Ankstyvoji vaikystė. Psichosocialinis vystymasis Flashcards

1
Q

Koks amžius priskiriamas ankstyvosios vaikystės stadijai?

A

2 - 6 metai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Kas vyksta pirmosios kalbos raidos stadijoje?

A

2 - 2,5 metai
Ilgesni, sudėtingesni išsireiškimai
Vaikas kalba ilgesnėmis prasmingomis frazėmis, jau laikomasi sintaksės taisyklių: “Padėk pieštuką ant stalo”, Telegrafinė. Žodynas išauga iki 300 400 žodžių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Kas vyksta antrosios kalbos raidos stadijoje?

A

Apie 3 gyvenimo metus
Paprasti sakiniai
Sudaryta iš paprastų sakinių. Tarpusavyje jau kalbasi, bet ne visada atsako. Žodyno apimtis 1000/1100 žodžių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Kas vyksta trečiosios kalbos raidos stadijoje?

A

4 - 5 metai
Sudėtingi sakiniai
Kalbama sudėtingais, taisyklingais sakiniais. Pokalbyje vaikai mintis adresuoja vieni kitiems, jų dialogai situacinio pobūdžio. Žodynas išauga nuo 1600 iki 2200 žodžių. Kalba tampa panaši į suaugusiojo. Įsisąmoninęs pagrindines kalbos taisykles.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Kokios kalbos rūšys turi įtakos kalbos vystymuisi vaikystėje?

A

Motiniška kalba
Autonominė kalba
Egocentrinė kalba

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Motiniška kalba -

A

būdas, kuriuo suaugusieji kalbasi su kūdikiu. Pasižymi aukštu kalbėjimo tonu, dideliais intonacijos svyravimais, paprastu žodynu, mažybiniais ar paties vaiko “sukurtais” žodžiais, trumpais sakiniais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Autonominė kalba -

A

pereinamoji stadija tarp visiško nekalbėjimo prie suaugusiųjų kalbos. Žodžių prasmė, garsinė sudėtis bei ryšiai tarp atskirų žodžių iš esmės skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikas gali bendrauti tik su žmonėmis, suprantančiais jo kalbą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Egocentrinė kalba -

A

vaiko kalba orientuota į save. Tai perėjimas nuo ikisocialinės prie socialinės kalbos ir normalaus bendravimo su kitais žmonėmis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

J. Bruneris teigė, kad galima skirti du kalbos komponentus:

A

semantinį ir sintaksinį

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Visos pastovios sintaksės taisyklės

A

valdančios kalbą, išmokstamos 2 - 4/5 gyvenimo metais ir tuo metu mokymąsi labai veikia įgimtos ypatybės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Sintaksės įsisąmoninimo taisyklės yra

A

universalios ir nebūdingos suaugusiems, todėl sunku kalbos mokymąsi aiškinti paprasta imitacija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Vaikas gali išmokti

A

taisyklingai kalbėti dar prieš parinkdamas
situaciją atitinkančius žodžius.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Semantinis lygmuo vystosi

A

kur kas vėliau.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Anot E. Erikson ankstyvojoje vaikystėje
išgyvenamos 2 krizės:

A

autonomiškumo arba gėdos.
iniciatyvumo arba kaltės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Autonomiškumas arba gėda (amžius)

A

1,5 - 3/4 metai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Autonomiškumas arba gėda (užduotis)

A

pasiekti autonomiją, minimalizuojant gėdą ir abejones.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Leidžiant vaikui tyrinėti ir manipuliuoti savo aplinka

A

vaikas išsiugdys autonomijos arba nepriklausomybės jausmą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Jeigu tėvai baudžia už kiekvieną bandymą tyrinėti ir būti nepriklausomu

A

vaikas greitai liausis, galvodamas, kad
negali ir neturi elgtis savarankiškai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Be gėdos susiformuos neadaptyvi tendencija -

A

impulsyvumas , kuris gyvenime verčia griebtis dalykų, tinkamai neįvertinus
savo galimybių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Per daug gėdos ir abejonių veda prie

A

kompulsyvumo : toks asmuo jaučia, kad viskas, ką jis daro, turi būti padaryta tobulai, kad reikia aklai laikytis taisyklių ir bet kuria kaina vengti klaidų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Tinkama pusiausvyra tarp autonomijos ir gėdos

