Ankstyvoji vaikystė. Fizinis ir kognityvinis vystymasis Flashcards
Psichologus labiausiai domina, kaip fizinis vystymasis susijęs su vaiko
naujų įgūdžių įgijimu.
Ūgio skirtumo tarp lyčių šiuo laikotarpiu
nėra.
Vaikų ūgis tiesiogiai priklauso nuo mitybos:
6 m. vaikų iš besivystančių šalių ūgis neviršija 4 m. vaikų iš išsivysčiusių šalių ūgio.
Teisinga mityba labai svarbi, nes
gali veikti galvos smegenų vystymąsi, o tuo pačiu ir kognityvinių funkcijų išsivystymą.
Jei vaikas sega anemija
kognityvinės funkcijos išsivysto nepakankamai, tokiems vaikams
sunkiau sekasi mokykloje, taip pat tai atsiliepia vaikų judėjimo ir koordinacijos išsivystymui.
Ūgio augimo tempas, palyginus su kūdikyste
sulėtėja ir tolygėja. Ir toks
sulėtėjęs bei tolygus ūgio kitimas išlieka iki pat paauglystės.
Šiuo periodu kasmet vaikas priauga
po 2 kg ir po 8 cm.
Maždaug ties šeštaisiais gyvenimo metais vaikas (svoris ir ūgis)
sveria 21 kg ir yra 116 cm ūgio.
Pasikeitusios kūno proporcijos pakeičia
vaiko svorio centrą.
Vaikų svorio centras yra aukščiau
nei suaugusiųjų ir didžioji svorio dalis tenka viršutinei kūno daliai,
ypač berniukų.
Dėl turimo svorio centro aukščiau vaikams sunku kontroliuoti savo kūną:
greitai praranda pusiausvyrą, jiems sunkiau bėgti nepargriūnant, pagauti sunkų kamuolį nekrentant ant nugaros ir neleisti atimti kamuolio išliekant ant kojų.
Auga ir fizinė
jėga nes,
vystosi kaulinė sistema.
Labai intensyviai vyksta kaulėjimo
procesas, todėl
perdėtas fizinis aktyvumas
(pvz., meninė gimnastika) gali neigiamai atsiliepti tolimesniam kaulinės sistemos vystymuisi.
5 m. vaiko galvos smegenų dydis tampa
beveik toks pats
kaip suaugusiojo.
Galvos smegenų dydis suteikia galimybę
išmokti vis sudėtingesnių formų įgūdžių.
Greitas glijinių ląstelių daugėjimas iššaukia
greitą galvos smegenų dydžio ir masės augimą kūdikystėje ir daug lėtesnį ankstyvojoje vaikystėje.
CNS brendimas ankstyvojoje vaikystėje apima ir
mielinizacijos procesą.
Mielinizacijos procesas tai
mielininio apdangalo susidarymas, kuris dengia
greitai veikiančius nervinius kelius į CNS.
Mielininio apdangalas
pagreitina ir patikslina impulsų perdavimą.
Motorinių refleksų ir regos analizatoriaus mielinizacija
vyksta
dar kūdikystėje, vėliau mielinizuojami judėjimo
keliai, kurie būtini tikslesniems judesiams, dar vėliau
struktūros, kurios atsakingos už dėmesį, regos – motorikos
koordinaciją bei atminties ir išmokimo procesus.
Motorinių refleksų ir regos analizatoriaus mielinizacijos laikotarpiu
išryškėja kairės arba dešinės rankos ar kojos dominavimas.
Baigiasi vaikščiojimo vystymasis
nes vaikas pasiekia
“tobulybę” – nėra ką kokybiškai naujo išmokti.
Didžiausias progresas grubiojoje motorikoje
Sugebėjimas atlikti judesį didele amplitude (bėgimas, šuoliukai, daiktų mėtymas).
Smulkiosios motorikos
sugebėjimas atlikti mažos amplitudės judesius (rašymas, naudojimasis šakute ir peiliu) vystymasis vyksta daug lėčiau.
Iš principo šio amžiaus vaikams sunku išskirti
fizinį, motorinį, percepcinį, kognityvinį ir emocinį vystymąsi.
Jei vaikas eina per buomą, jis mokosi
ne tik išlaikyti pusiausvyrą, tačiau įsisamonina slidumo, aptakumo kognityvinį supratimą ir formuoja emocinį pasitikėjimą
savo jėgomis.
2 metų amžiaus motorikos vystymasis
eina plačiai statydamas kojas ir
linguodamas į šonus. Gali lipti į viršų, stumti, traukti, bėgti, tvirtai laikytis abiem rankom atramos. Pasižymi nedidele ištverme.
3 metų amžiaus motorikos vystymasis
bėgdami lengviau sustoja ir pasisuka, eidami stato kojas daug glausčiau. Geriau išlaiko
pusiausvyrą. Juda daug plastiškiau ir tolygiau. Ima
daiktus viena ranka. Piešia ant popieriaus karakulius, stato kubelius į bokštą.
4 metų amžiaus motorikos vystymasis
gali keisti bėgimo tempą ir ritmą. Nerangiai šuoliuoja, šokinėja. Pasižymi didele jėga, ištverme
ir judesių koordinacija. Piešia paprastas formas ir figūras. Piešia akvarele. Stato iš kubelių “namus”.
