Vidurinioji vaikystė. Psichosocialinis vystymasis. Flashcards
Viduriniosios vaikystės tarpsnio psichosocialinio vystymosi teorija -
Meistriškumas arba menkavertiškumas
Meistriškumas arba menkavertiškumas teorijos užduotis -
išsiugdyti meistriškumą, tuo pačiu išvengiant perdėto menkavertiškumo jausmo.
Jie turi išmokti
pajusti sėkmę tiek akademinę, tiek socialinę.
Jei vaikui leidžiama patirti per mažai sėkmės
susiformuos menkavertiškumo, nekompetencijos jausmas
Per didelis meistriškumas veda prie
neadaptyvios tendencijos, vadinamos “ribotu virtuoziškumu”.
Ji pastebima vaikuose
kuriuos tėvai ar mokytojai stumia į vieną sugebėjimų sritį, neleisdami vystytis platesniems interesams.
Dažnesnė blogos adaptacijos tendencija
inercija. Ji būdinga tiems, kurie kenčia nuo nepilnavertiškumo komplekso.
Tinkama meistriškumo ir menkavertiškumo pusiausvyra
daugiausia meistriškumo su trupučiu menkavertiškumo, kuris padėtų žmogui išlikti protingai kukliam.
Vystymosi uždaviniai (R. Havighurst, 1972):
1.Vystyti motorinius gebėjimus, reikalingus paprasčiausiems žaidimams.
2.Susidaryti visuminę nuostatą į save kaip į besivystantį organizmą.
3.Mokytis sutarti su bendraamžiais.
4.Mokytis tinkamos vyriškos ar moteriškos socialinės rolės.
5.Vystyti rašymo, skaitymo ir skaičiavimo įgūdžius.
6.Mokytis įgūdžių, padedančių prisitaikyti kasdieniniame gyvenime.
7.Ugdyti sąmoningumą, moralumą ir vertybes.
8.Pasiekti asmeninės nepriklausomybės.
9.Susikurti nuostatas į socialines grupes ir institucijas.
“Aš” vaizdas -
tai sugebėjimas matyti save besiskiriantį nuo kitų žmonių ir priskirti sau tam tikras savybes.
Aš vaizdas nuolat kinta, nes
vaikas nuolat susiduria su nauja informacija, vis daugiau galvoja apie save ir jį supantį pasaulį.
Suvokimas apie savo ir kitų žmonių fizines, intelektines ir asmenines savybes tampa
vis pilnesnis. Todėl “aš” vaizdas tampa vis tikslesnis ir sudėtingesnis. Taip pat ir kitų žmonių vaizdas.
Vertindamas save, vaikas iš pradžių apibūdina
atliekamus veiksmus, artimus žmones.
8 –11 m. vaikai, apibūdindami save, jau pabrėžia
vidines dispozicijas (charakterio bruožai ir emocinės ypatybės: sumanus, garbingas - globaliai).
“Aš” vaizdo vystymasis vyksta … kryptimis
2 kryptimis : Bendrąja ir specifine
Bendroji kryptis
kas aš esu ir kokios savybės mane skiria nuo kitų
Specifinė kryptis
koks aš esu tam tikrose srityse: fizinių savybių, socialiniuose kontaktuose, mokymosi srityse ir pan.
Vaikai lygina save
su bendraamžiais ir daro šio palyginimo išvadas: “Aš geriau moku matematiką nei Petriukas”; “Man blogiau sekasi lietuvių kalba nei Marytei”.
“Aš” vaizdas tampa
tam tikru filtru vertinant savo ir kitų socialinį elgesį.
“Aš” vaizdas ne visada
tikslus. Pirmokai linkę pervertinti savo sugebėjimus.
Pradeda įsisavinti
lyties stereotipus, tikslinasi lyčiai tinkamus asmeninio elgesio būdus.
Kadangi “aš” vaizdas tampa realistiškesnis
juo remdamasis, vaikas organizuoja ir savo elgesį.
Savęs vertinimo nestabilumas yra sąlygotas
ribotų vaiko pažintinių sugebėjimų.
Tik prasidėjus vidurinei vaikystei, vaikas pamažu pradeda skirti
besikeičiančius bruožus nuo nekintamų: Vaikas nuolat priskiria save kokiai nors kategorijai.
Jaunesni vaikai apie save galvoja konkrečiais, aiškiais, elgesį apibūdinančiais terminais.
Aš vaizdo turinys daugiausia priklauso nuo sąveikos su kitais.
Žmonių “Aš” vaizdai skiriasi todėl, kad įvertinimų šaltiniai yra skirtingi. Tėvai ir mokytojai skirtingai vertina vaikus, ir tai vaikai paima į savojo “Aš” supratimą.
8 –15 m. vaikams Aš vaizdui apibūdinti labai svarbus pasidaro bendraamžių vertinimas.
Mokyklinio amžiaus pradžioje vaiko
savęs vertinimas mažėja: iš pradžių mažas vaikas save vertina pernelyg gerai.
Vyresnis jau vertina save
realiau, atsižvelgdamas į mokytojų vertinimus ir stebėdamas kitų vaikų elgesį.
Savęs vertinimui labai svarbus
suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius.
Pozityvus tėvų elgesys, pagrįstas racionaliais paaiškinimais, suteikia vaikui drąsos rinktis, vertinti savo elgesį, lyginant su standartais, ir pasitikėti savo priimtais sprendimais.
Savęs vertinimą lemia
mokymosi rezultatai. Gerai besimokančių savęs vertinimas yra aukštesnis nei prastai besimokančių.
…susijęs su vaiko savęs vertinimu.
Sėkmės patyrimas
Jei vaikas patiria sėkmę tam tikroje veiklos srityje
sėkmė kelia savęs vertinimą, padidėjęs savęs vertinimas verčia vaiką toliau siekti toje srityje.
Kai kurie vaikai, nors ir turėdami
pakankamai daug pasiekimų ir sugebėjimų, nesusiformuoja teigiamo savęs vertinimo, ir atvirkščiai.
Šiame tarpsnyje vaikas pasiekia
tam tikro emocinio brandumo: įgyja emocinio lankstumo ir gebėjimo skirti bei reikšti įvairias emocijas.
Yra svarbu
išmokti laiku ir tinkamais būdais reikšti emocijas. Vaikas neturi jausti kaltės dėl to, kad reiškia emocijas.