3. Kvėpavimo takų infekcinės ligos: etiologija, klinika, diagnostika, gydymas Flashcards
Sinusitas
Klinika
• Veido skausmas,
• Spaudimas ančių projekcijoje, ypač palenkus galvą į priekį ir (ar) judinant,
• Pūlingos išskyros iš nosies
• Nosies užgulimas
• Karščiavimas (50proc.)
• Gali sutrikti uoslė, skaudėti galvą, dantis, ausis, juntamas nemalonus kvapas, kosulys.
Diagnostika
• Objektyvūs požymiai: patinę skruostai ir vokai ar kakta (priklauso nuo to, kuris antis pažeistas)
• Lokalus skausmingumas palpuojant ar perkutuojant
• Priekinė rinoskopija – paburkusios nosies kriauklės ir (ar) jų cianozė bei pūliai po ir (ar) virš vidurinės kriauklės.
• Užpakalinė rinoskopija ar faringoskopija – pūlių matyti nosiaryklėje ir ant užpakalinės ryklės sienelės.
• KT – taikomas recidyvuojančiam, lėtiniam ar komplikuotam sinusitui diagnozuoti.
• Sinuso sekreto aspiracija ir bakteriologinis tyrimas – laikomas auksiniu sinusito diagnostikos standartu. Sinusitas laikomas bakteriniu, jeigu iš 1ml sekreto išauga per 105 bakterijų.
Gydymas
• Jei yra alergijai būdingų požymių ar anksčiau yra diagnozuota alerginė sloga:
• antihistamininiai
• intranasaliniai steroidai
o Mukolitikai, analgetikai, NVNU (pvz.nimesulidum).
o Antibakterinis gydymas
• Penicilinas V per os, 50 000 TV/kg per parą per 2 kartus
• Amoksicilinas per os, 500mg 3 kartus per parą.
• Penicilinas G į/v 200 000 TV/kg per parą 3 kartus
• Jei simptomai persistuoja, recidyvuoja – pasėlis iš vidurinės landos ar aspiracija iš sinuso.
• Jei vyrauja rezistentiškumas S. pneumoniae – didelės amoksicilino dozės (80-90 mg/kg per
parą), amoksicilinas su klavulano rūgštimi
• Alergiškiems amoksicilinui – II kartos cefalosporinai (cefuroksimas), jei anamnezėje buvo
fiksuotas šokas penicilino grupės antibiotikams, skiriama makrolidų; TMP/SMZ
• Įprastinė gydymo trukmė – 10-14d.
• Nesant gero sekreto drenažo – intervencinės procedūros – sinuso punkcija ir išplovimas.
Ūmus sinusitas - trukmė ≤12 savaičių, gydymas Penicilinas arba Amoksicilinas.
Lėtinis sinusitas – trukmė >12 savaičių (gydymas 3-
4sav.), gydymas – Amoksicilinas su klavulano
r.
Gripas
ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Infekcijos šaltinis – žmogaus gripo infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, per epidemijas būna ir sveikų virusų turėtojų.
Perdavimo būdai – oru lašiniu būdu, ypač uždarose bendruomenėse (mokyklose, senelių namuose) arba perpildytose uždarose erdvėse (autobusuose, laivuose, kino salėse). Užsikrečiama tiesioginio arba netiesioginio sąlyčio (kontakto) būdu.
• Inkubacinis laikotarpis – trumpas, dažniausiai 1–3 dienos
• 20 proc. – besimptomė infekcija;
• 30 proc. – viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai be karščiavimo;
• 10 proc. tracheobronchitas ir/ar pneumonija;
• 50 proc. – klasikinė gripo klinika:
o Ūmi pradžia, šalčio krėtimas, temperatūra 39°C – 40°C;
o Bendras silpnumas, nuovargis;
o Galvos, raumenų skausmai;
o Nosies užgulimas, gerklės skausmas, sloga, sausas kosulys;
o Tracheobronchitas, rinofaringitas, rečiau – laringitas;
o Kelias savaites užsitęsęs kosulys ir silpnumas.
