Individualieji emocijų skirtumai

Question 1

Kodėl laimės jausmas nepriklauso nuo gyvenimo aplinkybių?

Answer 1

Individualioji laimės riba labiausiai yra susijusi su ekstraversija, tuo tarpu individualioji nelaimingumo riba – su neurotizmu. Laimė yra stabili. Laimės jausmas žymiai labiau yra susijęs su mūsų genais ir asmenybe, nei su išoriniais įvykiais.

Question 2

Kokios yra ekstraversijos sudedamosios dalys?

Answer 2

Socialumas, Noras pasirodyti ir Avantiūrizmas

Question 3

Kodėl ekstravertai yra laimingesni?

Answer 3

Manoma, kad didesnį laimės jausmą lemia didesnis ekstravertų jautrumas socialinėse situacijose glūdinčiam apdovanojimui. Jie aktyviau siekia ir įsitraukia į tokias veiklas, kuriose patirti sėkmę yra didelė tikimybė. Ekstravertai taip pat turi įgimtą gebėjimą patirti daugiau teigiamų emocijų

Question 4

Kokie yra du laimės tipai?

Answer 4

hedoninis ir eudaimonis

Question 5

Kuo skiriasi hedoninė gerovė nuo eudaimoninės gerovės?

Answer 5

Hedoninė gerovė yra sudaryta iš malonių gyvenimo akimirkų. Eudaimoninės gerovės esmė yra savirealizacija, jos pagrindas yra prasminga veikla, asmens autentiškumas ir augimas.

Question 6

Ar tiesa, kad introvertai negali pilnavertiškai patirti laimės jausmo?

Answer 6

Ekstravertai tikrai turi daugiau hedoninio laimės jausmo, tačiau introvertai gali patirti gilų eudaimonį gerovės pojūtį.

Question 7

Kaip neurotizmas yra susijęs su nelaimingumu?

Answer 7

Didesniu neurotizmu pasižymintys žmonės emociškai kenčia dėl to, kad jiems būdingas stipresnis gebėjimas patirti neigiamus jausmus ir dėl to, kad jiems būdingas negatyvus mąstymas.

Question 8

Kokios yra pagrindinės apverstos U hipotezės teorinės prielaidos?

Answer 8

Kai sužadinimo lygis yra žemas, aktyvumas ir motyvacija taip pat yra žema. Didėjant sužadinimui, didėja ir elgesio efektyvumas, tačiau tai vyksta tik iki tam tikros ribos. Kai sužadinimo lygis ima darytis didelis, veiklos efektyvumas ima mažėti.

Question 9

Kas yra įspūdžių siekimas?

Answer 9

Asmenybės savybė, susijusi su sužadinimu ir reaktyvumu. Tai poreikis siekti patyrimo įvairovės, naujovių, patyrimo intensyvumo ir pasirengimas įsitraukti į fiziškai, legaliai, socialiai ar finansiškai rizikingas veiklas, tam, kad tai patirtum

Question 10

Kaip įspūdžių siekimas yra susijęs su rizikingu elgesiu? Kodėl?

Answer 10

Asmenys, kuriems būdingas stiprus įspūdžių poreikis, siekia užtikrinti pastovų išorinį stimuliuojančių įspūdžių srautą, greitai ima nuobodžiauti, kai atsiranda rutina. Įspūdžių siekimas nereiškia rizikos mėgimo tikrąją šio žodžio prasme. Rizika yra suvokiama ir ji neatrodo patraukli, tiesiog emocinis sužadinimas ir patyrimas, kuris kyla įsitraukiant į tokias veiklas, atrodo vertas kainos, kurią už jį reikia sumokėti.

Question 11

Kas yra vadinama afektų intensyvumu, nuo ko jis priklauso?

Answer 11

Afektų intensyvumas apibūdina asmens emocinį sužadinimą, t.y. kaip stipriai asmuo paprastai patiria emocijas. Svarbesni čia psichologiniai skirtumai, kadangi jie yra jautresni sužadinimo pokyčiams nei stabiliais afektais pasižymintys žmonės.

Question 12

Kuo skiriasi subjektyvi kontrolė ir kontrolės poreikis?

Answer 12

Suvokiama kontrolė atspindi individulius žmonių skirtumus numatant savo galimybes pasiekti trokštamo rezultato. Kontrolės poreikis parodo, kiek žmogus yra linkęs siekti savarankiškumo priimant sprendimus, įtakos kitiems žmonėms, lyderystės, ar situacijų kontrolės.

Question 13

Kaip formuojasi subjektyvūs kontrolės įsitikinimai?

Answer 13

Suvokiama kontrolė kyla iš įvairių galimybių, o ne vien iš asmeninės kompetencijos

Question 14

Pateikite tris argumentus, kad kontrolės poreikis yra efektyvi motyvacinė strategija

Answer 14

1. Stipriu kontrolės poreikiu pasižymintys žmonės sudėtingas situacijas vertina kaip iššūkį asmeninei kontrolei, todėl jie yra atkaklūs.
2. Žmonės gali naudoti įvairias strategijas tam, kad įgytų kontrolę.
3. Kontrolės poreikis iš principo yra adaptyvus ir naudingas, kai situacijos yra kontroliuojamos

Question 15

Pateikite tris argumentus, kad kontrolės poreikis yra neefektyvi motyvacinė strategija

Answer 15

1. Kartais stipriu kontrolės poreikiu pasižymintys žmonės pasirenka per sudėtingus tikslus, ūmiai ir agresyviai reaguoja į nesėkmes, per ilgai dirba prie užduočių, kurios yra neišsprendžiamos ir išvysto kontrolės iliuziją.
2. Situacijos, kurių kontroliuoti yra neįmanoma sukelia labai stiprias emocines reakcijas, stresą, nerimą, depresiją, nepagrįstas pastangas dominuoti ir užsispyrusias pastangas įveikti
3. Kai asmuo turi stiprų kontrolės poreikį, bet aplinka atsisako jį palaikyti, asmuo tampa ypač pažeidžiamas, gali vystytis depresija ir išmoktas bejėgiškumas. Kuo didesnis kontrolės poreikis, tuo didesnė depresija ir bejėgiškumas jaučiamas po nesėkmės.