Valstybės formos samprata Flashcards
Valstybės forma
valstybės organizavimo forma
Valstybės formos elementai
Valstybės valdymo forma;
Valstybės santvarkos (sandaros) forma;
Politinis režimas.
Valdymo forma
tai sistema, pagal kurią valdoma valstybė.
Valdymo formų skirstymas
Kriterijus: kokiu keliu užimamos valstybės vadovo pareigos – paveldėjimu ar išrinkimu.
Monarchijos
Respublikos
Monarchijos valstybės
Kanada, jungtinės Karalystės, saudo Arábia
Monarchija tai..
tai valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso vienam asmeniui
Monarchijų rūšys
absoliutinė monarchic
konstitucinė monarchija
Absoliutinė monarchija
Aukščiausia valdžia priklauso monarchui, jo valdžia neribota, apimanti visas valdžios šakas;
Monarchas yra „legibus absolutus“ – nepriklausomas nuo įstatymų, kuriuos jis pats ir leidžia.
Pavyzdžiai: Saudo Arabija, Brunėjus, Kataras, Omanas.
Konstitucinė monarchija
Monarcho galias riboja konstitucija
Įtvirtintas valdžių padalijimas
Konstitucinės monarchijos rūšys
Dualistinė monarchija
parlamentinė monarchija
Dualistinė monarchija, bruožai
Suverenitetas priklauso monarchui ir tautai;
Monarchas yra valstybės vadovas;
Monarcho galias riboja konstitucija;
Vyriausybė atsakinga monarchui, o ne parlamentui;
parlamentas gali siūlyti vyriausybės narių kandidatūras, bet juos skiria ir kontroliuoja monarchas;
Parlamentas leidžia įstatymus, o juos pasirašo ir paskelbia monarchas, kuris turi ir absoliutaus veto teisę;
Monarchas turi teisę paleisti parlamentą;
Monarchas skiria teisėjus; parlamentas gali turėti teisę siūlyti kandidatūras
Dualistinių monarchijų pvz
Lichtenšteino Konstitucija:
Bet kurio įstatymo įsigaliojimui reikalinga kunigaikščio sankcija;
Kunigaikštis turi teisę paleisti landtagą (parlamentą).
Liuksemburgo Konstitucija:
Didžiajam Herzogui vieninteliam priklauso vykdomoji valdžia;
Didysis Herzogas turi teisę paleisti parlamentą.
Pavyzdžiai: Kuveitas, Liuksemburgas, Lichtenšteinas, Marokas, Monakas, Jordanija.
Parlamentinė monarchija
Suverenitetas priklauso tautai;
Monarchas yra valstybės vadovas;
Monarcho galios simbolinės, reprezentacinio pobūdžio – „karaliauja, bet nevaldo“;
Monarchas tik formaliai pasirašo įstatymus, veto teisės paprastai neturi;
Gali turėti teisę paleisti parlamentą;
Vyriausybė atskaitinga parlamentui;
Vyriausybė ir teismai sudaromi parlamento, monarchas tik formaliai patvirtina kandidatūras.
respublika
valstybės valdymo forma, kai aukščiausieji valstybės valdymo organai renkami tiesiogiai arba sudaromi atstovaujamųjų institucijų
Respublikų rūšys
Parlamentinė respublika;
Prezidentinė respublika;
Pusiau prezidentinė (mišrioji) respublika.
Parlamentinės respublikos bruožai
Pagrindinis požymis – vyriausybė atsakinga parlamentui;
Vyriausybę formuoja parlamento rinkimus laimėjusi partija ar partijų koalicija;
Vyriausybės vadovu ir nariais paprastai tampa rinkimus laimėjusių partijų nariai parlamentarai;
Prezidentas yra valstybės vadovas, vyriausybė nėra jam atskaitinga;
Prezidentas dažniausiai renkamas parlamento ar specialios kolegijos;
Prezidentas turi teisę paleisti parlamentą (paprastai – tik vyriausybės sutikimu ar jos prašymu).
parlamentinės respub;ikos privalumai. trūkumai, pvz
Privalumai:
Santykinai pašalinta įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių priešprieša
Stabilesnė valstybės valdžios institucijų veikla.