A

išugdo valią arba ryžtingumą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Iniciatyvumas arba kaltė (amžius):

A

3 - 4 metai iki 5 metų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Iniciatyvumas arba kaltė (užduotis)

A

išmokti iniciatyvos be per didelės kaltės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Iniciatyva reiškia

A

pozityvią reakciją į pasaulio iššūkius, atsakomybės prisiėmimą, naujų įgūdžių išmokimą, jautimąsi svarbiu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Tėvai gali paskatinti iniciatyvą

A

skatindami vaiką išbandyti savo idėjas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Per daug iniciatyvos ir per mažai kaltės reiškia

A

neadaptyvią tendenciją, vadinamą kietaširdiškumu. Tokiam žmogui nesvarbu, kokiu būdu jis pasiekia savo tikslus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Per didelė kaltė vadinama

A

slopinimu / susilaikymu, labiau kenkia pačiam asmeniui nei aplinkiniams.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Tinkamą pusiausvyrą rodo

A

valios jėga arba drąsa ir sugebėjimas veikti, nepaisant savo ribotumo suvokimo ir praeities nesėkmių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

L. Vygotsky teigė, kad trečiųjų gyvenimo metų krizės turi 4 pagrindinius požymius:

A

Negatyvizmas
Užsispyrimas
Atžagarumas
Savivaliavimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Negatyvizmas -

A

tai vaiko elgesys priešingas tam, kurį jam siūlo suaugęs. Vaikas reaguoja ne į veiklos turinį, o į suaugusio pasiūlymą. Vaiko veiklai nebeturi įtakos tiesioginis
afektas, jis elgiasi priešingai savo norui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

Užsispyrimas -

A

kai vaikas nori gauti tik todėl, kad jis pareikalavo. Jis griežtai laikosi savo nuomonės ar sprendimo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Atžagarumas -

A

nukreiptas prieš suaugusio siūlomas elgesio normas, prieš tam tikrą elgesio būdą, kuris vyravo iki 3 metų. Vaikas siekia išlaikyti autonomiškumą ir vadovautis savo norais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

Savivaliavimas -

A

tai siekimas būti nepriklausomu, viską daryti pačiam.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

Kiti simptomai, požymiai:

A

protestas, nuvertinimas, despotizmas, bet jų reikšmė antraeilė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

Visi šie simptomai išreiškia vaiko

A

siekimą tapti nepriklausomu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

Ankstyvaisiais asmenybes raidos periodais “Aš” vaizdo turinį sudaro

A

neaiškus ir neapibrėžtas savęs, kaip veiksmų ir emocijų subjekto, išgyvenimas. Tai savimonės (būtino asmenybes komponento) pradžia.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

Raidos pradžioje vaikas nesuvokia

A

skirtumo tarp savęs ir aplinkinių objektų,
neatpažįsta savęs veidrodyje, negali
įvertinti savo ypatybių ar galimybių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

Nustatyta, kad vaikas visiškai save
atpažįsta tik sulaukęs

A

20 - 24 mėnesių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

Savo ypatybes vaikas įsisąmonina vėliau
negu

A

jos pasireiškia konkrečioje veikloje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

Iš pradžių vaikas, nesąmoningai vertindamas save

A

tiesiogiai reiškia aplinkinių (tėvų, kitų artimųjų) vertinimus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
41
Q

Vaiko savęs vertinime skiriamas

A

kognityvinis ir afektyvusis komponentai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
42
Q

Kognityvinis komponentas -

A

asmenybės išmanymas apie savo sugebėjimus, fizines ar moralines savybes.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
43
Q

Afektyvusis -

A

tai įvairiausi emociniai išgyvenimai, kuriuose atsispindi asmenybės požiūris į save, pasitenkinimo arba ne savo veiksmais, ypatybėmis, pasiektais rezultatais laipsnis.

44
Q

Pradėjus save vertinti, vyrauja

A

afektyvusis komponentas.

45
Q

Pirminis savęs vertinimas atspindi

A

visa apimantį pozityvų vaiko požiūrį į save, kuris formuojasi remiantis santykiais su kitais žmonėmis.

