Astma Flashcards
Astma
lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais padidėjusio bronchų reaktyvumo ir kintamosios bronchų obstrukcijos sukeltais simptomais: švokštimu, dusuliu, krūtinės veržimu, kosuliu, praeinančiais
savaime arba gydant.
Astmos etiologija
Vidiniai rizikos veiksniai
• Genetinė predispozicija
o serga 10-25 proc. pirmos eilės giminių
o neidentifikuoti genai
• Atopija
o Kontaktas ankstyvoje vaikystėje (iki 1 m.) – mažina riziką, vėliau – didina
• Bronchų hiperreaktyvumas
o gali pasireikšti prieš klinikinius astmos simptomus ir būti įgimtas
• Lytis
o Vaikystėje – dažniau berniukai (iki 10 m.) (siauresni bronchai, IgE↑)
o Brendimo periode – dažniau mergaitės
Aplinkos rizikos veiksniai
• Alergenai
o Buitiniai
o Aplinkos
• Profesinės sensibilizuojamosios medžiagos
• Tabako rūkymas
o Aktyvus rūkymas – nėra tiesioginių įrodymų, bet spartina plaučių funkcijos blogėjimą, sunkesnė astmos
eiga, silpnesnis IGK poveikis
o Pasyvus rūkymas – motinos ar aplinkinių rūkymas nėštumo metu, didina astmos riziką
• Aplinkos tarša
• Respiracinė infekcija
o Ankstyvoje vaikystėje virusinė infekcija – didina riziką, vėliau – astmos paūmėjimo priežastimi
Klinika
Astmai būdingi respiraciniai simptomai:
• Daugiau nei vienas respiracinis simptomas: švokštimas, dusulys, krūtinės veržimas, kosulys.
• Simptomai pasireiškia arba paryškėja naktį arba paryčiui.
• Simptomų intensyvumas, laikui bėgant kinta.
• Simptomus sukelia virusinė infekcija, fizinis krūvis, alergenai, oro kaita, juokas, automobilių išmetamosios dujos, tabako dūmai, stiprūs kvapai.
Astmai nebūdingi klinikiniai simptomai:
• Tik kosulys, nepasireiškiant kitiems respiraciniams simptomams.
• Lėtinis skrepliavimas.
• Dusulys, lydimas galvos svaigimo, rankų ir (arba) kojų tirpimo.
• Krūtinės skausmas.
• Fizinio krūvio metu atsirandantis stridoras
Diagnostika
Astmos diagnozė nustatoma, esant abiejų grupių kriterijams:
1. Būdingais priepuoliniais (epizodiniais) arba nuolatiniais respiraciniais simptomais (švokštimas, dusulys, krūtinės veržimas, kosulys);
2. Kintamąja bronchų obstrukcija (objektyvizuota ir dokumentuota).
Sergančiojo astma fizinis ištyrimas, nepaūmėjus ligai arba nesant jos simptomų, dažnai neatskleidžia objektyvių pokyčių.
Esant astmos simptomams, būdingi šie objektyvūs pokyčiai:
• švokštimas, girdimas ramiai kvėpuojant,
• ilgesnė iškvėpimo fazė,
• susilpnėjęs balsinis virpėjimas,
• perkusinis „dėžės“ garsas,
• šiurkštus arba susilpnėjęs kvėpavimas,
• sausi švilpiantys ir (arba) „cypiantys“ karkalai (dažniausias simptomas), neretai girdimi tik forsuoto iškvėpimo metu.
Sunkaus astmos paūmėjimo metu, esant labai ryškiai bronchų obstrukcijai, sausų karkalų gali ir nebūti girdima („nebylusis plautis“), tačiau tuomet yra kitų kvėpavimo nepakankamumo požymių – cianozė, tachikardija, krūtinės ląsta įkvėpimo būsenoje („inspiracinė“), pagalbinių kvėpavimo raumenų dalyvavimas kvėpuojant, mieguistumas.