• Dažniausiai pasveikstama per 2–7 dienas.
Praktikoje gripas dažniausiai diagnozuojamas pagal klinikinius simptomus ir epidemiologinius duomenis. PGR– aukso standartas. Jeigu infekcija apatiniuose kvėpavimo takuose – viršutinių takų tepinėliai gali būti neigiami. Tuomet – PGR iš
bronchoalveolinio lavažo, trachėjos aspiratų. Simptominis gydymas, o esant sunkiai būklei skiriamas prieš virusinis gydymaskuris turin būti pradėti skirtas per 48h. M2 inhibitoriai, veikiantys tik A gripo virusą, RIMANTADINAS. 100mg 3k/d. per os – pirmą parą, 100mg 2k/d. – antrą ir trečią parą, 100mg 1k/d. –ketvirtą ir penktą parą. Gydoma 5d.
Neuraminidazių inhibitoriai (veikia ir gripo A ir gripo B virusus): o Oseltamiviras – 75mg 2k/d. per os 5 d.;
Kas Lietuvoje skiepijami valstybės lėšomis?
• ≥65 metų asmenys;
• Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis;
• Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• Nėščiosios;
• Medicinos įstaigų darbuotojai.
Paragripas
ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga vidutinė intoksikacija, nosiaryklės, ryklės, gerklų, trachėjos, bronchų uždegimas.
Etiologija: Paramyxoviridae šeimos, RNR turintys virusai.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus
Perduodama oro-lašeliniu būdu
Klinika
• Inkubacinis laikotarpis dažniausiai 3-4 d.
• Pradžia poūmė, subfebrili temp., febrili kartais
• Intoksikacijos nebūna, aukštos temperatūros irgi
• Pasireiškia VKT kataras – užgula nosį, vargina sloga, gerklės skausmas, sausas kosulys, užkimimas, matyti užpakalinės ryklės sienelės hiperemija.
• Pagrindiniai sindromai – ūminis laringotracheobronchitas, bronchiolitas, pneumonija, ūminė respiracinė infekcija
• 6 mėn. iki 3 m. Krupo sindromas – 2 ir 3 tipo.
• Lojimą primenantis kosulys ir stridoras, afonijos nebūna. Greitai atsiranda dusulys ir cianozė
Diagnostika
• Diagnozę patvirtinantys virusologiniai ir serologiniai tyrimai retai atliekami.
• Viruso Ag radimas nosiaryklės sekrete (imunofluorescencijos, ELISA)
Gydymas
• Simptominis gydymas, panašiai kaip gripo
• Pasireiškus krupo simptomams, skiriama adrenalino aerozolio inhaliacijų, deksametazono, oksigenoterapija, kartais reikalinga intubacija.
Rinovirusinė infekcija
ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdingas nosies gleivinės uždegimas, sloga, nestiprus karščiavimas.
Etiologija: rinovirusai, priklausantys Picornaviridae šeimai. Tai RNR virusas.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.
Perdavimo būdai – kontaktinis buitinis ir oro lašelinis.
Klinika:
• Inkubacinis laikotarpis – 1-6d., dažniausiai 2-3d.
• Prasideda ūmiai čiauduliu, nosies užgulimu, vėliau ima gamintis serozinių, vandeningų nosies išskyrų,
• Gali perštėti gerklę, užgulti ausis,
• Sausą kosulį gali sukelti iš nosies per ryklę nutekančios gleivės,
• Temperatūra normali arba subfebrili,
• Intoksikacijos požymiai nestiprūs,
• Po kelių dienų išskyros iš nosies tampa tirštos, gleivingos, pūlingos dėl leukocitų kiekio padidėjimo,
• Liga trunka 6-7d.
