VALSTYBĖ Flashcards
Termino „Valstybė“ kilmė
Ankstyvieji terminai:
polis
civitas
res publica
imperium
regnum
Termino „valstybė“ prasmės:
Politiškai organizuotų piliečių, gyvenančių tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, bendruomenė (plačioji valstybės samprata).
Valdymo arba vyriausybės institucijų visuma (siauroji valstybės samprata).
Funkcinė samprata
Valstybė – tai visuma institucijų, kurios atlieka specifinius uždavinius ir padeda pasiekti specifinių tikslų;
Organizacinė samprata:
Valstybė – tai valdymo institucijų visuma.
Liberalizmas:
Valstybė yra būtinas įrankis siekiant apsaugoti individo laisvę; valstybė yra „arbitras“, „aikštės teisėjas“.
Marksizmas:
Valstybė – tai instrumentas ekonomiškai viešpataujančios klasės rankose.
Anarchizmas
Valstybė – tai instrumentas pavergti ir išnaudoti individą.
M. Weberis
Valstybė – tai bendruomenė, kuriai apibrėžtoje teritorijoje priklauso monopolinė teisė teisėtai taikyti fizinę prievartą
D.Eastonas:
Valstybė – tai autoritetingasis gėrybių skirstytojas.
Valstybės paskirtis:
Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą (…).
Valstybės požymiai:
Teritorija
Laikas
Gyventojai
Valstybės vadovas
Galios
(II) Valstybė yra atskira institucija arba institucijų visuma;
Valstybė yra suvereni, arba aukščiausioji galia savo teritorijoje;
Valstybės suvereniai galiai tam tikroje teritorijoje yra pavaldūs visi individai;
Šiuolaikinės valstybės personalas vadovaujasi biurokratiniais valdymo principais;
Valstybė yra pajėgi išgauti pinigines įplaukas savo veiklai finansuoti
Suverenitetas (?)
Gebėjimas užmegzti santykius su kitomis valstybėmis (1933-12-26 Montevidėjo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų) (?):
Tarptautinis pripažinimas (?)
Konstitucija (?)
G. Jellineko „Trijų elementų“ doktrina:
(i) politinė tauta,
(ii) teritorija,
(iii) valstybės valdžia.
Valstybė, kaip tarptautinės teisės subjektas, turi turėti:
1) nuolatinius gyventojus;
2) apibrėžtą teritoriją;
3) vyriausybę;
4) galimybę užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.
Valdžių padalinimo doktrina:
Kiekvienoje valstybėje yra trijų rūšių valdžia: įstatymus leidžianti valdžia, vykdomoji valdžia, užsiimanti tarptautinės teisės klausimais, ir vykdomoji valdžia, užsiimanti civilinės teisės klausimais. Pirmoji valdžia, arba institucija, leidžia laikinus arba pastovius įstatymus, taiso arba atmeta esamus įstatymus. Antroji valdžia paskelbia karą arba sudaro taikos sutartį, siunčia arba priima pasiuntinius, užtikrina saugumą, užkerta kelią antpuoliams. Trečioji valdžia baudžia už nusikaltimus ir sprendžia privačių asmenų konfliktus. Paskutiniąją valdžią galima pavadinti teismine, o antrąją – tiesiog vykdomąja valstybės valdžia.
Valstybės valdžios šakos: klasikinė doktrina:
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Vykdomoji valdžia
Teisminė valdžia