Ankstyvoji vaikystė. Fizinis ir kognityvinis vystymasis

Question 1

Psichologus labiausiai domina, kaip fizinis vystymasis susijęs su vaiko

Answer 1

naujų įgūdžių įgijimu.

Question 2

Ūgio skirtumo tarp lyčių šiuo laikotarpiu

Answer 2

nėra.

Question 3

Vaikų ūgis tiesiogiai priklauso nuo mitybos:

Answer 3

6 m. vaikų iš besivystančių šalių ūgis neviršija 4 m. vaikų iš išsivysčiusių šalių ūgio.

Question 4

Teisinga mityba labai svarbi, nes

Answer 4

gali veikti galvos smegenų vystymąsi, o tuo pačiu ir kognityvinių funkcijų išsivystymą.

Question 5

Jei vaikas sega anemija

Answer 5

kognityvinės funkcijos išsivysto nepakankamai, tokiems vaikams
sunkiau sekasi mokykloje, taip pat tai atsiliepia vaikų judėjimo ir koordinacijos išsivystymui.

Question 6

Ūgio augimo tempas, palyginus su kūdikyste

Answer 6

sulėtėja ir tolygėja. Ir toks
sulėtėjęs bei tolygus ūgio kitimas išlieka iki pat paauglystės.

Question 7

Šiuo periodu kasmet vaikas priauga

Answer 7

po 2 kg ir po 8 cm.

Question 8

Maždaug ties šeštaisiais gyvenimo metais vaikas (svoris ir ūgis)

Answer 8

sveria 21 kg ir yra 116 cm ūgio.

Question 9

Pasikeitusios kūno proporcijos pakeičia

Answer 9

vaiko svorio centrą.

Question 10

Vaikų svorio centras yra aukščiau

Answer 10

nei suaugusiųjų ir didžioji svorio dalis tenka viršutinei kūno daliai,
ypač berniukų.

Question 11

Dėl turimo svorio centro aukščiau vaikams sunku kontroliuoti savo kūną:

Answer 11

greitai praranda pusiausvyrą, jiems sunkiau bėgti nepargriūnant, pagauti sunkų kamuolį nekrentant ant nugaros ir neleisti atimti kamuolio išliekant ant kojų.

Question 12

Auga ir fizinė
jėga nes,

Answer 12

vystosi kaulinė sistema.

Question 13

Labai intensyviai vyksta kaulėjimo
procesas, todėl

Answer 13

perdėtas fizinis aktyvumas
(pvz., meninė gimnastika) gali neigiamai atsiliepti tolimesniam kaulinės sistemos vystymuisi.

Question 14

5 m. vaiko galvos smegenų dydis tampa

Answer 14

beveik toks pats
kaip suaugusiojo.

Question 15

Galvos smegenų dydis suteikia galimybę

Answer 15

išmokti vis sudėtingesnių formų įgūdžių.

Question 16

Greitas glijinių ląstelių daugėjimas iššaukia

Answer 16

greitą galvos smegenų dydžio ir masės augimą kūdikystėje ir daug lėtesnį ankstyvojoje vaikystėje.

Question 17

CNS brendimas ankstyvojoje vaikystėje apima ir

Answer 17

mielinizacijos procesą.

Question 18

Mielinizacijos procesas tai

Answer 18

mielininio apdangalo susidarymas, kuris dengia
greitai veikiančius nervinius kelius į CNS.

Question 19

Mielininio apdangalas

Answer 19

pagreitina ir patikslina impulsų perdavimą.

Question 20

Motorinių refleksų ir regos analizatoriaus mielinizacija
vyksta

Answer 20

dar kūdikystėje, vėliau mielinizuojami judėjimo
keliai, kurie būtini tikslesniems judesiams, dar vėliau
struktūros, kurios atsakingos už dėmesį, regos – motorikos
koordinaciją bei atminties ir išmokimo procesus.

Question 21

Motorinių refleksų ir regos analizatoriaus mielinizacijos laikotarpiu

Answer 21

išryškėja kairės arba dešinės rankos ar kojos dominavimas.