46
Q

Vaikas daug anksčiau pradeda jausti

A

ar aplinkiniai myli jį, ar atstumia, ir tik
po to pradeda save pažinti ir analizuoti - kognityvus komponentas.

47
Q

Sėkminga vaiko raida labai priklauso nuo to

A

ar myli jį tėvai, ar yra švelnūs, ar priešingai, vaiką kritikuoja, įžeidinėja ir yra nuolat nepatenkinti juo.

48
Q

Vaikas gana anksti pradeda įsisąmoninti

A

kaip jis yra tėvų vertinamas ir priimamas.

49
Q

Nuo tėvų vertinimo ir priėmimo priklauso

A

kaip jis reaguoja į aplinkos įvykius ir kokie jo santykiai su žmonėmis.

50
Q

Vaikas nesąmoningai ir tiesiogiai pagauna

A

tėvų psichikos pasikeitimus ir reaguoja į tai savo elgesiu, sapnais.

51
Q

Slogi atmosfera šeimoje, niekada neišsakomos paslaptys, neaptariamos skausmingos emocijos

A

netiesiogiai veikia vaiką. Jis instinktyviai užima tam tikrą poziciją tėvų būsenos atžvilgiu tyliai arba garsiai protestuoja arba nesąmoningai mėgdžioja tėvus.

52
Q

Kuo blogesnė tėvų būsena, kuo mažiau jie ja rūpinasi

A

tuo sunkiau vaikas neša ant savo pečių neišgyventą tėvų gyvenimą ir vykdo tai, ką tėvai išstūmė į pasąmonę.

53
Q

Kokie yra tėvų auklėjimo stiliai?

A

Demokratinis
Autoritarinis
Liberalus
Nenuoseklus
Atstumiantis

54
Q

Demokratinis -

A

rodo daug šilumos ir meilės, vertina savo vaiką kaip atskirą asmenybę, turinčią savo teises ir galinčią nepriklausomai funkcionuoti bei atsakyti už savo veiksmus. Nustato taisykles ir jų laikosi. Diskutuoja apie elgesį ir jo pasekmes.
Leidžia vaikui pačiam pasirinkti. Daug leidžia ir daug reikalauja.

55
Q

Autoritarinis -

A

myli savo vaiką, bet to neparodo. Iš pirmo žvilgsnio atrodo šalti. Vaiką traktuoja kaip žemesnio lygio individą, už kurį tėvai neša pilną atsakomybę. Patys už vaiką viską sprendžia. Daug
reikalauja (nes jų vaikas turi būti tobulas), mažai leidžia. Vaikas yra baudžiamas, jei nesilaiko taisyklių.

56
Q

Liberalus -

A

tėvai vaikams viską leidžia. Laikosi nuostatos, kad vaikai patys užauga, jiems pakanka tik suteikti materialinę bazę gyvenimui. Vaikai patys už save atsako. Mažai myli savo vaikus ir nesistengia apsimesti, kad myli.

57
Q

Nenuoseklus -

A

tėvai labai savimi nepasitiki ir neturi
strategijos, kaip auklėti savo vaikus. Todėl vieną kartą labai iš vaikų reikalauja, kitą kartą viską vaikams leidžia. Vaikai nežino, ko iš tėvų laukti, ir
nesupranta, koks jų elgesys yra tinkamas.

58
Q

Atstumiantis -

A

tėvai atvirai nesirūpina savo vaiku. Vaiko gimimas jiems yra našta. Savo vaikų nemyli ir pyksta ant jų už tai, kad jie yra. Materialine prasme vaikais rūpinasi, bet nerodo jokios šilumos bendravime, atstumia vaiką, kai jam reikia pagalbos. Dažnai vaikus baudžia, kartais net fizinėmis bausmėmis.

59
Q

Žaisdamas su kitais vaikais jis įgyja

A

patirties, pasidaro draugiškas.

60
Q

Žaidimas yra

A

bendravimo mokykla, nes per jį vaikas pradeda suvokti normas ir vaidmenis, gali išreikšti jausmus, pažinti pasaulį nebijodamas gąsdinančių realybėje pasekmių.

61
Q

Žaidybinė veikla skatina

A

valingų psichinių procesų formavimąsi: stiprėja valingas dėmesys, atmintis,
lavėja kalba, vaizduotė, mąstymas.