Plaučių funkcijos tyrimas
• Spirometrija – sumažėjęs forsuoto iškvėpimo tūrio per pirmąją sekundę (FEV1) santykis su gyvybine plaučių talpa (VC) (Tiffenau indeksas) arba su forsuota gyvybine plaučių talpa (FVC) (Genslerio indeksas), mažesnis nei apatinė šio santykio norma rodo bronchų obstrukciją.
Bronchų plėtimo (dilatacinis) mėginys – atliekama spirometrija prieš ir 15 min. po bronchus plečiamojo vaisto įkvėpimo (paprastai, 400 μg salbutamolio).Astmai ypač būdinga visiškai
išnykstama bronchų obstrukcija, kai, įkvėpus bronchus plečiamojo vaisto, plaučių funkcijos tyrimo rodmenys tampa normalūs.
PEF-metrija – tai didžiausio iškvėpimo srovės greičio (PEF) matavimas.
Paros PEF kintamumas – vieną savaitę, tris kartus rytą ir tris kartus vakare prieš vartojant bronchus plečiamąjį vaistą, matuojamas PEF ir specialiame dienyne pažymimos kiekvieno ryto ir vakaro didžiausios PEF vertės.
Bronchų provokaciniai mėginiai (bronchų reaktyvumo tyrimai) atliekami, įtarus astmą anamnezės duomenimis, bet nesant būdingų klinikinių ir spirometrinių bronchų obstrukcijos požymių. Bronchų provokacinis mėginys yra teigiamas, kai, pavartojus standartines metacholino arba histamino dozes, FEV1 vertė sumažėja bent 20 proc., lyginant su pradine verte. Fizinio krūvio provokacinis mėginys yra teigiamas, kai FEV1 vertė sumažėja bent 10 proc. ir bent 200 ml.
Alerginės būklės įvertinimas
Alergijos tyrimai atliktini, surinkus išsamią astmos
anamnezę, įvertinus simptomų ir provokuojančių alergenų ryšio prielaidas; tuomet alergenų identifikacija pagrįstų jų pašalinimo iš paciento aplinkos bei tolesnės prevencijos tikslingumą.
• Odos dūrio mėginiai su dažniausiais įkvepiamais aplinkos alergenais
• Specifinių IgE kiekio nustatymas serume
Teigiami odos dūrio mėginiai arba specifinio IgE serume tyrimo rezultatai patvirtina paciento įsijautrinimą alergenui(-ams), didina alerginės astmos tikimybę, tačiau alerginė astmos diagnozė patvirtinama tik nustačius anamnestinius ryšius
tarp simptomų ir identifikuotų alergenų.
Astmos klasifikacija
Astmos kategorija: nustatoma pagal astmos simptomus ir (ar) paūmėjimus sukeliantį veiksnį:
1. Alerginė astma (gali būti skirstoma į ankstyvą eozinofilinę astmą ir vėlyvą eozinofilinę astmą)
2. Nealerginė astma
Astmos eigos sunkumas:
1. Lengva astma – nustatoma tada, kai ligą pavyksta kontroliuoti skiriant pirmos arba antros pakopos ilgalaikio
gydymo intensyvumą
2. Vidutinio sunkumo astma – nustatoma, kai liga kontroliuojama skiriant trečios pakopos gydymą,
3. Sunki astma – nustatoma, kai liga kontroliuojama arba kontrolės pasiekti nepavyksta skiriant 4 arba 5 pakopos
gydymą.
Astmos kontrolės lygis:
1. Kontroliuojama astma
2. Iš dalies kontroliuojama astma
3. Nekontroliuojama astma
Astmos paūmėjimas galimas tiek sergant lengva, tiek kontroliuojama, tiek nekontroliuojama astma, jo sunkumas nustatomas vadovaujantis GINA rekomendacijomis:
1. Lengvas paūmėjimas
2. Vidutinio sunkumo paūmėjimas
3. Sunkus paūmėjimas
4. Labai sunkus (gyvybei pavojingas) paūmėjimas
Ligos požymiai per paskutines 4 sav.:
• Simptomai dieną dažniau kaip 2 kartus
per savaitę
• Prabudimai naktį dėl astmos
• Daugiau kaip du skubaus bronchus plečiančiųjų vaistų vartojimo epizodai per savaitę
• Ligos sąlygotas aktyvumo ribojimas
Pagal šiuos simptomus nustatomas kontrolės lygis.