Diagnostika
Virusologiniai ir serologiniai tyrimai praktiškai netaikomi. Diagnozuojama kliniškai.
Gydymas
• Gydymas simptominis
• Nosies užburkimui mažinti skiriama gleivinės sutraukiamųjų vaistų arba anticholinerginių preparatų.
Respiracinė sincitinė virusinė infekcija
Tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdingas nosiaryklės, ryklės, trachėjos, bronchų uždegimas.
Kūdikiams ši infekcija pasireiškia bronchiolitu.
Etiologija: respiracinis sincitinis virusas (RSV) , priklausantis paramyxoviridae šeimai. Tai RNR virusas.
Infekcijos šaltinis – ligonis arba virusų nešiotojas.
Plitimo būdas – oro lašiniu ir kontaktiniu buitiniu būdu.
Klinika
• Inkubacinis laikotarpis 2-8d. (dažniausiai 5d.)
• Gali sukelti įvairius klinikinius sindromus – bronchiolitą (kūdikiams), pneumoniją, krupą, vidurinės ausies
uždegimą, rinofaringitą, kūdikių staigios mirties sindromą.
• Bronchiolitas pasireiškia čiauduliu, rinorėja, subfebriliu karščiavimu.
• Infekcijai išplitus į apatinius kvėpavimo takus, atsiranda kosulys, dusulys, cianozė.
• Suaugusiems RSV dažniausiai pasireiškia VKT kataro simptomais, dažniausiai rinofaringitu.
Diagnostika
• Dažniausiai nustatoma pagal klinikinius sindromus
• Diagnozė patvirtinama išskyrus virusą iš nosiaryklės, ryklės, bronchų sekreto, nustačius viruso antigenų esant
nosies išskyrose, nustačius specifinių antikūnų titrą poriniuose serumuose.
Gydymas
• Kūdikiams iki 6 sav. ir esant sunkiai formai – aerozolinis ribavirino inhaliacijos seansais po 12-18 val., iš viso
3-7 d.
• Skiriama lašinių infuzijų, O2, inhaliacinių bronchų plečiamųjų vaistu, kortikosteroidų
Adenovirusinė infekcija
adenovirusų sukeliama liga, kuriai būdingi viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai, konjunktyvitas, tonzilitas,
faringitas.
Etiologija: adenovirusai, priklausantys Adenoviridae šeimai, turi DNR.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba sveikas virusų nešiotojas.
Infekcija plinta oro lašiniu, fekaliniu-oraliniu būdu. Galima užsikrėsti per akių junginę.
Klinika
• Inkubacijos periodas 4-12d. (vid. 8d.)
• Pusei nebūna klinikinių reiškinių
• Dažniausias sindromas – ūminė VKT infekcija
• Kosulys, sloga, gerklės skausmas, apžiūrint tonzilitas, padidėję periferiniai limfmazgiai,
• Sisteminiai simptomai (pvz., karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, nuovargis), kepenų, blužnies
padidėjimas.
• Liga trunka 3-5d. intoksikacija nestipti
• Dažniausiai rinofaringitas, rinofaringotonzilitas, laringitas, tracheitas, bronchitas
• Faringokonjuktyvinė karštinė – ūmi, karščiuojama 3-5d., liga tunka 1-2 sav., praeina savaime. Konjuktyvitas,
faringitas, rinitas, kaklo adenitas, karščiavimas iki 38C. Dažnai vaikams vasarą.
Diagnozė nustatoma pagal klinikinius simptomus Diagnozė patvirtinama viruso išskyrus iš nosiaryklės, nustačius ryklės, bronchų sekreto ir (arba) Ak titrą poriniuose serumuose.
Simptominis gydymas toks pat, kaip ir kitų virusinių respiracinių infekcijų
Enterovirusinė infekcija
grupė ECHO ir Koksakio viruso sukeliamų ligų, kurių viena išraiškos formų yra smegenų uždegimas.