5 metų amžiaus motorikos vystymasis
gali eiti buomu. Lengvai šuoliuoja, gali šokinėti ant vienos kojos. Gali užsisegti sagas ir
užtrauktuką, užsirišti batus. Gali naudotis rašymo priemonėmis, indais ir kitomis namų ūkio
priemonėmis. Gali mesti į viršų arba pagauti mestą kamuolį.
3-4 metų vaiko schemų derinimas:
vaikas išmoksta rankų judesius derinti su kitomis motorinėmis, percepcinėmis ir verbalinėmis schemomis – gali dalyvauti
pokalbyje prie stalo ir kartu naudotis šakute.
Tačiau 3-4 metų vaikas vis dar turi problemų su (schemų derinimas)
judesiais, kuriems reikia aukšto tikslumo, todėl kad nepakankamai išsivysčiusi CNS, o taip pat vaikams gali pristigti
kantrybės.
Vaikai tampa daug savarankiškesni kasdieninėje veikloje, kai
pakankamai išsivysto smulkioji
motorika.
Anot J. Piaget, apie antruosius metus vaikas pasiekia
priešoperacinio mąstymo stadiją
kognityviniame vystymesi.
Priešoperacinio mąstymo stadijoje vaikas jau aiškiai suvokia
objektų pastovumo dėsnį ir dabar jau sukelia vis daugiau rūpesčių tėvams. Dabar jis net nematydamas saldainių, gali jų
reikalauti, nes suvokia, kad jie egzistuoja net ir tada, kai vaikas jų nemato.
Pagrindiniai priešoperacinio mąstymo laikotarpio skiriamieji
bruožai:
simbolinis mąstymas
egocentrizmas
statiškumas
tvermės dėsnių nesupratimas
Mąstymo simbolius galima apibūdinti kaip
“objektų ir įvykių vaizdinius ir reprezentaciją”.
Simbolinis mąstymas reiškia, kad
funkcijai atlikti vaikui nebereikia tikrojo objekto, kitas objektas visai sėkmingai gali simbolizuoti norimąjį.
Tas pats daiktas, kuriuo vaikas kurį laiką operuoja skirtingomis sąlygomis gali
simbolizuoti skirtingus objektus pagal vaiko veiklos poreikius tuo
konkrečiu momentu. Viename žaidime puodo dangtis gali vaidinti” sunkvežimio vairą, o
po valandos tas pats dangtis tarnauja kaip scena lėlių vaidinimui. Vaikas jau suvokia, kad dangtis iš tiesų nėra nei vairas, nei scena, bet tai nesumenkina dangčio “atliekamų” vaidmenų.
Simboliniame mąstyme visiškai nesvarbus
naudojamo daikto išorinis panašumas su vaizduojamu objektu. Svarbiausia jo funkcija, galimybė jo dėka atlikti pavaizduojantį gestą.
Egocentrizmas vaiko mąstyme reiškia
nesugebėjimą suvokti situacijos iš kito žmogaus pozicijų.
Remiantis egocentrizmu, vaikas suvokia, kad
visi pasaulį mato taip, kaip jis
ir kad kitos jokios nuomonės ar pozicijos būti negali. Jei vaikas nemato kitų, tai reiškia, kad kiti
lygiai taip pat nemato ir jo.
Tokiam kito žmogaus pozicijos nesuvokimui (egocentrizmui) įrodyti J. Piaget sumodeliavo savo garsųjį eksperimentą su kalnų maketais
kur lėlė buvo sodinama įvairiose kalnų maketo vietose ir vaiko buvo prašoma paveikslėlyje
atpažinti, kaip kalnų išsidėstymą mato lėlė. Šioje stadijoje vaikai teigia, kad lėlė kalnus mato taip, kaip ir jie. Tik sulaukę kitos
mąstymo raidos stadijos vaikai gali teisingai išspręsti šią užduotį.
Vaikas dar negali suvokti
ir laipsniškų pasikeitimų. Jis mato, kad objektai pasikeičia, bet nesupranta, kas tuos pasikeitimus sukelia.
Vaikas žino, kad (mąstymas statiškumas)
jis užaugs, bet jis nesuvokia, kad
augimas yra laipsniškas procesas ir kad jis auga kas dieną.
Šis laipsniškas suvokimas vaikui neprieinamas dėl jo mąstymo ypatybių
vaikų mąstymas yra statiškas,
leidžiantis suvokti stabilius, nejudančius, neprocesualius dalykus.
Dėl mąstymo statiškumo 2 – 6 metų vaikas nepajėgia suvokti ir
tvermės dėsnio.
Tvermės dėsnis –
kūno masė, svoris ir tūris nekinta kintant kūno formai, vietai, pasiskirstymo konfigūracijai.
Dėl tvermės dėsnio nesuvokimo vaikas nesugeba
suderinti tarpusavyje bent dviejų
viena kitą papildančių savybių.
Šio amžiaus vaikai
nesuvokia (skysčio tvermės dėsnis)
kad vienodo tūrio skysčio yra tiek pat mažame ir plačiame inde bei ilgame, bet siaurame
inde, net tada, kai vaikas turi galimybę manipuliuoti tuo skysčių, t.y. perpilti iš vieno indo į kitą.
Vaikas negali pasakyti (amžius)
kas vyresnis, ar jis, ar jo senelė; ar mama, jam net sunku pasakyti, kas iš jų gimė pirmiau.