Trūkumai:
Nesant tvirtos parlamentinės daugumos santykinai silpnos koalicinės vyriausybės, dažna jų kaita;
Sudėtinga derinti skirtingų jėgų parlamente interesus, tai užima nemažai laiko, todėl menksta vyriausybės veiklos veiksmingumas;
Koalicinėms vyriausybėms neretai trūksta politinės valios.
Pavyzdžiai: Estija, Indija, Italija, Latvija, Malta, Vokietija ir kt.
Prezidentinė respublikos bruožai
Prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės vadovas;
Prezidentas paprastai renkamas tiesiogiai;
Vyriausybę formuoja prezidentas ir ji atsakinga jam, o ne parlamentui;
Griežtas valdžių padalijimas – prezidentas paprastai neturi teisės paleisti parlamento;
Prezidentui priklauso veto teisė.
Aukštas valdžios legitimumo laipsnis;
Santykinai stabilios vyriausybės;
Būtinas, bet neretai sudėtingas prezidento ir parlamento bendradarbiavimas;
Sprendimų priėmimo operatyvumas;
Nedemokratinio virsmo pavojus.
Pavyzdžiai: Argentina, Brazilija, Baltarusija, Čilė, JAV, Kolumbija, Peru, Turkija, Venesuela ir kt.
Pusiau prezidentinė (mišrioji) respublikos bruožai
Pusiau prezidentinis valdymas yra parlamentinio ir prezidentinio modelių sintezė;
Prezidentas paprastai renkamas tautos visuotiniuose rinkimuose;
Formuojant vyriausybę dalyvauja ir prezidentas, ir parlamentas;
Vyriausybė privalo turėti parlamento pasitikėjimą;
Vyriausybė atsakinga ir prezidentui, ir parlamentui.
1958-10-04 Prancūzijos Konstitucija:
Prezidentas skiria ir atleidžia ministrą pirmininką ir ministrus (ministro pirmininko teikimu);
Prezidentas pirmininkauja vyriausybės posėdžiams;
Prezidentas turi teisę paleisti parlamento rūmus;
Parlamento narys negali būti ministru pirmininku ar ministru;
Vyriausybė politiškai atsakinga parlamentui, kuris gali pareikšti jai nepasitikėjimą.
Pavyzdžiai: Prancūzija, Alžyras, Portugalija, Rumunija, Rusija, Suomija, Ukraina ir kt.
Lietuvos valstybės valdymo modelis
priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai. Kartu pabrėžtina, kad mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybės vadovo – Respublikos Prezidento, Vyriausybės įgaliojimuose bei jų tarpusavio santykių teisinėje konstrukcijoje. Lietuvos konstitucinėje sistemoje yra įtvirtintas Vyriausybės atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkamą Vyriausybės sudarymo būdą.
Lietuvos valstybės valdymo forma
Ir Prezidentas, ir parlamentas renkami tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose;
Prezidentas turi teisę paleisti parlamentą;
Prezidentui suteikta veto teisė;
Prezidentas tik formaliai laisvas formuoti vyriausybę: Ministras Pirmininkas skiriamas ir atleidžiamas tik Seimo pritarimu;
Vyriausybė privalo atsistatydinti Seimui pareiškus nepasitikėjimą.
valstybės santvarkos forma tai…
Valstybės santvarkos (sandaros) forma apibūdina valstybės vidaus teritorinį sutvarkymo būdą, valstybės sudėtinių dalių teisinę padėtį, taip pat santykių tarp valstybės kaip tokios ir jos sudėtinių dalių pobūdį (t.y. centrinės ir vietinės valdžių pobūdį).