62
Q

Žaidimo trukmę nulemia amžius:

A

3 metų vaikas gali žaisti iki 15 min.
4 metų 40 - 50 min.
vėliau gali žaisti kelias valandas, dienas.

63
Q

Vaikui augant didėja žaidimo dalyvių skaičius:

A

Kūdikis vienas eksperimentuoja su daiktais.
Pradėjęs vaikščioti, pradeda bendrauti su vienmečiais.
3 - 5 metų laikotarpiu į laisvus žaidimus įsitraukia 4 - 5 vaikų grupė.
Vyresnieji vaikai gali žaisti laisvus kolektyvinius žaidimus.

64
Q

Pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla

A

Žaidimas

65
Q

Žaidybinė veikla yra

A

simbolinio pobūdžio. Vaikas, atlikdamas vieną veiksmą, turi galvoje kitą, vartodamas vieną daiktą - turi galvoje kitą. Žaidime vaikas ne tik keičia daiktus, bet imasi vienokio ar kitokio vaidmens ir
pradeda veikti pagal pasirinktą vaidmenį.

66
Q

Poreikis žaisti yra

A

įgimtas

67
Q

Žaidimas turi

A

savo motyvą

68
Q

D. Elkoninas skiria

A

žaidimo siužetą ir žaidimo turinį.

69
Q

Siužetas

A

yra ta tikrovės sritis, kurią vaikas savo žaidime vaizduoja.

70
Q

Turinys

A

yra tai, ką vaikas laiko svarbiausiu suaugusiųjų veikloje ir tai vaizduoja savo žaidime.

71
Q

Kūdikystėje pirmieji vaiko žaidimai susiję su

A

motorikos lavėjimu . Vaikas judina savo rankas, kojas, lanksto jas, ima įvairius
žaisliukus ir kt.

72
Q

Anksti pradedama žaisti

A

konstrukcinius žaidimus

73
Q

Iš pradžių vaikai

A

greta sustato dviejų matavimų kaladėles, o vėliau pastatus stato trijų matavimų.

74
Q

Sąmoningai pradeda statyti

A

įvairius statinius (namus, garažą ir kt.). Naudoja statybinę medžiagą, smėlį,
vandenį, molį.

75
Q

Vyresnieji vaikai pradeda statyti

A

pagal vidinį planą, iš anksto planuoja, ką statys.

76
Q

Konstrukciniai žaidimai

A

neatskiriamas vaidmeninių žaidimų
elementas.

77
Q

Vaizduodamas kokį nors personažą vaikas turi

A

pasirūpinti jam būdingais atributais: vairuotojas - automobiliu, mama - baldu lėlėms.

78
Q

Vaidmeniniai žaidimai rodo, kad vaikas gali

A

daiktui priskirti įsivaizduojamas funkcijas, kurias mato ir suvokia iš aplinkos daiktų ir reiškinių.

79
Q

Vaidmeniniai žaidimai yra

A

siužetiniai.

80
Q

Iš pradžių vaidmenį nulemia …, o vėliau

A

vaikui į rankas patekęs daiktas; numatytas žaidimas ir vaidmenys lemia daiktų pasirinkimą.

81
Q

Siužetiniuose žaidimuose
vaikas

A

perpranta profesijų vaidmenis, 3 - 5 metais įsisąmonina lyties skirtumus, mokosi bendrauti.

82
Q

Žaidimų rūšys:

A

Didaktiniai žaidimai
Žaidimai - dramatizacijos
Muzikiniai žaidimai
Judrieji žaidimai
Sportiniai žaidimai
Intelektiniai žaidimai

83
Q

Didaktinius žaidimus

A

žaidimus parengia suaugusieji. Didaktiniai žaidimai turi numatytus lavinamuosius tikslus, aiškius uždavinius. Jie skiriami suvokimui, atminčiai, mąstymui lavinti, rašymo bei
skaitymo įgūdžių ugdymui, matematinių sąvokų bei vaizdinių formavimui.

84
Q

Žaidimai - dramatizacijos

A

skirti pasakų sekimui, pasakų personažų kūrimui. Kuriami įvairūs teatrai: lėlių, pirštelių, šešėlių ir kt.