Etiologija: enterovirusai, priklausantys Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai. Turi RNR. Yra 72 serotipai (5
grupės): Poliovirusai; Coxsackie A virusai; Coxsackie B virusai; Echovirusai; Enterovirusai.
Infekcijos šaltinis – tik žmogus.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu (nuo ligonio) arba fekaliniu-oraliniu (nuo virusų nešiotojų).
Klinika:
Inkubacinis laikotarpis – 2-10d.
Koksakio infekcija:
Pūslelinė angina:
• Staigi pradžia, karščiavimas, gerklės skausmai;
• Migdolų, minkštojo gomurio lankų srityje atsiranda smulkių pūslyčių, joms plyšus, susidaro aftos su ryškiai
paraudusiu gleivinės lankeliu;
‘‘Rankų, pėdos ir burnos liga‘‘ – karščiavimas ir pūslelinis bėrimas tonzilių, gomurio, pėdų ir plaštakų srityje.
Diagnostika:
1. Virusologinis tyrimas: išauginami virusai iš gerklų išplovų;
2. Savitųjų IgM klasės antikūnų radimas (ELISA);
3. Virusų RNR aptikimas PGR.
Gydymas:
1. Etiotropinio nėra.
2. Detoksikacija kristaloidais;
3. polivitaminao su mikroelementais.
4. Simptominis gydymas.
Citomegalo viruso infekcija
Citomegalo virusas (CMV) – DNR turintis virusas, priklauso Herpesviridae šeimai – Human Herpes virus
5, HH5.
Infekcijos šaltinis – sergantis CMV infekcija žmogus ar besimptomis viruso nešiotojas.
Užsikrėtimo būdai:
• Lašinis per orą,
• Artimas kontaktas – per seiles, šlapimą,
• Lytinių santykių metu,
• Perinatalinis – iš motinos vaisiui per placentą ar gimdymą, per motinos pieną,
• Perpilant kraują ir persodinant organus.
Klinika
• Dažniausiai pirminė infekcija – besimptomė, arba - nespecifiniai, lengvi ŪVRI simptomai (80 proc. atvejų);
• Pirminė CMV infekcija gali pasireikšti infekcinės mononukleozės sindromu:
o Karščiavimas (subfebrilus ar febrilus, užsitęsęs)
o Nuovargis;
o Silpnumas;
o Faringitas ar tonzilitas;
o Limfadenopatija (dažniausiai sprando) ir splenomegalija (rečiau);
o Kepenų transaminazių padidėjimas.
BKT: būdinga santykinė limfocitozė: limfocitai (su ar be monocitų) sudaro > 50 proc. visų leukocitų, iš kurių
10 proc. ir daugiau yra dideli atipiniai limfocitai su hiperbazofiliniu branduoliu;
• Galima leukopenija;
• Nedidelis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas;
• Serologinė diagnostika - tiriami IgM ir IgG antikūnai prieš CMV;
• CMV IgG antikūnų nustatymas suaugusiųjų serume reiškia infekuotumą, bet ne ligą!!!
• CMV infekcijos diagnostika, esant komplikacijoms
Gydymas:
• Ūminė pirminė infekcija gydoma simptomiškai;
• Antivirusinis gydymas skiriamas tik imunosupresyviems asmenims arba esant sunkioms formoms su organų
pažeidimu;
• Vaistai – gancikloviras, valgancikloviras;
• Vaistų neskiriama nėščiosioms ir maitinančioms motinoms.
