Ankstyvoji vaikystė. Psichosocialinis vystymasis Flashcards
Koks amžius priskiriamas ankstyvosios vaikystės stadijai?
2 - 6 metai
Kas vyksta pirmosios kalbos raidos stadijoje?
2 - 2,5 metai
Ilgesni, sudėtingesni išsireiškimai
Vaikas kalba ilgesnėmis prasmingomis frazėmis, jau laikomasi sintaksės taisyklių: “Padėk pieštuką ant stalo”, Telegrafinė. Žodynas išauga iki 300 400 žodžių.
Kas vyksta antrosios kalbos raidos stadijoje?
Apie 3 gyvenimo metus
Paprasti sakiniai
Sudaryta iš paprastų sakinių. Tarpusavyje jau kalbasi, bet ne visada atsako. Žodyno apimtis 1000/1100 žodžių.
Kas vyksta trečiosios kalbos raidos stadijoje?
4 - 5 metai
Sudėtingi sakiniai
Kalbama sudėtingais, taisyklingais sakiniais. Pokalbyje vaikai mintis adresuoja vieni kitiems, jų dialogai situacinio pobūdžio. Žodynas išauga nuo 1600 iki 2200 žodžių. Kalba tampa panaši į suaugusiojo. Įsisąmoninęs pagrindines kalbos taisykles.
Kokios kalbos rūšys turi įtakos kalbos vystymuisi vaikystėje?
Motiniška kalba
Autonominė kalba
Egocentrinė kalba
Motiniška kalba -
būdas, kuriuo suaugusieji kalbasi su kūdikiu. Pasižymi aukštu kalbėjimo tonu, dideliais intonacijos svyravimais, paprastu žodynu, mažybiniais ar paties vaiko “sukurtais” žodžiais, trumpais sakiniais.
Autonominė kalba -
pereinamoji stadija tarp visiško nekalbėjimo prie suaugusiųjų kalbos. Žodžių prasmė, garsinė sudėtis bei ryšiai tarp atskirų žodžių iš esmės skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikas gali bendrauti tik su žmonėmis, suprantančiais jo kalbą.
Egocentrinė kalba -
vaiko kalba orientuota į save. Tai perėjimas nuo ikisocialinės prie socialinės kalbos ir normalaus bendravimo su kitais žmonėmis.
J. Bruneris teigė, kad galima skirti du kalbos komponentus:
semantinį ir sintaksinį
Visos pastovios sintaksės taisyklės
valdančios kalbą, išmokstamos 2 - 4/5 gyvenimo metais ir tuo metu mokymąsi labai veikia įgimtos ypatybės.
Sintaksės įsisąmoninimo taisyklės yra
universalios ir nebūdingos suaugusiems, todėl sunku kalbos mokymąsi aiškinti paprasta imitacija.
Vaikas gali išmokti
taisyklingai kalbėti dar prieš parinkdamas
situaciją atitinkančius žodžius.
Semantinis lygmuo vystosi
kur kas vėliau.
Anot E. Erikson ankstyvojoje vaikystėje
išgyvenamos 2 krizės:
autonomiškumo arba gėdos.
iniciatyvumo arba kaltės.
Autonomiškumas arba gėda (amžius)
1,5 - 3/4 metai
Autonomiškumas arba gėda (užduotis)
pasiekti autonomiją, minimalizuojant gėdą ir abejones.
Leidžiant vaikui tyrinėti ir manipuliuoti savo aplinka
vaikas išsiugdys autonomijos arba nepriklausomybės jausmą.
Jeigu tėvai baudžia už kiekvieną bandymą tyrinėti ir būti nepriklausomu
vaikas greitai liausis, galvodamas, kad
negali ir neturi elgtis savarankiškai.
Be gėdos susiformuos neadaptyvi tendencija -
impulsyvumas , kuris gyvenime verčia griebtis dalykų, tinkamai neįvertinus
savo galimybių.
Per daug gėdos ir abejonių veda prie
kompulsyvumo : toks asmuo jaučia, kad viskas, ką jis daro, turi būti padaryta tobulai, kad reikia aklai laikytis taisyklių ir bet kuria kaina vengti klaidų.
Tinkama pusiausvyra tarp autonomijos ir gėdos
išugdo valią arba ryžtingumą.
Iniciatyvumas arba kaltė (amžius):
3 - 4 metai iki 5 metų
Iniciatyvumas arba kaltė (užduotis)
išmokti iniciatyvos be per didelės kaltės.
Iniciatyva reiškia
pozityvią reakciją į pasaulio iššūkius, atsakomybės prisiėmimą, naujų įgūdžių išmokimą, jautimąsi svarbiu.
Tėvai gali paskatinti iniciatyvą
skatindami vaiką išbandyti savo idėjas.
Per daug iniciatyvos ir per mažai kaltės reiškia
neadaptyvią tendenciją, vadinamą kietaširdiškumu. Tokiam žmogui nesvarbu, kokiu būdu jis pasiekia savo tikslus.
Per didelė kaltė vadinama
slopinimu / susilaikymu, labiau kenkia pačiam asmeniui nei aplinkiniams.
Tinkamą pusiausvyrą rodo
valios jėga arba drąsa ir sugebėjimas veikti, nepaisant savo ribotumo suvokimo ir praeities nesėkmių.
L. Vygotsky teigė, kad trečiųjų gyvenimo metų krizės turi 4 pagrindinius požymius:
Negatyvizmas
Užsispyrimas
Atžagarumas
Savivaliavimas
Negatyvizmas -
tai vaiko elgesys priešingas tam, kurį jam siūlo suaugęs. Vaikas reaguoja ne į veiklos turinį, o į suaugusio pasiūlymą. Vaiko veiklai nebeturi įtakos tiesioginis
afektas, jis elgiasi priešingai savo norui.
Užsispyrimas -
kai vaikas nori gauti tik todėl, kad jis pareikalavo. Jis griežtai laikosi savo nuomonės ar sprendimo.
Atžagarumas -
nukreiptas prieš suaugusio siūlomas elgesio normas, prieš tam tikrą elgesio būdą, kuris vyravo iki 3 metų. Vaikas siekia išlaikyti autonomiškumą ir vadovautis savo norais.
Savivaliavimas -
tai siekimas būti nepriklausomu, viską daryti pačiam.
Kiti simptomai, požymiai:
protestas, nuvertinimas, despotizmas, bet jų reikšmė antraeilė.
Visi šie simptomai išreiškia vaiko
siekimą tapti nepriklausomu.
Ankstyvaisiais asmenybes raidos periodais “Aš” vaizdo turinį sudaro
neaiškus ir neapibrėžtas savęs, kaip veiksmų ir emocijų subjekto, išgyvenimas. Tai savimonės (būtino asmenybes komponento) pradžia.
Raidos pradžioje vaikas nesuvokia
skirtumo tarp savęs ir aplinkinių objektų,
neatpažįsta savęs veidrodyje, negali
įvertinti savo ypatybių ar galimybių.
Nustatyta, kad vaikas visiškai save
atpažįsta tik sulaukęs
20 - 24 mėnesių.
Savo ypatybes vaikas įsisąmonina vėliau
negu
jos pasireiškia konkrečioje veikloje.
Iš pradžių vaikas, nesąmoningai vertindamas save
tiesiogiai reiškia aplinkinių (tėvų, kitų artimųjų) vertinimus.
Vaiko savęs vertinime skiriamas
kognityvinis ir afektyvusis komponentai.
Kognityvinis komponentas -
asmenybės išmanymas apie savo sugebėjimus, fizines ar moralines savybes.