Valstybės santvarkos formos
Unitarinės (lot. unitas – vienybė, vienovė) valstybės
Federacinės (lot. foederatio – sąjunga, junginys) valstybės
Unitarinių ir federacinių valstybių pvz
Unitarinės:
Lietuva, Latvija, estija
federacinės:
rusija, Vokietija, JAV
Unitarizmas
tai valstybės santvarka, kuriai būdingas centralizuotas administracinių teritorinių vienetų valdymas.
Unitarinė valstybė
Valstybės santvarka, kuriai esant valstybės teritorijije nėra jokių suverenitetu pasižyminčių valstybinių darinių, o valstybės administraciniai teritoriniai vienetai yra valdomi centrinės valdžios.
unitarinės valstybės santvarkos bruožai:
Viena konstitucija;
Viena teisės sistema;
Vieninga įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios sistema;
Valstybės teritorija dalinama į centralizuotai valdomus administracinius teritorinius darinius;
Viena pilietybė, bendras biudžetas etc.
Unitarinės savybės
Decentralizuotos unitarinės valstybės (Danija, D.Britanija, Ispanija, Italija, Japonija, Liuksemburgas, N.Zelandija, Norvegija, Olandija, Prancūzija, etc.)
Centralizuotos unitarinės valstybės (Islandija, Izraelis, Kazachstanas, Kosta Rika, Suomija etc.)
federacija
tai valstybės santvarkos forma: helios valstybės ar žemesnio legio nacionaliniai ar istoriškai susiskostę teritoriniai junginiai yra susivieniję į vieną valstybę
Federacinės valstybės santvarkos bruožai
Valstybę sudaro valstybinio pobūdžio dariniai – federacijos subjektai;
Federacijos subjektai turi savo valstybingumo simbolius (himną, herbą, sostinę ir pan.);
Dviejų lygių – federalinė ir federacijos subjektų – įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios;
Federacijos konstitucijos aukščiausia galia, ji inter alia nustato federalinės ir federacijos subjektų valdžių kompetenciją ir santykius;
Išimtinė federalinės valdžios kompetencija tam tikrose srityse;
Dviejų rūmų parlamentas.
Federacijų rūšys
simetrinės (pvz., Austrija, Vokietija) ir asimetrinės (pvz., Brazilija);
teritorinės (pvz., Austrija, JAV, Vokietija), nacionalinės (pvz., ex Jugoslavija, ex Čekoslovakija, Bosnija ir Hercegovina), mišrios (pvz., Kanada);
konstitucinės ir sutartinės.
Politinis režimas
yra politinės valdžios organizavimo ir realizavimo būdas.
Claud Levi-Strauss: Politinis režimas – tai:
Visuomenės gyvenimo stilius;
Visuomenės moralinė būklė;
Visuomenės struktūra ir valstybės santvarka;
Valdymo būdai;
Įstatymų dvasia.
Kas analizuojama tiriant politinį režimą
Asmens padėtis visuomenėje, piliečių teisių ir laisvių lygis
Piliečių dalyvavimo politikoje ir valstybės valdyme laipsnis ir pobūdis
Valstybinio reguliavimo ir visuomenės savivaldos santykis
Politinės valdžios įgyvendinimo būdai (metodai)
Politinų režimų tipci
Demokratija (gr. demos – tauta; kratos – valdžia) – politinis režimas, kuris pagrįstas tautos valdžia ir kolektyviniu sprendimų priėmimu.
Autoritarizmas (lot. auctoritas – įtaka, valdžia) – politinis režimas, grindžiamas vieno asmens arba nedidelės elito grupės valdymas be atsakomybės piliečiams ir jų sutikimo.
Totalitarizmas (lot. totalitas – pilnutinis, visiškas) – masine prievarta ir teroru paremtas politinis režimas, kai valstybė visiškai dominuoja ir pajungia visą visuomenę vienai ideologinei sistemai
demokratinio režimo bruožai
Tautos suverenitetas
Pagarba žmogaus teisėms, politinių teisių pripažinimas
Valdžių padalijimas
Lygios piliečių sąlygos dalyvauti politikoje
Rinkimai kaip valstybės institucijų formavimo būdas
Sprendimų priėmimas balsuojant
Valstybinės valdžios kontrolė
Politinis pliuralizmas
Lojali opozicija
Alternatyvūs informacijos šaltiniai
Etc.