• Vakcinos nėra
Infekcinė mononukleozė
Etiologija: Epstein-Barr virusas (EBV), kuris priklauso Herpesviridae virusų šeimai ir turi dvigrandę DNR, EBV yra limfotropinis virusas, kuris infekuoja B limfocitus. Kartą užsikrėtus, EBV visą gyvenimą persistuoja limfmazgiuose, seilių liaukose ir nedideliame kiekyje cirkuliuojančių B limfocitų;
Užsikrėtimo keliai:
• Dažniausiai - per seiles ir kvėpavimo takų sekretą, tiesioginio (bučiuojantis, rečiau – oro lašelių keliu) ar
netiesioginio kontakto metu;
• Kraujo transfuzijų metu;
• Per organų transplantaciją
Klinika:
• Dažniausiai EBV infekcija būna besimptomė;
• Kuo jaunesnis amžius, tuo dažniau pasitaiko besimptomės ligos formos
• Suaugę ir pagyvenę žmonės IM serga retai, besimptomės formos jiems nebūdingos, ligos klinika gali būti netipiška;
• Inkubacinis periodas 2-5 savaitės;
Gali prasidėti ūmiai arba 7-14d. trunkančiais prodrominiais reiškiniais – nuovargiu, silpnumu, raumenų, galvos
skausmu.
• Klasikinė forma laiko staiga atsiradusių simptomų – karščiavimo, tonsilito ir limfadenopatijos – triada.
• Karščiavimas febrilus, tęsiasi 10-14d.
• Tonzilito požymiai – stiprus tonzilių padidėjimas, paraudimas, eksudacija, paraudę žiočių lankai.
• Limfadenopatija būna generalizuota, dažniausiai padidėja kaklo limfmazgiai,
• Hepatomegalija nustatoma apie 50 proc. atvejų, padidėję kepenų fermentai (2-3 kartus viršijantys normą) –apie 80 proc. atvejų. Bilirubino kiekis kraujyje būna normalus arba nežymiai padidėjęs, gelta odoje ar sklerose pasitaiko labai retai;
• Splenomegalija nustatoma 50-75 proc. atvejų;
• Odos bėrimas (makulopapulinis, rečiau petechinis, urtikarinis ar panašus į skarlatininį) – retai; dažnai
petechijos minkštajame gomuryje.
IM metu negalima vartoti aminopenicilinų grupės antibiotikų, nes atsiranda alerginis bėrimas (dažniausiai makulopapulinis, išplitęs, niežtintis). Tikslus mechanizmas, kodėl aminopenicilinams sąveikaujant su EBV išsivysto bėrimas, neaiškus. Tai nereiškia kad žmogus yra alergiškas penicilinams – sergant kitomis ligomis ateityje jie gali būti vartojami.
Diagnostika
• Leukocitozė (10 – 20x109
/l,);
• Galima absoliuti ir santykinė neutropenija;
• Pagrindinis IM požymis – absoliutus (>4500x109
/l) ir santykinis (>50proc. bendro leukocitų skaičiaus) limfocitų kiekio padidėjimas;
• 10 - 20 proc. kraujo limfocitų sudaro atipiniai limfocitai (didesni nei įprasta T limfocitai su bazofilinėmis citoplazmos vakuolėmis ir pakitusiu branduolio chromatinu);
• Trombocitopenija (100-140x109/l) pasitaiko apie 50 proc. sergančiųjų IM.
• Infekuoti B limfocitai gamina heterofilinius antikūnus. IM metu heterofiliniai antikūnai nustatomi agliutinacijos ant latekso testu
Specifinė IM diagnostika yra IgM ir IgG antikūnų prieš tris pagrindinius EBV antigenus
nustatymas kraujyje imunofermentinės analizės metodu.
Specifinio gydymo nėra;
• Simptomams palengvinti skiriami antipiretikai (paracetamolis, ibuprofenas), skysčiai intraveniškai ir/ar peroraliai;
• Esant antriniam streptokokiniam tonzilitui, gydymui skiriamas penicilinas;
• Prednizolonas (40 - 60 mg parai 4 - 7 paras) skiriamas gresiant kvėpavimo takų obstrukcijai dėl tonzilito ir padidėjusių limfmazgių spaudimo gerkloms, trachėjai ir bronchams, esant sunkiai hemolizinei anemijai, trombocitopenijai.
• Vakcinos nėra
