VALSTYBĖ Flashcards
Termino „Valstybė“ kilmė
Ankstyvieji terminai:
polis
civitas
res publica
imperium
regnum
Termino „valstybė“ prasmės:
Politiškai organizuotų piliečių, gyvenančių tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, bendruomenė (plačioji valstybės samprata).
Valdymo arba vyriausybės institucijų visuma (siauroji valstybės samprata).
Funkcinė samprata
Valstybė – tai visuma institucijų, kurios atlieka specifinius uždavinius ir padeda pasiekti specifinių tikslų;
Organizacinė samprata:
Valstybė – tai valdymo institucijų visuma.
Liberalizmas:
Valstybė yra būtinas įrankis siekiant apsaugoti individo laisvę; valstybė yra „arbitras“, „aikštės teisėjas“.
Marksizmas:
Valstybė – tai instrumentas ekonomiškai viešpataujančios klasės rankose.
Anarchizmas
Valstybė – tai instrumentas pavergti ir išnaudoti individą.
M. Weberis
Valstybė – tai bendruomenė, kuriai apibrėžtoje teritorijoje priklauso monopolinė teisė teisėtai taikyti fizinę prievartą
D.Eastonas:
Valstybė – tai autoritetingasis gėrybių skirstytojas.
Valstybės paskirtis:
Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą (…).
Valstybės požymiai:
Teritorija
Laikas
Gyventojai
Valstybės vadovas
Galios
(II) Valstybė yra atskira institucija arba institucijų visuma;
Valstybė yra suvereni, arba aukščiausioji galia savo teritorijoje;
Valstybės suvereniai galiai tam tikroje teritorijoje yra pavaldūs visi individai;
Šiuolaikinės valstybės personalas vadovaujasi biurokratiniais valdymo principais;
Valstybė yra pajėgi išgauti pinigines įplaukas savo veiklai finansuoti
Suverenitetas (?)
Gebėjimas užmegzti santykius su kitomis valstybėmis (1933-12-26 Montevidėjo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų) (?):
Tarptautinis pripažinimas (?)
Konstitucija (?)
G. Jellineko „Trijų elementų“ doktrina:
(i) politinė tauta,
(ii) teritorija,
(iii) valstybės valdžia.
Valstybė, kaip tarptautinės teisės subjektas, turi turėti:
1) nuolatinius gyventojus;
2) apibrėžtą teritoriją;
3) vyriausybę;
4) galimybę užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.
Valdžių padalinimo doktrina:
Kiekvienoje valstybėje yra trijų rūšių valdžia: įstatymus leidžianti valdžia, vykdomoji valdžia, užsiimanti tarptautinės teisės klausimais, ir vykdomoji valdžia, užsiimanti civilinės teisės klausimais. Pirmoji valdžia, arba institucija, leidžia laikinus arba pastovius įstatymus, taiso arba atmeta esamus įstatymus. Antroji valdžia paskelbia karą arba sudaro taikos sutartį, siunčia arba priima pasiuntinius, užtikrina saugumą, užkerta kelią antpuoliams. Trečioji valdžia baudžia už nusikaltimus ir sprendžia privačių asmenų konfliktus. Paskutiniąją valdžią galima pavadinti teismine, o antrąją – tiesiog vykdomąja valstybės valdžia.
Valstybės valdžios šakos: klasikinė doktrina:
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Vykdomoji valdžia
Teisminė valdžia
Valstybės valdžios: kitokie modeliai:
Kinija: Įstatymų leidžiamoji valdžia, vykdomoji valdžia, teisminė valdžia, kontrolės (audito) valdžia, valstybės tarnautojų kontrolės valdžia.
Kosta Rika: Įstatymų leidžiamoji valdžia, vykdomoji valdžia, teisminė valdžia, rinkiminė valdžia, kontrolės (audito valdžia).
Valdžių padalijimas Lietuvoje:
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas,
Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė,
Teismas.
Biurokratijos samprata:
Biurokratija – tai:
- Administracinis aparatas ir jame tarnaujantys žmonės;
- .Moderniosios visuomenės valdymo organizavimo forma.
Biurokratijos bruožai:
Tarnautojai asmeniškai laisvi ir valdžiai paklūsta tiek, kiek to reikia objektyviai oficialioms pareigoms atlikti;
Tarnautojai yra organizuoti pagal aiškiai apibrėžtą pareigų hierarchiją;
Teisiškai aiškiai apibrėžta kiekvienos pareigybės kompetencijos sfera;
Kiekviena pareigybė užimama laisvų sutartinių santykių pagrindu. Pasirinkimas iš principo yra laisvas;
Kandidatai atrenkami pagal jų kvalifikaciją. Racionaliausiais atvejais ši kvalifikacija tikrinama egzaminais, garantuojama išsilavinimo diplomu arba ir vienu, ir kitu. Kandidatai skiriami, o ne renkami;
Tarnautojams atlyginama nustatytu darbo užmokesčiu ir dažniausiai teise į pensiją. Tik ypatingomis sąlygomis paskyrimas gali būti nutrauktas;
Pareigybė yra vienintelė, bent jau pagrindinė ją užimančiojo darbo vieta;
Karjeros galimybė. Paaukštinimas grindžiamas vyresnumu, laimėjimais arba ir vienu, ir kitu, ir priklauso nuo vadovybės sprendimo;
Pareigūnų darbas visiškai atskirtas nuo administravimo priemonių nuosavybės;
Tarnautojai paklūsta griežtai ir sistemingai drausmei ir kontrolei.