Gydymas
Ilgalaikio astmos gydymo principai
• Individualus gydymo planas
• Pakopinis medikamentinis gydymo principas
• Būklės savikontrolė
• Astmą provokuojančių veiksnių šalinimas
• Paciento mokymas
Vaistai astmai gydyti. Kontroliuojamieji vaistai
reguliariai vartojami vaistai, kurie slopina bronchų sienelės uždegimą ir sudaro prielaidas ligos eigoje kontroliuoti astmos simptomus bei sumažinti ligos paūmėjimų, plaučių funkcijos blogėjimo riziką. Tai įkvepiamieji ir sisteminiai gliukokortikoidai, Ilgo veikimo įkvepiamieji β2-agonistai, leukotrienų receptorių antagonistai, lėto atsipalaidavimo teofilinas.
Įkvepiamieji gliukokortikoidai : Beklometazonas, budezonidas, ciklezonidas, flutikazonas, mometazonas. Nepageidaujamas poveikis: dažniausiai vietinis: burnos ir ryklės kandidozė, disfonija.
Ilgo veikimo įkvepiamieji β2-agonistai: formoterolis, salmeterolis, vilanterolis. Vartojami tik kartu su
įkvepiamaisiais gliukokortikoidais. Pridėjus prie mažos įkvepiamųjų gliukokortikoidų dozės,
pasiekiama geresnėligos kontrolė nei dvigubinant pastarųjų dozę.
Leukotrienų receptorių antagonistai: montelukastas. Alternatyva negalint vartoti įkvepiamųjų gliukokortikoidų. Mažiau veiksmingi už
įkvepiamuosius gliukokortikoidus arba su jais skiriamus įivepiamuosius β2-agonistus.
Vaistai astmai gydyti.Simptominiai vaistai
ligos simptomus šalinantys arba lengvinantys vaistai, vartotini ir astmos pablogėjimo
arba paūmėjimo metu bei trumpalaikei simptomų prevencijai prieš numatomą fizinį krūvį. Minimalus šių vaistų poreikis arba jo nebuvimas yra vienas sėkmingo astmos gydymo rodiklių. Tai trumpo veikimo įkvepiamieji β2-agonistai (salbutamolis, fenoterolis) ir trumpo veikimo įkvepiamasis anticholinerginis vaistas (ipratropiumo bromidas).
Vaistai astmai gydyti. Pridedamieji vaistai
skiriami išliekant nuolatiniams astmos simptomams ir (arba) kartojantis ligos
paūmėjimams, nepaisant kartu su įkvepiamaisiais β2-agonistais vartojamų didelių įkvepiamųjų
gliukokortikoidų dozių bei pašalintų modifikuojamų astmos rizikos veiksnių. Tai ilgo veikimo įkvepiamasis muskarino receptorių blokatorius (antagonistas) tiotropio bromidas, geriamieji gliukokortikoidai (vartojant nuolatinai) bei anti IgE vaistas (Omalizumabas).
Astmos gydymo pakopos
116 puslapis MEGA
Astmos paūmėjimas
tai greitai progresuojančio dusulio, kosulio, švilpimo krūtinėje, krūtinės ląstos suspaudimo ar šių simptomų kombinacijų pasireiškimas.
Astmos paūmėjimo gydymo planas
Pirminės priemonės:
• Kartotinos salbutamolio inhaliacijos kas 20 min.
• Nesant greito efekto ar paūmėjimas yra sunkus - sisteminiai GK (per os, i/v)
• Nesant efekto – magnio sulfatas, eufilinas i/v
• Adrenalinas, esant anafilaksijai
• Deguonies terapija (jei yra KN)
• Nesant efekto – dirbtinė plaučių ventiliacija
Sekti atsaką į gydymą, vertinant klinikinius simptomus, plaučių funkciją.
P.S. Be aiškių indikacijų neskirti– antibiotikų, mukolitikų, antihistamininių, raminamųjų!
