Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Raidos psichologija > Vidurinioji vaikystė. Psichosocialinis vystymasis. > Flashcards

Vidurinioji vaikystė. Psichosocialinis vystymasis. Flashcards

1
Q

Viduriniosios vaikystės tarpsnio psichosocialinio vystymosi teorija -

A

Meistriškumas arba menkavertiškumas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Meistriškumas arba menkavertiškumas teorijos užduotis -

A

išsiugdyti meistriškumą, tuo pačiu išvengiant perdėto menkavertiškumo jausmo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Jie turi išmokti

A

pajusti sėkmę tiek akademinę, tiek socialinę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Jei vaikui leidžiama patirti per mažai sėkmės

A

susiformuos menkavertiškumo, nekompetencijos jausmas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Per didelis meistriškumas veda prie

A

neadaptyvios tendencijos, vadinamos “ribotu virtuoziškumu”.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Ji pastebima vaikuose

A

kuriuos tėvai ar mokytojai stumia į vieną sugebėjimų sritį, neleisdami vystytis platesniems interesams.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Dažnesnė blogos adaptacijos tendencija

A

inercija. Ji būdinga tiems, kurie kenčia nuo nepilnavertiškumo komplekso.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Tinkama meistriškumo ir menkavertiškumo pusiausvyra

A

daugiausia meistriškumo su trupučiu menkavertiškumo, kuris padėtų žmogui išlikti protingai kukliam.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Vystymosi uždaviniai (R. Havighurst, 1972):

A

1.Vystyti motorinius gebėjimus, reikalingus paprasčiausiems žaidimams.
2.Susidaryti visuminę nuostatą į save kaip į besivystantį organizmą.
3.Mokytis sutarti su bendraamžiais.
4.Mokytis tinkamos vyriškos ar moteriškos socialinės rolės.
5.Vystyti rašymo, skaitymo ir skaičiavimo įgūdžius.
6.Mokytis įgūdžių, padedančių prisitaikyti kasdieniniame gyvenime.
7.Ugdyti sąmoningumą, moralumą ir vertybes.
8.Pasiekti asmeninės nepriklausomybės.
9.Susikurti nuostatas į socialines grupes ir institucijas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

“Aš” vaizdas -

A

tai sugebėjimas matyti save besiskiriantį nuo kitų žmonių ir priskirti sau tam tikras savybes.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Aš vaizdas nuolat kinta, nes

A

vaikas nuolat susiduria su nauja informacija, vis daugiau galvoja apie save ir jį supantį pasaulį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Suvokimas apie savo ir kitų žmonių fizines, intelektines ir asmenines savybes tampa

A

vis pilnesnis. Todėl “aš” vaizdas tampa vis tikslesnis ir sudėtingesnis. Taip pat ir kitų žmonių vaizdas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Vertindamas save, vaikas iš pradžių apibūdina

A

atliekamus veiksmus, artimus žmones.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

8 –11 m. vaikai, apibūdindami save, jau pabrėžia

A

vidines dispozicijas (charakterio bruožai ir emocinės ypatybės: sumanus, garbingas - globaliai).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

“Aš” vaizdo vystymasis vyksta … kryptimis

A

2 kryptimis : Bendrąja ir specifine

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Bendroji kryptis

A

kas aš esu ir kokios savybės mane skiria nuo kitų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Specifinė kryptis

A

koks aš esu tam tikrose srityse: fizinių savybių, socialiniuose kontaktuose, mokymosi srityse ir pan.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Vaikai lygina save

A

su bendraamžiais ir daro šio palyginimo išvadas: “Aš geriau moku matematiką nei Petriukas”; “Man blogiau sekasi lietuvių kalba nei Marytei”.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

“Aš” vaizdas tampa

A

tam tikru filtru vertinant savo ir kitų socialinį elgesį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

