INTERESŲ GRUPĖS

Question 1

Pirmosios interesų grupės

Answer 1

Teisių akto rėmėjų grupė, 1769 m. (JK)

Vergovės priešininkų judėjimas, 1791 m. (JK)

Moterų organizacijos, valstiečių organizacijos, blaivybės judėjimai etc.

Question 2

Interesų grupės samprata

Answer 2

tai organizuota struktūra (asociacija), vienijanti visuomenės narius, turinčius bendrų interesų ir tikslų bei siekianti daryti įtaką valdžios institucijų priimamiems sprendimams, bet nesiekianti politinės valdžios.

Question 3

Interesų grupių požymiai

Answer 3

Vienija bendrus interesus arba tikslus turinčius individus ir jiems atstovauja

Tai organizuotos struktūros (pvz., profsąjungos, asociacijos, organizacijos)

Siekia daryti poveikį įvairiems valstybės valdžios priimamiems sprendimams

Nesiekia politinės valdžios

Question 4

Politinės partijos vs Interesų grupės

Answer 4

Skirtingi tikslų įgyvendinimo būdai

Interesų grupės geriau atstovauja viešajai nuomonei ir ją pateikia valdžios institucijoms

Politinės partijos atsako visuomenei už savo vykdomą politiką

Partijos atviros visoms visuomenės grupėms

Partijų programos ir veikla apima plačius nacionalinių interesų aspektus

Question 5

Interesų grupių funkcijos

Answer 5

Atstovavimas interesams

Dalyvavimo politikoje skatinimas

Švietimas

Politinės dienotvarkės formavimas

Programų monitoringas
Etc.

Question 6

Interesų grupių strategijos

Answer 6

Tiesioginė strategija:

Kontaktai su parlamentarais;

Kontaktai su vykdomosios valdžios atstovais;

Dalyvavimas teisėkūros procese.

Netiesioginė strategija:

Veikla per žiniasklaidos priemones;

Spaudos konferencijos, tyrimų pristatymas, komentarų teikimas;

Vieši kreipimaisi, peticijos;

Mitingai, streikai ir kt.

Question 7

Interesų grupių veiklos būdai

Answer 7

Lobizmas

Informacijos kontrolė

Įtaka per rinkimus

Ekonominės galios panaudojimas

Vieša informacinė kampanija

Prievarta ir dezorganizacija

Bylinėjimasis
Etc.

Question 8

Interesų grupių tipai

Answer 8

Specialistų asociacijos (pvz., LTD, Odontologų rūmai etc.);

Verslo, prekybos ir pramonės grupės (pvz.,
Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija etc.);

Profesinės sąjungos (pvz., Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga Sandrauga etc.);

Žemės ūkio organizacijos (pvz., Žemės ūkio rūmai, Kailinių žvėrelių augintojų asociacija etc.);

Vieno intereso grupės (pvz., asociacija Išsaugokime Vilniaus medžius, gamtos apsaugos asociacija Baltijos vilkas etc.);

Viešųjų interesų grupės (pvz., Lietuvos gamtos fondas, Baltijos aplinkos forumas, VšĮ Žiedinė ekonomika etc.)’

Socialinės paramos sąjungos (pvz., Lietuvos vartotojų konfederacija, Caritas, Maltiečių ordinas etc.).

Question 9

Interesų grupių tipai (II)

Answer 9

Tradicinės (kasta, tautinė mažuma ir pan.);

Institucinės (policija, armija, valstybės tarnautojai etc.);

Ginamosios (funkcinės) (profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir kt.);

Artikuliacinės (ekologinės, negimusios gyvybės ir pan.

Asocijuotos grupės (pvz., NVO, profsąjungos, verslo organizacijos ir pan.);

Neasocijuotos grupės (pvz., neorganizuotos tautinės grupės, vairuotojai ir pan.);

Institucinės grupės (pvz., valstybės tarnautojai, kariuomenė, bažnyčia);

Anoniminės grupės (atsiranda spontaniškai).

Question 10

Lobizmo samprata

Answer 10

tai veiksmai, kuriais siekiama paveikti parlamentarų balsavimą.

Question 11

Lobistinės veiklos metodai

Answer 11

Palankios atmosferos sprendimams priimti kūrimas;

Poveikis viešosios valdžios veiksmams ir politiniams procesams;

Komunikacija su sprendimų priėmėjais;

Koalicijų kūrimas;

Question 12

Lobizmo reglamentavimas Lietuvoje (II)

Answer 12

teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;

savo iniciatyva atlikti teisės aktų, teisės aktų projektų vertinimą, teikti išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų lobistinės veiklos užsakovams, lobistinės veiklos naudos gavėjams;

aiškinti visuomenei, įtikinėti asmenis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;

dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto;

siūlyti asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, susitikti su visuomene, lobistinės veiklos užsakovais, lobistinės veiklos naudos gavėjais ir jų atstovais;

organizuoti visuomenės apklausas dėl teisės aktų priėmimo ar įgyvendinimo.