Žmogaus kraujotaka

Question 1

Kas sudaro kraują?

Answer 1

Kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai

Question 2

Kokia vandens esmė kraujyje?

Answer 2

Palaiko kraujo tūrį, plukdo kraujo kūnelius, tirpina ir perneša medžiagų molekules.

Question 3

Gliukozės reikšmė kraujyje

Answer 3

Suteikia energijos kūno ląstelėms, koncentraciją palaiko hormonai.

Question 4

Kas padeda kraujui krešėti?

Answer 4

Baltymas fibrinogenas

Question 5

Kokios kraujo plazmos baltymų funkcijos?

Answer 5

Fibrinogenas padeda su kraujo krešėjimu, kaunasi su svetimkūniais ir gamindami antikūnius, palaiko osmosinį sėgį ir pH.

Question 6

Kokios yra kraujo funkcijos?

Answer 6

Pernašos - pernešamas O2 ir gliukozė, pašalinamas CO2, į kraują suteka limfa, kurią po to kraujas išnešioja po visą kūną.
Apsauginė funkcija - kraujo baltymų antikūnių gaminimas ir krešėjimas
Termoreguliacinė funkcija - palaiko pastovią temperatūrą kūne.

Question 7

Kuom pranaši eritrocitų forma organizmui?

Answer 7

Jų apvalumas ir plonumas sudaro didelį paviršiaus plotą, palyginus su tūriu. Padidėja ir membranos, pro kurią patenkamas ir išskiriams deguonis, plotas.

Question 8

Kodėl kalnų gyventojai savo kraujyje turi daugiau eritrocitų, nei įprastas žmogus?

Answer 8

Kalnų ore yra retesnis deguonies procentas, todėl reikia daugiau eritrocitų, tada žmogus gauna daugiau deguonies ir pasijunta geriau.

Question 9

Kur gaminasi eritrocitai? Kur kaupiasi? Kodėl jie miršta?

Answer 9

Eritrociti gaminasi plokščiųjų ir ilgųjų kaulų čiulpose, o kaupiasi blužnyje.
Jie būna gyvi tik apie 120 parų, kadangi neturi branduolio ir kitų organelių jo gyvybinės funkcijoms palaikyti.

Question 10

Kokia blužnies funkcija organizmui?

Answer 10

Šia kaupiasi nauji ir mirę eritrocitai.

1. Kūnui netekus kraujo, blužnis susitraukia ir paskleidžia kraujo organizmui
2. Pasenę eritrocitai kaupiasi blužnyje, kur juos suardo mikrofagai.

Question 11

Koks elementas būtinas hemoglobino kiekiui kraujyje palaikyti?

Answer 11

Geležis

Question 12

Arterinio ir veninio kraujo skirtumai

Answer 12

Arterinis - prisijungęs deguonies hemoglobinas paverčia kraują skaidriu ir raudonu.
Veninis - hemoglobinas prisijungęs CO2 įgauna tamsiai raudoną spalvą

Question 13

Į kokias grupes skirstomi leukocitai?

Answer 13

Jie skirstomi pagal citoplazmos grūdėtumą - granulocitus (grūdėtieji) ir agranulocitus (negrūdėtieji)

Question 14

Granulocitų savybės

Answer 14

Nesidaugina mitoziškai, branduolį sudaro atskiri fragmenati. citoplazma grūdėta, nevirsta kitomis leukocitų formomis.
Priklauso neutrofilai, eozinofilai ir bazofilai

Question 15

Kaip neutrofiliniai leukocitai kovoja su svetimkūniais?

Answer 15

Fagocitozės būdū - apgaubia bakteriją pseudopodijomis ir kovodami žūsta

Question 16

Agranulocitų savybės

Answer 16

Gali mitoziškai daugintis ir virsti kitos rūšies ląstelėmis, negrūdėti, sudaro limfocitai ir monocitai.

Question 17

Monocitų reikšmė

Answer 17

Suvirškina svetimkūnius ir žuvusių ląstelių liekanas, tai svetimkūnių rijikai.

Question 18

Kas nutinka, kai trombocitų kiekis kraujyje sumažėja?

Answer 18

Silpniau kreša kraujas - kraujuoja dantenos, nosis, gali net prasidėti vidinis kraujavimas.

Question 19

Kaip vyksta kraujo krešėjimas, nuo pat įsibrėžimo?

Answer 19

Visų pirmą pažeidžiami trombocitai ir jie suaktyvinami ir išsiskiria trombokinazė.
Susidarius fibrinui, jo siūlai apglėbia trombocitų kamštį ir susidaro krešulys. Šie krešuliai bekietėdami užkemša pažeistą kraujagyslę. Seratoninas stabdo kraujavimą.
Krešulį nudažo raudonai į fibriną įstrigę eritrocitai.

Question 20

Nuo ko priklauso kraujo grupės?

Answer 20

Nuo to, ar yra kraujyje baltyminių antigenų. 
Jei antigenų nėra - O(I) grupė
Jeigu yra A antigeno - A(II) grupė
Jei yra B antigeno - B(III) grupė
Jei yra A ir B antigenų - AB(IV) grupė

Question 21

Kas nutiktų, jei įvyktų agliutinacija?

Answer 21

Toks atvejis pasitaikytų jei eritrocitai turėtų A ir B antigenu, alfa ir beta antikūnius. Tada suliptų eritrocitai.