Demokratinio režimo bruožai pagal LRKT
Konstitucijos viršenybė
Žmogaus teisių ir laisvių apsauga
Asmenų lygybė įstatymui ir teismui
Teisė į teisminę gynybą
Laisvi ir periodiški rinkimai
Valdžių padalijimas
Valdžios atsakomybė piliečiams
Demokratinis sprendimų priėmimo procesas
Politinis pliuralizmas
Galimybės plėtotis pilietinei visuomenei ir kt
Demokratijų rūšys
tiesioginės demokratijos
atstovaujamosios demokratijos
Autoritarinio regime bruožai pagal Juan Linz
Ribotas politinis pliuralizmas
Režimo legitimacija grindžiama emocijomis: pvz., toks valdymas yra būtinas siekiant paskatinti gerovės visuotinės augimą, įveikti pasipriešinimą, užtikrinti visuomenės saugumą ir pan.
Ribotas politinis įsitraukimas (pvz., politinių oponentų persekiojimas)
Neapibrėžtos ir kintančios vykdomosios valdžios galios
Autoritarimio politico regime bruožai
Politinių teisių ir laisvių likvidavimas ar esminis suvaržymas
Visų (dalies) opozicinių partijų ir visuomeninių organizacijų veiklos uždraudimas
Rinkimų kaip valstybės valdžios institucijų formavimo būdo atsisakymas ar apribojimas
Valdančiosios partijos tapatinimasis su valstybės aparatu
Valdžių padalijimo ignoravimas
Opozicinės žiniasklaidos draudimas (veiklos ribojimas)
Kovos su režimo priešininkais metodai
Ypatingas jėgos struktūrų vaidmuo ir kt.
Totalitarinių politinių režimų atsiradimo priežastys
Politinio dalyvavimo formų plėtra, kada į politinę areną išėjo plačios žmonių masės, kurioms politinis elitas, siekdamas jų paklusnumo, privalo daryti poveikį;
Šiuolaikinės technologijos, žiniasklaidos priemonės, įgalinusios daryti veiksmingą poveikį visuomenei.
Totalitarinių politinių režimų bruožai
Oficiali ideologija;
Vienintelė partija;
Teroro sistema;
Žiniasklaidos kontrolė;
Valstybės monopolija ginklams;
Centralizuota ekonomika.
Ideologija, įvardijanti priešą (antisemitizmas, monopolinis kapitalizmas ir pan.). Postuluojamas siekis sukurti naujo tipo žmogų;
Daugumos (tautos, klasės) primatas prieš individą. Proletariato diktatūra Sovietų Sąjungoje. Šūkiai: „Bendrumas prieš asmeninę naudą!“, „Tu esi niekas, tavo Tauta – viskas!“ (naciai), „Nuo aš į mes“ (DDR);
Nėra valdžių padalijimo. Viską kontroliuoja partija ar diktatorius;
Privataus gyvenimo kontrolė. Nėra jokios privačios erdvės. Bandoma kontroliuoti ir jausmus bei mąstyseną;
Pilietinių laisvių ribojimas. Neegzistuoja minties laisvė, spaudos laisvė, de facto nėra sąžinės laisvės, plačiai taikoma cenzūra, nėra laisvo meno ar mokymo;
Represinio aparato viešpatavimas. Savavališki suėmimai, slaptoji policija, slaptosios tarnybos turi plačius įgaliojimus, kad galėtų dar užuomazgose užgniaužti nepriklausomą mintį;
Militarizmas ir agresyvi užsienio politika. Paprastai egzistuoja visuotinė karo prievolė, valstybė izoliuota/izoliuojasi;
Koncentracijos stovyklos, Gulagas, slaptieji kalėjimai ir pan. Plačiai išnaudojamas kalinių darbas, taikomi kankinimai.