“Aš” vaizdas ne visada

A

tikslus. Pirmokai linkę pervertinti savo sugebėjimus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Pradeda įsisavinti

A

lyties stereotipus, tikslinasi lyčiai tinkamus asmeninio elgesio būdus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Kadangi “aš” vaizdas tampa realistiškesnis

A

juo remdamasis, vaikas organizuoja ir savo elgesį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Savęs vertinimo nestabilumas yra sąlygotas

A

ribotų vaiko pažintinių sugebėjimų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Tik prasidėjus vidurinei vaikystei, vaikas pamažu pradeda skirti

A

besikeičiančius bruožus nuo nekintamų: Vaikas nuolat priskiria save kokiai nors kategorijai.
Jaunesni vaikai apie save galvoja konkrečiais, aiškiais, elgesį apibūdinančiais terminais.
Aš vaizdo turinys daugiausia priklauso nuo sąveikos su kitais.
Žmonių “Aš” vaizdai skiriasi todėl, kad įvertinimų šaltiniai yra skirtingi. Tėvai ir mokytojai skirtingai vertina vaikus, ir tai vaikai paima į savojo “Aš” supratimą.
8 –15 m. vaikams Aš vaizdui apibūdinti labai svarbus pasidaro bendraamžių vertinimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Mokyklinio amžiaus pradžioje vaiko

A

savęs vertinimas mažėja: iš pradžių mažas vaikas save vertina pernelyg gerai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Vyresnis jau vertina save

A

realiau, atsižvelgdamas į mokytojų vertinimus ir stebėdamas kitų vaikų elgesį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Savęs vertinimui labai svarbus

A

suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius.
Pozityvus tėvų elgesys, pagrįstas racionaliais paaiškinimais, suteikia vaikui drąsos rinktis, vertinti savo elgesį, lyginant su standartais, ir pasitikėti savo priimtais sprendimais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Savęs vertinimą lemia

A

mokymosi rezultatai. Gerai besimokančių savęs vertinimas yra aukštesnis nei prastai besimokančių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

…susijęs su vaiko savęs vertinimu.

A

Sėkmės patyrimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Jei vaikas patiria sėkmę tam tikroje veiklos srityje

A

sėkmė kelia savęs vertinimą, padidėjęs savęs vertinimas verčia vaiką toliau siekti toje srityje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

Kai kurie vaikai, nors ir turėdami

A

pakankamai daug pasiekimų ir sugebėjimų, nesusiformuoja teigiamo savęs vertinimo, ir atvirkščiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Šiame tarpsnyje vaikas pasiekia

A

tam tikro emocinio brandumo: įgyja emocinio lankstumo ir gebėjimo skirti bei reikšti įvairias emocijas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

Yra svarbu

A

išmokti laiku ir tinkamais būdais reikšti emocijas. Vaikas neturi jausti kaltės dėl to, kad reiškia emocijas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

Prasideda lyties rolių diferenciacija

A

pagal reiškiamas emocijas: berniukai mokomi neverkti ir nebijoti, o mergaitėms neleidžiama būti agresyviomis. Šie stereotipai neleidžia vaikams išnaudoti visų emocinės raiškos būdų.

35
Q

Sumažėja (baimė ir nerimas):

A

materialių dalykų ir gamtos fenomenų baimių (gyvačių, šunų, žaibo, tamsos, ugnies, aukščio, lėktuvų ir pan.)

36
Q

Sumažėja baimių

A

susijusių su asmens saugumu (susižeidimo, pykinimo).

37
Q

Bet nesumažėja

A

antgamtinių jėgų baimių (vaiduoklių, raganų, dvasių).

38
Q

Kadangi prasiplečia vaiko socialinis pasaulis, padaugėja

A

su socialiniais santykiais susijusių baimių (ypatingai susijusių su mokykla: kad nusivils mokytoja, blogai įvertins, nepasiseks per kontrolinį; taip pat kad tėvai atstums, kad tėvai mirs);

39
Q

Mergaitės labiau bijo nei;
4 - 5 - okai labiau nei;
kaimo vaikai labiau nei.