Question 22

Baigiasi vaikščiojimo vystymasis

Answer 22

nes vaikas pasiekia
“tobulybę” – nėra ką kokybiškai naujo išmokti.

Question 23

Didžiausias progresas grubiojoje motorikoje

Answer 23

Sugebėjimas atlikti judesį didele amplitude (bėgimas, šuoliukai, daiktų mėtymas).

Question 24

Smulkiosios motorikos

Answer 24

sugebėjimas atlikti mažos amplitudės judesius (rašymas, naudojimasis šakute ir peiliu) vystymasis vyksta daug lėčiau.

Question 25

Iš principo šio amžiaus vaikams sunku išskirti

Answer 25

fizinį, motorinį, percepcinį, kognityvinį ir emocinį vystymąsi.

Question 26

Jei vaikas eina per buomą, jis mokosi

Answer 26

ne tik išlaikyti pusiausvyrą, tačiau įsisamonina slidumo, aptakumo kognityvinį supratimą ir formuoja emocinį pasitikėjimą
savo jėgomis.

Question 27

2 metų amžiaus motorikos vystymasis

Answer 27

eina plačiai statydamas kojas ir
linguodamas į šonus. Gali lipti į viršų, stumti, traukti, bėgti, tvirtai laikytis abiem rankom atramos. Pasižymi nedidele ištverme.

Question 28

3 metų amžiaus motorikos vystymasis

Answer 28

bėgdami lengviau sustoja ir pasisuka, eidami stato kojas daug glausčiau. Geriau išlaiko
pusiausvyrą. Juda daug plastiškiau ir tolygiau. Ima
daiktus viena ranka. Piešia ant popieriaus karakulius, stato kubelius į bokštą.

Question 29

4 metų amžiaus motorikos vystymasis

Answer 29

gali keisti bėgimo tempą ir ritmą. Nerangiai šuoliuoja, šokinėja. Pasižymi didele jėga, ištverme
ir judesių koordinacija. Piešia paprastas formas ir figūras. Piešia akvarele. Stato iš kubelių “namus”.

Question 30

5 metų amžiaus motorikos vystymasis

Answer 30

gali eiti buomu. Lengvai šuoliuoja, gali šokinėti ant vienos kojos. Gali užsisegti sagas ir
užtrauktuką, užsirišti batus. Gali naudotis rašymo priemonėmis, indais ir kitomis namų ūkio
priemonėmis. Gali mesti į viršų arba pagauti mestą kamuolį.

Question 31

3-4 metų vaiko schemų derinimas:

Answer 31

vaikas išmoksta rankų judesius derinti su kitomis motorinėmis, percepcinėmis ir verbalinėmis schemomis – gali dalyvauti
pokalbyje prie stalo ir kartu naudotis šakute.

Question 32

Tačiau 3-4 metų vaikas vis dar turi problemų su (schemų derinimas)

Answer 32

judesiais, kuriems reikia aukšto tikslumo, todėl kad nepakankamai išsivysčiusi CNS, o taip pat vaikams gali pristigti
kantrybės.

Question 33

Vaikai tampa daug savarankiškesni kasdieninėje veikloje, kai

Answer 33

pakankamai išsivysto smulkioji
motorika.

Question 34

Anot J. Piaget, apie antruosius metus vaikas pasiekia

Answer 34

priešoperacinio mąstymo stadiją
kognityviniame vystymesi.

Question 35

Priešoperacinio mąstymo stadijoje vaikas jau aiškiai suvokia

Answer 35

objektų pastovumo dėsnį ir dabar jau sukelia vis daugiau rūpesčių tėvams. Dabar jis net nematydamas saldainių, gali jų
reikalauti, nes suvokia, kad jie egzistuoja net ir tada, kai vaikas jų nemato.

Question 36

Pagrindiniai priešoperacinio mąstymo laikotarpio skiriamieji
bruožai:

Answer 36

simbolinis mąstymas
egocentrizmas
statiškumas
tvermės dėsnių nesupratimas

Question 37

Mąstymo simbolius galima apibūdinti kaip

Answer 37

“objektų ir įvykių vaizdinius ir reprezentaciją”.