85
Q

Muzikiniai žaidimai

A

žaidimai skirti muzikinės klausos, judesių lavinimui, įvairių vaidmenų (snieguolės, nykštuko) kūrimui.

86
Q

Judrieji žaidimai

A

žaidimai skirti judesių įtvirtinimui, greičio, vikrumo, nuovokos, orientacijos erdvėje bei nuotolyje lavinimui.

87
Q

Sportiniai žaidimai

A

žaidimai (kvadratas, krepšinis) skirti judesių lavinimui, žaidimo taisyklių laikymuisi, ugdo dėmesį, valią, suderinamumą, bendrą veiklą.

88
Q

Intelektiniai žaidimai

A

skirti mąstymo, susikaupimo, atminties lavinimui. Tai žaidimai šaškėmis, domino, loto, mozaikos.

89
Q

Taikantis prie kultūros ir formuojantis naujai autonomiškai asmenybei

A

vaikas susiduria su daugybe įvairių emocijų.

90
Q

Tai nėra lengva užduotis

A

tiek mažam vaikui, tiek tėvams, modeliuojantiems šį procesą.

91
Q

Vienas iš svarbiausių stresų, su kuriais vaikams reikia susidoroti -

A

tai baimė ir nerimas.

92
Q

Baimė

A

tai reakcija, į sąlyginai apibrėžtus stimulus ir situacijas (šunų, žaibo baimė).

93
Q

Nerimo objektas

A

yra labiau neapibrėžtas ir generalizuotas (pratinimas prie puoduko gali sukelti įtampą, kuriai iš principo nėra priežasties).

94
Q

Nerimo ir baimės rūšys:

A

Nustoti mylėti
Fizinės bausmės
Paties vaiko vaizduotė
Tamsos baimė

95
Q

Tėvai gali nustoti mylėti arba palikti.

A

Kartais tėvai kaip bausmę ima ignoruoti vaiką, kas pastarajam sukelia nerimą.

96
Q

Fizinės bausmės.

A

Tėvai vaikams atrodo visagaliai ir jie
neįsivaizduoja, kiek tėvai sau realiai gali leisti bausdami. “Aš tau galvą nurausiu” - bereikšmis gąsdinimas.

97
Q

Paties vaiko vaizduotė .

A

Vaikai jaudinasi dėl savo paties emocijų, peržengiančių deramą ribą, įsisąmoninimo.

98
Q

Tamsos baimė -

A

susijusi su paties vaiko fantazija ir sapnais, o ne su realiais gyvenimo įvykiais.

99
Q

Mažesni vaikai bijo

A

konkrečių objektų - svetimų žmonių, nematytų daiktų, garsaus triukšmo, kritimo;

100
Q

5 - 6 metų vaikai bijo

A

įsivaizduojamų ir abstraktesnių objektų: pabaisų, plėšikų, tamsos, mirties, vienatvės, išjuokimo.

101
Q

Nors baimė ir nerimas

A

tos emocijos, kurių žmonės stengiasi išvengti, jos yra neišvengiamos vystymuisi.

102
Q

Žema šių emocijų koncentracija gali

A

suteikti vaikui reikalingos patirties.

103
Q

Kai kurios baimės tarnauja

A

kaip gyvybės išsaugojimas.

104
Q

Tačiau kitos baimės

A

trukdo žmonėms kasdieniniame gyvenime ir gali būti traktuojami kaip nukrypimas nuo normos.

105
Q

Reikia:

A

Neišjuokti, nenaudoti jėgos ir neignoruoti. Stengtis švelniai parodyti, kad nėra ko bijoti. Sumažinti įtampą, su kuria vaikai turi susidoroti (jei atsirado įtampa, reikia vaikui leisti pailsėti sudarant jam aiškią dienotvarkę, kad jis žinotų, kas jo laukia).

106
Q

Tėvai turi:

A

Išmokti atpažinti ir skirti vaikų emocines reakcijas.
Užtikrinti vaikams šiltą, užtikrintą emocinę aplinką, kad vaikai atgautų pasitikėjimą.
Leisti vaikams papasakoti apie tai, kaip jie jaučiasi.
Nedrausti regresinio ar amžiui netinkančio elgesio.