Question 22

Kas įvyksta, sumaišius teigiamą ir neigiamą rezus kraujas?

Answer 22

Įvyksta agliutinacija, todėl perpilant kraują negalima maišyti teigiamo su neigiamu antigenu rh.
Jei, tarkim, motinos rezus neigiamas, o tėvo neigiamas - vaiko rezus gali būti teigiamas. Tačiau iš vaiko teigiamieji pereidami į motinos kraujotaką susidaro antikūnų, kurie pereina per pacentą ir suardo vaiko hemo grupes. Tokiu atveju vaikas žūsta arba serga hemolizine liga.

Question 23

Kuom svarbi miokardo sandara širdyje?

Answer 23

Miokardas sudarytas iš raumeninių ląstelių, kurias jungia įterptiniai diskai, todėl greitai perduodami impulsai iš ląstelės į ląstelę ir širdis gali plakti visą žmogaus gyvenimą.

Question 24

Kodėl širdies paviršiumi driekiasi vainikinės arterijos?

Answer 24

Čia tiesiai į širdį patenka deguonis ir kitos svarbios maisto medžiagos, reikalingos širdies raumens darbui.

Question 25

Koks kraujas teka dešiniaja ir kairiaja širdies puse?

Answer 25

Dešiniaja teka veninis kraujas

Kairiaja teka arterinis kraujas

Question 26

Ar tiesa, kad venomis gali tekėti arterinis kraujas?

Answer 26

Taip - venomis teka arterinis kraujas į mažajį apytakos rata

Question 27

Kokia širdies pertvaros esmė?

Answer 27

Kad nesusimaišytu veninis ir arterinis kraujas

Question 28

Kodėl prieširdžiai mažesni už skilvelius, nors ju tūris toks pats?

Answer 28

Skilveliams reikia išstumti krauja - jie atlieka daugiau darbo

Question 29

Kuom skiriasi prieširdžiu ir skilvelių darbas?

Answer 29

Prieširdžiai susitraukia ir stumia kraują į skilvelius.
Skilveliai sudaro didelį spaudimą ir išstumia kraują, kuris varo per kraujagysles po visą organizmą.
(Kuo mažiau darbo, tuo plonesnės sienelės)

Question 30

Kodėl kairiojo skilvelio didesnis raumeninė sienelė už dešiniojo?

Answer 30

Kairiojo skilvelio raumeninė sienelė didesnį, nes ji turi sudaryti didesnį spaudimą, kadangi turi išspausti kraują didžiuoju apytakos ratu, o dešiniajam reikia mažiau energijos, kadangi teka mažuoju ratu.

Question 31

Kokia burinių vožtuvų esmė?

Answer 31

Buriniai vožtuvai palaiko vienakryptę kraujo tėkmę.
Prieširdžiams susitraukia t vožtuvai nukąra ir kraujas teka į skilvelius, po to užsidaro, neleidžiant kraujui grįžti atgal

Question 32

Kaio įvyksta širdies smūgis?

Answer 32

Pažeidus vainikinių arterijų plotą, aterijos užsipildo krešuliu arba aterosklerozės sankaupa. Taip deguonis nebegali patekti į širdį, kuris yra gyvybingai svarbus širdies darbui.

Question 33

Kas vadinama širdies darbo ciklu?

Answer 33

Tai laiko tarpas, per kurį širdis vieną kartą susitraukia (sistolė) ir atsipalaiduoja (diastolė). Šis ciklas trunka 0,8 sekundės

Question 34

Kas pradeda širdies darbo ciklą?

Answer 34

Sinusinis prieširdžio mazgas.
Siunčia prieširdžiams sužadinamąjį impulsą, kuris juos priverčia susitraukti, reguliuoja širdies darbo ciklo greitį, ritmą

Question 35

Kokie pokyčiai vyksta kraujotakoje, kai žmogus patiria fizinį krūvį?

Answer 35

Sumažėja kraujo pH ir jis tampa rūgštesnis, pagreitėja širdies darbas, greičiau pašalinamas co2, padažnėja kvėpavimas ir audinių ląstelėse padaugėja co2.

Question 36

Kokios kraujagyslės teka iš širdies? Kokiomis savybėmis jos pasižymi?

Answer 36

Arterijos.

Tvirtos, stangrios, elastingos, jų spindis mažas. Atlaiko didelį spaudimą ir stumia kraują link širdies.

Question 37

Kas jungia arterijas su venomis?

Answer 37

Kapiliarai

Question 38

Kuom svarbi kapiliarų sandara?

Answer 38

Kapiliarai sudaryti iš plonų lastelių sluoksnio, todėl lengvai difunduoja dujos ir maisto medžiagos tarp kraujo ir audinių, sparčiau vyksta mainai.

Question 39

Kokiomis kraujagyslėmis kraujas teka į širdį?

Answer 39

Venos

Sudaro jungiamasis audinio dangalas, plonas lygiųjų raumenų sluoksnis ir endotelis.

Question 40

Kuo skiriasi arterijos nuo venų pagal sandarą ir savybes?

Answer 40

Venų sienelės yra plonesnės, negu arterijų.
Venos yra mažiau stangrios ir elastingos, palyginus su arterijomis.
Venomis kraujas teka lėčiau ir veikiamas mažo spaudimo, jam grįžti neleidžia vožtuvai