Question 38

Simbolinis mąstymas reiškia, kad

Answer 38

funkcijai atlikti vaikui nebereikia tikrojo objekto, kitas objektas visai sėkmingai gali simbolizuoti norimąjį.

Question 39

Tas pats daiktas, kuriuo vaikas kurį laiką operuoja skirtingomis sąlygomis gali

Answer 39

simbolizuoti skirtingus objektus pagal vaiko veiklos poreikius tuo
konkrečiu momentu. Viename žaidime puodo dangtis gali vaidinti” sunkvežimio vairą, o
po valandos tas pats dangtis tarnauja kaip scena lėlių vaidinimui. Vaikas jau suvokia, kad dangtis iš tiesų nėra nei vairas, nei scena, bet tai nesumenkina dangčio “atliekamų” vaidmenų.

Question 40

Simboliniame mąstyme visiškai nesvarbus

Answer 40

naudojamo daikto išorinis panašumas su vaizduojamu objektu. Svarbiausia jo funkcija, galimybė jo dėka atlikti pavaizduojantį gestą.

Question 41

Egocentrizmas vaiko mąstyme reiškia

Answer 41

nesugebėjimą suvokti situacijos iš kito žmogaus pozicijų.

Question 42

Remiantis egocentrizmu, vaikas suvokia, kad

Answer 42

visi pasaulį mato taip, kaip jis
ir kad kitos jokios nuomonės ar pozicijos būti negali. Jei vaikas nemato kitų, tai reiškia, kad kiti
lygiai taip pat nemato ir jo.

Question 43

Tokiam kito žmogaus pozicijos nesuvokimui (egocentrizmui) įrodyti J. Piaget sumodeliavo savo garsųjį eksperimentą su kalnų maketais

Answer 43

kur lėlė buvo sodinama įvairiose kalnų maketo vietose ir vaiko buvo prašoma paveikslėlyje
atpažinti, kaip kalnų išsidėstymą mato lėlė. Šioje stadijoje vaikai teigia, kad lėlė kalnus mato taip, kaip ir jie. Tik sulaukę kitos
mąstymo raidos stadijos vaikai gali teisingai išspręsti šią užduotį.

Question 44

Vaikas dar negali suvokti

Answer 44

ir laipsniškų pasikeitimų. Jis mato, kad objektai pasikeičia, bet nesupranta, kas tuos pasikeitimus sukelia.

Question 45

Vaikas žino, kad (mąstymas statiškumas)

Answer 45

jis užaugs, bet jis nesuvokia, kad
augimas yra laipsniškas procesas ir kad jis auga kas dieną.

Question 46

Šis laipsniškas suvokimas vaikui neprieinamas dėl jo mąstymo ypatybių

Answer 46

vaikų mąstymas yra statiškas,
leidžiantis suvokti stabilius, nejudančius, neprocesualius dalykus.

Question 47

Dėl mąstymo statiškumo 2 – 6 metų vaikas nepajėgia suvokti ir

Answer 47

tvermės dėsnio.

Question 48

Tvermės dėsnis –

Answer 48

kūno masė, svoris ir tūris nekinta kintant kūno formai, vietai, pasiskirstymo konfigūracijai.

Question 49

Dėl tvermės dėsnio nesuvokimo vaikas nesugeba

Answer 49

suderinti tarpusavyje bent dviejų
viena kitą papildančių savybių.

Question 50

Šio amžiaus vaikai
nesuvokia (skysčio tvermės dėsnis)

Answer 50

kad vienodo tūrio skysčio yra tiek pat mažame ir plačiame inde bei ilgame, bet siaurame
inde, net tada, kai vaikas turi galimybę manipuliuoti tuo skysčių, t.y. perpilti iš vieno indo į kitą.

Question 51

Vaikas negali pasakyti (amžius)

Answer 51

kas vyresnis, ar jis, ar jo senelė; ar mama, jam net sunku pasakyti, kas iš jų gimė pirmiau.