A

berniukai;
6 - okai;
miesto.

40
Q

Pyktį vaikas reiškia labiau

A

fiziniais būdais: stumdymuisi, spardymusi, mušimusi.

41
Q

Išmoksta ir naujų

A

pykčio reiškimo būdų: verbalinės agresijos, kuri pasireiškia ginčais, keiksmais, įžeidinėjimais.

42
Q

Pyktį išmoksta išreikšti

A

pasyviais būdais: “nedraugavimu”, smerkiančiu žvilgsniu, nepatenkinta veido išraiška.

43
Q

Jaunesnieji labiau linkę išreikšti

A

priešišką agresiją, kuri pasižymi ketinimais sužeisti kitą žmogų. Tai susiję su vaiko kognityviniais gebėjimais, nes vaikui reikia įvertinti kito žmogaus elgesio ketinimus ir priežastis.

44
Q

Nustatyta, kad agresyvūs vaikai dažniau

A

neutralų kitų vaikų elgesį vertina kaip priešišką ir agresyvų.

45
Q

Berniukai elgiasi

A

agresyviau nei mergaitės

46
Q

Manoma, kad agresijos formos

A

skiriasi: berniukai labiau demonstruoja fizinę agresiją, mergaitės –socialinę (atstūmimas, mergaičių konfliktai).

47
Q

Vaikui džiaugsmą sukelia

A

daugybė situacijų: priimtinumo kitiems jausmas, užduoties įveikimo jausmas, smalsumo patenkinimas, naujų įgūdžių įgijimas.

48
Q

Jumoro supratimas sukelia

A

daug džiaugsmo, todėl vaikai ypatingai mėgsta pasakoti juokus.

49
Q

Kadangi meilė turi daug įvairių formų

A

tam, kad vaikai suprastų tas meilės formas, jie turi pasiekti tam tikrų kognityvinių gebėjimų.

50
Q

Meilė prasideda nuo

A

prieraišumo jausmo kūdikystėje. Tėvai, kurie myli savo vaikus ir parodo jiems savo meilę, leidžia susiformuoti vaiko savęs priėmimą. Vaikas suvokia save kaip vertą švelnumo ir meilės.

51
Q

Tie, kurie yra mylimi

A

labiau pajėgūs parodyti švelnius jausmus kitiems.

52
Q

Ankstyvojoje vaikystėje meilę vaikai demonstruoja

A

fiziniais būdais (apsikabinimu, bučiniu).

53
Q

Viduriniojoje vaikystėje

A

fiziniai būdai vis dar galioja, bet atsiranda ir kiti būdai (dalinimasis, kalbėjimasis).

54
Q

Mažėjantis egocentrizmas leidžia vaikui

A

tapti jautresniu kitiems, todėl ir išreikšti savo meilę kitiems.

55
Q

Myli ne tik

A

šeimos narius, bet ir draugus, pažįstamus, kurie jiems patinka, taip pat naminius gyvūnus

56
Q

Lyties rolės diferenciacija -

A

nevyriška demonstruoti švelnumą.

57
Q

Vis dar svarbiausia socializaciją vykdanti instancija -

A

šeima.

58
Q

Šeimoje įsisavina

A

vertybes, socialines normas, elgesio modelius.

59
Q

Kognityvinis išsivystymas leidžia

A

šeimoje naudotis rašytomis ir nerašytomis taisyklėmis.

60
Q

Atsiranda subtilumas bendravime -

A

gali kitaip išreikšti nepasitenkinimą tėvais nei tiesioginiais būdais.

61
Q

Nebereikia mokyti

A

savarankiškumo

62
Q

Reikia mažesnės

A

bet subtilesnės kontrolės.

