BENDRIEJI POLITIKOS MOKSLO KLAUSIMAI Flashcards
Termino politika atsiradimas
Πολιτικά (gr. politiká) – miesto reikalai. Tai – viešųjų reikalų tvarkymas.
Politikos termino reiškmės:
Tarptautinių žodžių žodynas (1985 m. leidimas):
Valstybinių reikalų tvarkymo teorija ir praktika;
Visuomeninė veikla, sauganti klasinius interesus, pvz., vidaus politika, užsienio politika, ekonominė politika, finansinė politika.
Tarptautinių žodžių žodynas (2005 m. leidimas):
Valstybinių reikalų tvarkymo teorija ir praktika;
Visuomeninės grupės, partijos veikla, kurios tikslas – legaliai užimti ir išlaikyti valstybės valdžią.
Apdairus ir išmintingas reikalų tvarkymas;
Pirmiausia materialiais interesais grindžiamas valdymas ar procedūros;
Konkrečiomis sąlygomis iš daugelio alternatyvų pasirinktas konkretus veiksmų kursas ar būdas, darantis įtaką dabarties bei ateities sprendimams;
Bendruosius (visuotinius) tikslus ir priimtinas procedūras apimantis aukščiausio lygio, ypač valstybės valdžios institucijų, planas.
Politika – tai
universalus visuomenės organizavimo būdas, reguliavimo sistema, kuria siekiama palaikyti tvarką, vidinio ir išorinio pasaulio stabilumą reguliuojant konfliktus. Galia, derybomis arba susitarimais grindžiama veikla, kuri atsiranda tada, kai žmonės ima veikti kartu. Reikalinga dėl to, kad yra nepriteklius, objektyviai atsirandanti natūrali ir socialinė žmonių nelygybė. Reguliuodama žmonių santykius, remiasi teise, dorovės normomis, prievartos institutais. Gali būti suprantama statiškai – kaip valstybės institucijų veikla, ir dinamiškai – kaip nuolatinis, nenutrūkstantis procesas.
Mažoji politika
valstybių vykdomos politikos dalis, kurios turinį sudaro socialiniai ir ekonominiai dalykai, susiję su gėrybių kaupimu ir perskirstymu
Pagrindiniai politikos bruožai:
Viešųjų reikalų tvarkymas
Privalomi sprendimai: Autoritetinis (=privalomas, įpareigojantis) gėrybių paskirstymas (D.Easton)
Tikslingumas: Politika yra racionali pastanga pasiekti tam tikrų tikslų
Politikos termino sampratų grupės:
Vertybinė politikos samprata: Politika – tai valstybės valdymo menas.
Konkurencinė politikos samprata:
Niccolo Machiavelli: Politika yra suma priemonių, kurios reikalingos valdžiai gauti ir išlaikyti, kad būtų galima pasinaudoti valdžios teikiama nauda.
Harold Lasswell: Politika: kas ką gauna, kada, kaip.
David Easton: Politika – tai autoritetinis gėrybių paskirstymas visuomenėje.
Kompromisinė politikos samprata:
Bernard Crick: Politika – tai veikla, kuria sutaikinami skirtingi interesai, suteikiant tiek valdžios, kiek reikia užtikrinti visuomenės gerovę ir jos gyvybingumą.
Talcott Parsons: Politika – tai veiksmingas kolektyvinis veikimas siekiant bendrų tikslų.
Politika – tai valstybės valdžios pagalba atliekamas interesų derinimas.
Politikos funkcijos:
Tvarkos visuomenėje palaikymas, visuomenės telkimas
Konfliktų sprendimas
Tikslų nustatymas ir resursų mobilizavimas
Autoritetinis ribotų (deficitinių) gėrybių paskirstymas
Komunikacija
Politikos mokslo institucionalizacija. Politikos mokslo struktūra:
Politikos teorija: (a) politinė filosofija ir (b) politinių idėjų istorija.
Politiniai institutai ir jų struktūra: (a) konstitucija; (b) valstybinė valdžia; (c) regioninė ir vietos valdžia; (d) vyriausybė; (e) ekonominės ir socialinės vyriausybės funkcijos; (f) lyginamieji politinių institutų tyrimai.
Politinis dalyvavimas ir viešoji nuomonė: (a) politinės partijos; (b) grupės ir asociacijos; (c) piliečių politinis dalyvavimas; (d) viešoji nuomonė.
Tarptautiniai santykiai: (a) tarptautinė politika; (b) tarptautinės organizacijos ir tarptautinių santykių reguliavimas; (c) tarptautinė teisė.
Pagrindinės politikos mokslo tyrimų sritys
Politikos teorija
Politiniai institutai
Lyginamoji politika
Tarptautiniai santykiai
Viešasis administravimas ir viešoji politika
Politikos mokslo funkcijos ir tyrimo metodai:
Teoriniai metodai:
Istorinis
Lyginamasis
Sistemų analizės (sisteminis)
Funkcinis/Funkcinė struktūrinė analizė
Bihevioristinis
Antropologinis
Psichologinis
Etc.
Empiriniai metodai:
Kiekybiniai. (jie nenormatyviniai, t.y. vertybiškai neutralūs):
Stebėjimas ir empirinių duomenų rinkimas
Empirinių duomenų analizė
Tyrimo rezultatai: modeliai, teorijos, hipotezės etc.
Kokybiniai. (apima politikos subjektų pažiūras, motyvaciją, vertinimu ir pan.):
Politiko subjektų elgesio stebėjimas
Interviu
Biografijos, dokumentų analizė etc.
Viešoji politika
valdymo sprendimais išreikšta suderinta viešojo valdymo institucijų ir visuomenės valia visuomenei ir visai valstybei svarbiems klausimams ir problemoms spręsti (…).
