1. Kvėpavimo takų anatomija ir fiziologija Flashcards
Gerklos
Pradinė apatinių kvėpavimo takų dalis, taip pat dar funkcionuojanti kaip balso organas. Tai 3,5-4,5cm ilgio vertikalus vamzdelis, viršuje už liežuvio šaknies atsiveriantis į ryklės apatinę dalį, sudarantis dalį jos priekinės sienos, o apačioje pereinantis į gerklę arba trachėją. Gerklos išsidėsto kaklo priekinėje dalyje, vidurio linijoje, žemiau poliežuvinio kaulo. Suaugusio žmogaus gerklos yra IV-VI kaklo slankstelių aukštyje, vaikų – aukščiau. Gerklas sudaro kremzlinis skeletas. Kremzles tarpusavyje palyginti paslankiai jungia sąnariai, raiščiai ir raumenys, judinantys kremzles vieną kitos atžvilgiu. Gerklų kremzlės ir raumenys yra išsiritulioję iš apatinių žiauninių lankų. Visą ertmę iškloja gleivinė.
Gerklų kremzlės
Gerklų skeletą sudaro 3 didelės neporinės kremzlės: žiedinė, skydinė, antgerklis bei kelios mažesnės porinės – vedeginės, pleištinės, ragelinės ir grūdelinės. Dauguma kremzlių yra hialinės, todėl gali sukaulėti, kitos yra elastinio tipo.
• Žiedinė kremzlė – tai žiedo pavidalo neporinė kremzlė, sudaranti gerklų pamatą. Siauresnė priekinė dalis –lankas (5-7mm aukščio). Aukštesnė 2-3cm aukščio, plati keturkampė užpakalinė dalis – plokštelė. Žiedinės kremzlės apatinis kraštas yra horizontalus, nuo jo žemyn eina žiedinis gerklės raištis, sujungiantis gerklas su pirmąja gerklės kremzle.
• Skydinė kremzlė – tai didžiausia gerklų kremzlė virš žiedinės kremzlės lanko. Susideda iš dviejų simetriškų keturkampių plokštelių, dešiniosios ir kairiosios, kurios yra suaugusios savo priekiniais kraštais.
• Antgerklis – tai plona lapo pavidalo elastinės kremzlės plokštelė, išsidėsčiusi gerklų viršuje virš skydinės kremzlės. Antgerklio priekiniame, liežuviniame, paviršiuje gleivinę dengia
daugiasluoksnis epitelis (ryklės epitelio tęsinys), o užpakalinį paviršių – virpamasis, koks yra kvėpavimo takuose.
• Vedeginės kremzlės yra netaisyklingos trisienės piramidės formos porinės kremzlės. Vidiniai paviršiai sudaro užpakalinę balso plyšio dalį, t.y. tarpkremzlinę dalį.
• Kitos kremzlės: ragelinės kremzlės – yra vedeginių kremzlių viršūnėse, prisijungusios čia sinchondrozės tipo jungtimi, jos būna mažų kūginių mazgelių pavidalo, pleištinės kremzlės – išsidėsto virš ragelinių kremzlių vedeginėse antgerklio klostėse. Ragelinės ir pleištinės kremzlės yra elastinės.
Gerklų jungtys
• Žiedinis skydo sąnarys
• Žiedinis vedegos sąnarys
• Raištinės jungtys
• Skydinė poliežuvio plėvė
• Liežuviniai antgerklio raiščiai
• Skydinis antgerklio raištis
• Poliežuvinis antgerklio raištis
• Elastinga skaidulinė gerklų plėvė.Plėvė Formuoja vidinį gerklų paviršių
Gerklų raumenys
Gerklų kremzles vieną su kita jungia ir judina savieji gerklų raumenys, kurie yra skersaruožiai. Be to, dar yra apatinių poliežuvinių raumenų grupei priklausantys griaučių raumenys, kurie jungia gerklas su aplinkiniais kaulais – viršuje su
poliežuviniu kaulu ir apačioje su krūtinkauliu.
• Užpakalinis žiedinis vedegos raumuo
• Šoninis žiedinis vedegos raumuo
• Skersinis vedegos raumuo
• Įstrižinis vedegos raumuo
• Skydinis vedegos raumuo
• Balsinis raumuo
• Žiedinis skydo raumuo
• Vedeginis antgerklio raumuo
• Skydinis antgerklio raumuo
Gerklų ertmė
Dalijama į tris dalis arba aukštus: gerklų prieangį, balso aparatą ir pobalsinę ertmę.
• Gerklų prieangis – prasideda gerklų įeiga. Prieangis siaurėdamas apačioje baigiasi prieangio plyšiu, esančiu tarp prieangio raukšlių. Jas sudaro gleivinės dengiami prieangio raiščiai. Prieangio priekinę sieną sudaro antgerklio užpakalinis paviršius, šonines sienas – gerklų keturkampė plėvė.
