vienu vienetu.
MU = ΔTU / ΔQ
Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis
- vartotojui didinant kurios nors prekės ar paslaugos vartojimą, ribinis naudingumas, gaunamas iš kiekvieno papildomo vieneto, mažėja.
- mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis teisingas esant prielaidai, kad kitų prekių vartojimas nesikeičia.