2. Plaučių ir krūtinplėvės anatomija Flashcards
Plaučiai
krūtinės ląstoje esantis porinis elastingas darinys, pagrindinis kvėpavimo organas, kuriame vyksta dujų apykaita tarp įkvėpto oro ir mažojo kraujo apytakos rato kraujagyslėse esančio kraujo. Galima skirti tris pagrindines morfologines ir funkcines plaučių dalis:
• Intrapulmoniniai kvėpavimo takai (bronchinis medis)
• Plaučių alveolės
• Kraujagyslės
Plaučių išorinė sandara
Plaučio smailesnė viršutinė dalis – plaučio viršūnė (apex pulmonis), platesnė apatinė dalis – pamatas (basis pulmonis). Plaučio viršūnė apie 3cm išlindusi pro viršutinę krūtinės ląstos atvarą. Bendra vyro abiejų plaučių masė vidutiniškai yra apie 1200-1300g, moters – 900-1000g, dešinysis kiek didesnis už kairįjį.
Plautis turi tris paviršius. Išgaubtas priekinis, šoninis ir užpakalinis plaučio paviršiai kartu vadinami šonkauliniu paviršiumi. Šis paviršius atitinka krūtinės ląstos vidinį paviršių, jame gali būti matomos šonkaulinės vagos, įspaustos
šonkaulių.
Plaučio vidinis paviršius skirstomas į stuburinę dalį ir tarpuplautinį paviršių. Tarpuplautiniai dviejų plaučių paviršiai kiek skiriasi dėl asimetriško kitų organų išsidėstymo krūtinės ląstoje. Tarpuplautinio paviršiaus vidurinėje dalyje yra platus vertikalus plyšys – plaučio vartai.
Apatinis paviršius vadinamas diafragminiu. giliai įdubęs ir atitinka jo liečiamą diafragmos kupolą. Tarp paviršių susidaro plaučio kraštai – užpakalinis, priekinis ir apatinis. Abiejuose plaučiuose gerai matyti gilūs plyšiai, dalijantis organą į skiltis
Plaučio vidinė sandara
Dešinysis plautis sudarytas iš trijų skilčių, kairysis – dviejų. Abiejuose plaučiuose yra po 10 segmentų. Segmentiniai bronchai plaučiuose dar keletą kartų šakojasi dichotominiu būdu, jų spindis vis siaurėja, mažėja, kremzliniai sienos elementai darosi netaisyklingos formos. Jie vadinami vidiniais segmentų bronchais. Paskutinis mažiausias bronchas yra apie 1mm skersmens, jis jau vadinamas skilteliniu bronchu. Įeina į plaučio skiltelę ir joje jau skyla į galines bronchioles, kurių sienelėje dar nėra alveolių. Bronchiolių sienelėje jau nebėra kremzlinių elementų. Galinės bronchiolės dar po keleto šakojimųsi pereina į kvėpuojamąsias bronchioles, kurių sienelėje jau yra pavienių
alveolių. Kvėpuojamosios bronchiolės skyla į alveolinius latakėlius, kurie baigiasi alveoliniais maišeliais, sudarytais iš alveolių. Vienos kvėpuojamosios bronchiolės tolesnis šakojimasis ir alveoliniai maišeliai sudaro mažiausią plaučių
struktūrinį vienetą – kekę.
Plaučių kraujagyslės ir nervai
Plaučius arteriniu krauju aprūpina iš krūtininės aortos ar iš užpakalinių tarpšonkaulinių arterijų atsišakojančios bronchinės arterijos. Į plautį gali ateiti 1-2 bronchinės arterijos, priklausančios didžiajam kraujotakos ratui. Jos įeina pro
vartus ir šakojasi kartu su bronchais. Veninis kraujas iš plaučių nuteka į lykinę ir pusiau lykinę veną, o šios teka į viršutinę tuščiąją veną.
Daug didesnės kraujagyslės, ateinančios į plaučius, yra plaučių arterijos (mažojo kraujotakos rato), a. pulmonalis dextra et sinistra, atskylančios nuo plautinio kamieno ir atnešančios veninį kraują. Šių arterijų galinės šakos formuoja kapiliarų tinklą, apraizgantį alveoles, jame vyksta dujų apykaita tarp kraujo ir alveolėse esančio oro. Kapiliarų tinklas pereina į venas, kuriomis teka arterinis kraujas. Iš kiekvieno plaučio išeina po dvi plaučių venas, kurios įteka į kairįjį prieširdį (mažojo kraujotakos rato pabaiga). Limfa iš plaučių surenkama į didelė grupę limfmazgių, išsidėsčiusių apie didžiuosius bronchus ir gerklę, iš čia ji nuteka į kairįjį arba dešinįjį bronchinį tarpuplaučio kamieną arba į limfinius latakus – krūtininį ir dešinįjį limfinį lataką.
Inervacija – klajoklio nervo parasimpatinės skaidulos ir šakos iš simpatinio kamieno viršutinių krūtininių mazgų.
Krūtinplėvė
serozinė plėvė, išklojanti krūtinės ertmės sienas ir dengianti plaučius. Krūtinplėvės lapelis, išklojantis sienas, vadinamas pasienine krūtinplėve (parietalinė), dengiantis plaučius – plautine krūtinplėve (visceralinė). Tarp abiejų krūtinplėvės lapelių lieka siauras hermetiškas plyšys – krūtinplėvės ertmė, kurioje yra nedidelis kiekis
serozinio skysčio. Slėgis šiame plyšyje yra kiek mažesnis už normalų atmosferos ir tai yra labai svarbu kvėpavimo funkcijai, nes neleidžiama plaučiams subliūkšti.
Plautinė krūtinplėvė pereina į pasieninę plaučio vidiniame paviršiuje prie šaknies. Čia susidaro nedidėlė nuo vartų žemyn einanti krūtinplėvės duplikatūra, vadinama plautiniu raiščiu.
Yra 2 krūtinplėvės kišenės:
• Šonkaulinė diafragmos – sudaro pasieninė krūtinplėvė toje vietoje, kur diafragminė krūtinplėvė pereina į šonkaulinę. Giliai iškvepiant, kai diafragma pakyla, šie du pleuros lapeliai susiglaudžia, o įkvepiant ir leidžiantis
diafragmai, į šią kišenę įsiterpia smailus apatinis plaučio kraštas.
• Šonkaulinė tarpuplaučio – susidaro ten, kur šonkaulinė krūtinplėvė ties priekine krūtinės ląstos siena už krūtinkaulio pereina į tarpuplautinę. Į šią kišenę įkvepiant įeina plaučio priekinis kraštas.