63
Q

Tikslas –

A

Išugdyti savireguliacinį elgesį:
Priminti apie galimas vaiko elgesio pasekmes kitiems žmonėms –internalizuojamos moralinės normos.
Įtraukti vaiką į šeimyninių problemų sprendimą.

64
Q

Didėja bendraamžių įtaka

A

nes prasiplečia socialinė sfera.

65
Q

Svarbiausias užsiėmimas yra

A

žaidimai su draugais, kovos su “priešais”, tam jie praleidžia daugiausia laiko.

66
Q

Jie turi

A

savitą žodyną, elgesio taisykles.

67
Q

Draugystės pobūdis priklauso nuo to,

A

kiek vaikas gali priimti kitų žmonių poziciją.

68
Q

Pradžioje bendraamžių grupės yra

A

neformalios, be vidaus taisyklių, struktūra lanksti.

69
Q

10 - 12 metų jau yra

A

aiškios vienos lyties grupės, su taisyklėmis, ritualais, bendra veikla.

70
Q

Susidaro per trumpą laiką

A

rolių diferenciacija

71
Q

Grupės išskirtinumo jausmas

A

kovos tarp grupių, priešiškumas visiems kitiems.Jei reikia bendradarbiavimo, priešiškumas mažėja.

72
Q

Selman skiria 4 draugiškų santykių vystymosi stadijas”

A

Iki 6 metų
7 - 9 metų
9 - 12 metų
11 - 12 metų ir vyresni

73
Q

Iki 6 metų

A

draugystė apspręsta geografinių veiksnių.

74
Q

7 - 9 metų

A

pradeda suvokti abipusiškumą ir siejančius jausmus.

75
Q

9 - 12 metų

A

socialinis keitimasis ir pasitikėjimas.

76
Q

11 - 12 metų ir vyresni

A

pastovūs besitęsiantys santykiai su pasitikėjimu. Santykius gali įvertinti iš stebėtojo pozicijų.

77
Q

Draugystės funkcijos:

A

*Įsisavina socialines sąvokas;
*Įgauna socialinius įgūdžius;
*Vysto savęs vertinimą;
*Sutvirtina grupės normas;
*Sudaro pagrindą individualiai ir grupinei konkurencijai;
*Vaikai papildo vieni kitus ir tenkina vienas kito poreikius;
*Turi vietą savęs realizavimui;
*Galimybė pasidalinti emocijomis ir aptarti gyvenimo detales.

78
Q

Populiarių vaikų bruožai:

A

*Bendras prisitaikomumas
*Entuziazmas ir aktyvus dalyvavimas bendruose darbuose
*Sugebėjimas bendradarbiauti
*Sugebėjimai moksle ir sporte

79
Q

Kadangi vaikai vis dar priklausomi nuo suaugusiųjų, pirmoji mokytoja tampa

A

labai svarbiu žmogumi, ne tik dėl to, kad ji atstoja tėvus daliai dienos, bet ji yra autoritetas, taip pat simbolis mokyklos, kuri teikia vaikui saugumo, stimuliacijos, pasitenkinimo.

80
Q

Mokytoja daro

A

didelę įtaką vaiko elgesiui. Mokytoja taip pat perduoda asmenines nuostatas ir vertybes.

80
Q

Sėkminga pirmoji mokytoja –

A

rodanti šilumą, empatiška, suprantanti, dosni įvertinimais vaiko elgesiui, pagelbstinti ir draugiška socialiniuose santykiuose.

81
Q

Nesėkminga pirmoji mokytoja –

A

pernelyg griežtai drausminanti klasę, priklausoma, žemos savivertės, nepriimanti savęs ir kitų, sunkiai save kontroliuojanti.

82
Q

Nors pagrindinė mokytojos funkcija -

A

ugdyti akademinius gebėjimus, tačiau mokytoja taip pat didele dalimi atsakinga už vaiko gerovę mokykloje.

Raidos psichologija (5 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions