POLITINĖS PARTIJOS IR POLITINĖS SISTEMOS Flashcards
partija reikšmė
dalis.
tai yra jungtinė žmonių organizacija, siekianti savo bendromis pastangomis nacionalinių interesų pagal tam tikrus principus, dėl kurių jie visi sutaria.
Pirmosios šiuolaikinės politinės partijos
Toriai (angl. Tory) ir vigai (angl. Whig) Anglijos parlamente 1690-1695 m.
1828 m. Demokratų partija (JAV)
1830 m. Konservatorių partija (Didžioji Britanija)
1854 m. Respublikonų partija (JAV)
1859 m. Liberalų partija (Didžioji Britanija)
Lietuvoje:
1896 m. Lietuvos socialdemokratų partija
1902 m. Lietuvos demokratų partija
Politinių partijų genezė
Max Weber:
Aristokratų svitos, „gerbiamų žmonių“ partijos
Politiniai klubai
Šiuolaikinės masinės partijos
Maurice Duverger:
Grupės parlamente
Kadrinės partijos
Masinės partijos
Prielaidos politinėms partijoms rastis
Atstovaujamojo valdymo plėtra ir parlamentų įtakos didėjimas
Masinis dalyvavimas politikoje ir rinkimų teisės plėtra
Pokyčiai visuomenėje (demografiniai pokyčiai, idustrializacijos ir urbanizacijos plėtra etc.)
Legitimacijos krizės
Politinių partijų formavimasis
Politinių partijų atsiradimas iš parlamentinių frakcijų („vidinė mobilizacija“)
Politinių partijų atsiradimas už parlamento ribų („išorinė mobilizacija“)
Kur nėra politinių partijų?
Valstybėse, kuriose nėra išvystytų politinių struktūrų ir politinio dalyvavimo tradicijų (pvz., JAE, Kataras, Omanas, Tuvalu)
Valstybėse, kuriose politinių partijų veikla nutraukiama (Nigerijoje 1983-1998, Čilė 1973-1987, Uganda 1986-2005 ir kt.)
Elektoralinė partija
Tai – organizacija, kuri kelia kandidatus į pareigybes savo vardu
struktūrinė partija
Tai – mažų grupių, išsibarsčiusių po visą šalį ir sujungtų koordinuojančiomis institucijomis, sąjunga (M. Duverger).
Struktūrinė-funkcinė
Turi pavadinimą ir aiškią vidinę struktūrą, kuri jungia centrinius vadovaujančius organus su vietinėmis organizacijos dalimis.
Dalyvauja rinkimuose, nepriklausomai nuo to, ar jie yra visiškai laisvi, ar ne.
Sugeba iškelti savo kandidatus į oficialius valdžios postus (pvz., į Seimą ar savivaldybes).
ideologinė
Tai – grupė vienminčių, kurie veikia drauge, kad pasiektų bendrų politinių tikslų (
Politinių partijų požymiai
Išpažįsta tam tikrą ideologiją;
Partijos pasižymi organizacine struktūra, t.y. jos yra tęstiniai laike žmonių susivienijimai;
Partijų tikslas – iškovoti ir išlaikyti valdžią;
Kiekviena partija siekia užsitikrinti tautos paramą.
politinė partija
pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę.
Politinių partijų organizacinė struktūra
Partijos vadovybė
Partijos atstovai valdžios institucijose („Partija valdžioje“)
Partijos nariai ir elektoratas
Maurice Duverger:
„Komitetas“ (angl. caucus) arba partinis elitas
Partijos skyriai
Politinių partijų funkcijos
Dalyvavimas rinkimuose iškeliant ir remiant kandidatus;
Politinis rekrutavimas ir socializacija;
Inovacinė funkcija;
Akumuliacinė funkcija;
Ideologinės ir politinės įvairovės institucinių garantijų užtikrinimas;
Integracinė funkcija
Kt
rinkėjų pasirinkimo formavimas per politikos alternatyvų pateikimą rinkimams;
kandidatų į politinius postus ir lyderių atranka;
rinkimų kampanijos ir konkurencija dėl rinkėjų balsų;
dalyvavimas valdžioje ir vyriausybės formavime
Politinių partijų funkcijos Lietuvoje
Tenkinti savo narių politinius interesus;
Padėti reikšti narių politinę valią;
Dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę;
Dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose.
Politinių partijų tipai
organizacinę struktūrą ir narystę jose:
Masinės partijos
Kadrinės partijos
Visuotinės partijos
Tas pats kriterijus:
Narystė formaliai apibrėžta
Formaliai apibrėžtos narystės nėra
Priėmimo į partijos narius kriterijus:
Narystė tiesioginė;
Narystė netiesioginė.
Pagal partijų ideologiją:
Dešiniosios partijos;
Centro partijos;
Kairiosios partijos.
akivaizdūs partijų nuosmukio ženklai yra:
antipartinių programų propaganda;
viešos partijų savigarbos nusilpimas;
piliečių tapatybės su politinėmis partijomis nuosmukis;
partijų ir interesų grupių ryšių susilpnėjimas;
auganti partijų finansinė priklausomybė nuo valstybės
Ribotos piliečių galimybės dalyvauti politikoje;
Vis didėjanti distancija tarp politikos profesionalų ir elektorato;
Mažėjantis partijų įsitraukimas ugdant piliečius (jų švietimas, socialinio aktyvumo skatinimas etc.);
Mažėjanti politinių lyderių atskaitomybė sekėjams;
Mažėjantis partijų lyderių ir priimamų politinių sprendimų legitimumas;
Mažėjantis visuomenės įsitraukimas į politinius procesus ir mažėjantis tų procesų išmanymas;
Partijų centralizacijos ir partijų lyderių galios augimas ir mažėjančios partijos narių galimybės juos kontroliuoti.
partinė sistema - tai
Partijų išsidėstymas, jų svoris ir santykiai;
Konkrečioje politinėje sistemoje veikiančių politinių partijų sąveikos
Kriterijai partinėms sistemoms skirstyti
Alan Ware:
Partijų skvarbos į visuomenę laipsnis;
Partijų ideologija;
Partijų parama politinio režimo legitimacijai;
Partijų skaičius valstybėje.
Partinių sistemų kaitą lemiantys veiksniai
Masinis rinkėjų persiorientavimas, kai partijos praranda dalį nuolatinių rėmėjų;
Politiniai institutai (pvz., naujos rinkimų sistemos įtvirtinimas);
Rinkėjų korpuso pokyčiai dėl migracijos, teritorijos pokyčių ir pan.;
Vertybių ir politinių problemų kaita.