• Balso aparatas – tai gerklų ertmės vidurinė dalis, siauriausia vieta. Tęsiasi nuo prieangio plyšio viršuje iki balso plyšio apačioje. Balso plyšį riboja balso raukšlės.
• Apatinė gerklų ertmės dalis – pobalsinė ertmė tęsiasi nuo balso plyšio žemyn iki žiedinės kremzlės apatinio krašto.
Gerklė arba trachėja
Prasideda nuo gerklų žiedinės kremzlės kaip gerklų tęsinys ir eina į krūtinės ertmę, kur suskyla į du pagrindinius bronchus.
Matmenys: ilgis – 10 – 12 cm, išorinis skersinis matmuo apie 20mm. Spindžio skersmuo apie 12-15mm.
Topografija: prasideda nuo C6 slankstelio apačios ir baigiasi gerklės išsišakojimu Th4-Th5. Dalys:
• Kaklinė: tęsiasi iki krūtinės ląstos viršutinės atvaros. Kaklinė dalis yra arti paviršiaus, dengiama tik odos, poodžio, kaklo fascijos ir apatinių poliežuvinių raumenų, nesunkaii ęiuopiama.iš šonų liečia skydliaukės skiltys, iš priekio, jos sąsmauka, abipus eina bendrosios miego arterijos
• Krūtininė: išsidėsto viršutiniame tarpuplautyje. Iš kairės į dešinę kerta aortos lankas, įsiterpiantis tarp gerklės ir krūtinkaulio rankenos, nuo čia aukštyn eina aortos lanko šakos – žastinis galvos kamienas ir kairioji bendroji miego arterija. Už gerklės kaklinės ir krūtininės dalies, tarp jos ir stuburo yra stemplė. Vaikų tarp gerklės ir krūtinkaulio yra užkrūtis.
Sandara: sudaryta iš kemzlinių pusžiedžių (15 – 20). Gerklų kremzlės sudarytos iš hialinės kremzlės. Kremzles jungia žiediniai gerkliniai raiščiai. Pirmoji kremzlė yra plačiausia. Paskutinė kremzlė yra netaisyklingos formos, nuo jos apatinio krašto gerklės skilimo vietoje žemyn eina kablio pavidalo atauga, vidiniame gerklės paviršiuje sudaranti
pusmėnulio formos strėlinį iškilimą – gerklės keterą (carina tracheae).
Užpakalinėje pusėje yra plėvinė siena. Ją sudaro skaidulinis elastinis audinys ir lygieji raumenys. Vidinį paviršių iškloja lygi gleivinė su daugiasluoksniu virpamuoju epiteliu. Gleivinėje daug liaukų.
Bronchai
Nuo gerklės skilimo eina du pagrindiniai bronchai, toliau šakojasi į smulkesnius – skiltinius,
segmentinius bronchus.
Dešinysis pagrindinis bronchas – apie 2,5cm ilgio, trumpesnis už kairįjį, vertikalesnis, platesnis, todėl į jį dažniau patenka kvėpavimo takų svetimkūniai. Įeidamas į dešinįjį plautį suskyla į tris skiltinius bronchus – viršutinį, vidurinį ir apatinį. Dešiniojo pagrindinio broncho sienoje yra 6-8 kremzliniai pusžiedžiai.
Kairysis pagrindinis bronchas – apie 5cm ilgio, atsišakoja nuo gerklės bukesniu kampu, siauresnio spindžio. Eidamas link plaučio jis palenda po aortos lanku. Vartuose suskyla į du skiltinius bronchus – viršutinį ir apatinį.
Visi skiltiniai bronchai toliau skyla į segmentinius bronchus.
Dešinysis:
• Viršutinis suskyla į 3 segmentinius bronchus (viršūninį, užpakalinį, priekinį),
• Vidurinis skiltinis bronchas skyla į 2 segmentinius bronchus (vidinį ir šoninį)
• Apatinis skiltinis bronchas dalijasi į 5 segmentinius bronchus (viršutinį ir 4 pamatiniu)
Kartais kaip variacija dar pasitaiko nuo apatinio skiltinio broncho atskylantis poviršūninis bronchas, tada plautį sudarytų
11 segmentų.
Kairysis:
• Viršutinis skiltinis bronchas skyla į 2 šakas, kurios savo eiga atitinka dešiniojo plaučio viršutinį ir vidurinį skiltinius bronchus. Skyla į 5 segmentus.
• Kairiojo apatinio skiltinio broncho šakojimasis atitinka dešiniojo analogiško broncho šakojimąsi. Skyla į 5 segmentus