Biurokratinio valdymo privalumai:
Valdymo racionalumas;
Valdymo aktai grindžiami teise;
Valdymo neutralumas;
Teisinis saugumas;
Veiklos tobulinimas (racionalizavimas);
Veiksmingumas;
Stabilumas ir tęstinumas;
Valdymui reikalingų duomenų kaupimas;
Etc.
Biurokratinio valdymo trūkumai:
Nelankstumas;
Išlaidos dažnai didesnės nei nauda, kurios siekiama;
Piliečių žinių nepakankamumas individualiais atvejais;
Sudėtinga kontrolė;
Neatitinka demokratijos nuostatos, kad valdžia kyla iš tautos;
Etc.
Valstybės valdžios legitimumo samprata:
legitimumas - tai vyriausybės valdžios teisėtumas, kuris remiasi valstybės piliečių pasitikėjimu ir sutikimu dėl vienokių ar kitokių priežasčių paklusti valdžiai.
Legitimi
yra ta valdžia, kurią dauguma pripažįsta ir kuriai dauguma savanoriškai paklūsta.
Valstybės valdžios legitimumo tipai:
Tradicinė valdžia
Charizmatinė (gr. charisma – malonė, dovana) valdžia
Racionali (legali) valdžia
Legitimumas ≠ Legalumas:
Legali (lot. lex, legis, legalitas) yra ta valdžia, kuri yra pagrįsta ir veikia pagal teisę.
Valstybės valdžios kontrolės formos:
Formaliosios:
Konstituciniai valdžios apribojimai, valdžių padalijimas;
Parlamentinė kontrolė;
Ombudsmenai;
Teismai;
Demokratiniai visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu grindžiami rinkimai;
Asmens pilietinės ir politinės teisės (pvz., įsitikinimų išraiškos laisvė, asociacijų laisvė, susirinkimų laisvė, teisė kritikuoti valstybės institucijų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, peticijos teisė ir kt.).
Neformaliosios:
Partijų konkurencija;
Interesų grupių veikla;
Žiniasklaida – „patikimiausias sarginis šuo“ (O’Leary);
Politinė kultūra
Valstybės samprata
Valstybė – tai visos visuomenės politinė organizacija, kurios valdžia apima visą valstybės teritoriją ir kuri yra skirta žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinti, viešajam interesui garantuoti.
Suverenitetas
tai jos nepriklausomybė, jos valdžios viršenybė, jos savarankiškumas sprendžiant valstybės vidaus reikalus ir santykius su kitomis valstybėmis.
Vidinis suverenitetas
Išorinis suverenitetas
Suverenas
Vakstybės funkcijos
Įstatymų leidyba
Įstatymų vykdymas
Teisingumo vykdymas
Tradicinė valdžia
Pagarba tradicijai: „Visada taip buvo”
Būdingas stabilumas
Administracinis aparatas:
Sultonizmas
Luominis aparatas
Charizmatinė valdžia
Atsiranda netikėtai
Būdingos savybės:
šventumas,
oratoriniai gerbėjimai,
lyderystė etc.
Paprastai trumpalaikė, nestabili
Administracinis aparatas: atsidavę asmenys, neinstitucionalizuotos struktūros
Racionali (legali) valdžia
Paklūstama taisyklėms
Valdžia gaunama pagal iš anksto nustatytas taisykles
Būdingas stabilumas, ypač papildžius kitų legitimumo tipų bruožais
Biurokratinis administracinis aparatas
Valstybės suverenitetas
tai jos nepriklausomybė, jos valdžios viršenybė, jos savarankiškumas sprendžiant valstybės vidaus reikalus ir santykius su kitomis valstybėmis.
Kodėl suvereniteto nėra G.Jellineko trijų elementų doktrinoje?
ši teorija orientuojasi į objektyvius valstybės egzistavimo kriterijus: teritoriją, gyventojus ir valdžią. Suverenitetas laikomas abstrakčia teisine kategorija, kuri nėra būtina nustatant valstybės egzistavimą. Be to, suverenitetas praktikoje gali būti ribotas, tačiau valstybė vis tiek gali egzistuoti (pvz., federacijos ar tarptautinių organizacijų kontekste).
Suvereniteto rūšys
Vidinis suverenitetas
Išorinis suverenitetas
Suverenas
Kodėl santykių su kitomis valstybėmis nėra G.Jellineko trijų elementų doktrinoje?
G. Jellineko trijų elementų doktriną, nes ši teorija siekia apibrėžti valstybę pagal vidinius, objektyvius jos egzistavimo kriterijus: teritoriją, gyventojus ir valdžią. Santykiai su kitomis valstybėmis yra tarptautinės teisės sritis ir priklauso nuo valstybės pripažinimo, kuris nėra būtinas valstybės egzistavimui pagal Jellineką. Kitaip tariant, valstybė gali egzistuoti nepriklausomai nuo to, ar ji užmezga santykius su kitomis valstybėmis
Montevidėjo konvencija „Dėl valstybių teisių ir pareigų”
Valstybė kaip tarptautinių santykių subjektas turi turėti keturis požymius:
(a) nuolatinius gyventojus; (b) apibrėžtą teritoriją;
(c) vyriausybę;
(d) galimybę užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.
papildomi valstybės požymiai
Tarptautinis pripažinimas;
konstitucija
