Sutartys III Flashcards
- Kaip yra suprantamas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti? Kas ir kokiomis sąlygomis tokį terminą gali nustatyti? (6.209)
Tikslas – leisti šalims išsaugoti sutartį, nors jau praleistas jos įvykdymo terminas. Papildomas terminas sutarčiai įvykdyti – nukentėjusiai šaliai suteikiama teisė sudaryti kitai šaliai, praleidusiai sutarties įvykdymo terminą, galimybę įvykdyti sutartį. Tai nukentėjusios šalies teisė, todėl ja gali ir nepasinaudoti.
Nusprendusi nustatyti, nukentėjusi šalis turi pagal tvarką: apie papildomo termino nustatytimą raštu pranešti kitai šaliai; nustatomas terminas turi būti protingas(realus).
BET nukentėjusi šalis nebegali imti gynybos priemonių (nutraukt sutartį, reikalauti ją įvykdyti natūra ir pan (bet gali sustabdyti vykdymą, kol sueis naujas temrinas, reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus iki papildomo termino nustatymo
NEBENT kita šalis pasako, kad neįvykdys per naują terminą – tada nukentėjusi gali imtis visų gynybos priemonių.
- Kokio dydžio mokamas metines palūkanas nustato įstatymas, jeigu yra neįvykdoma piniginė prievolė (sutartis)? Nuo ko priklauso įstatyme nurodytų palūkanų dydis? (6.210)
a) 5% - jei viena ar abi šalys yra fizinis asmuo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5% metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
b) 6% - jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys.
Atliekama kompensavimo funkcija ir iki tol, kol prievolė visiškai įvykdoma. Šalys gali susitarti tiek dėl didesnių, tiek dėl mažesnių palūkanų, gali nustatyt ir kiti įstatymai.
Kaip gali būti pakeista šalių sudaryta sutartis? Ar yra galima vienašališkas sutarties pakeitimas? Kokia yra sutarties pakeitimo procedūra? (6.223)
I) Sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu ir pripažįstama pakeista tada, kai šalys susitaria ją pakeisti, jei joje nėra numatyta ko kita. Šalims nepavykus sutarti, sutartis gali būt pakeista teismo tvarka
II) Pagal bendrąją taisyklę sutartį galima keisti šalių susitarimu arba teismo tvarka, tačiau tiek pačios šalys, tiek įstatymas gali nustatyti išimtis, kai sutartį galima pakeisti vienašališkai. (pvz, kreditavimo sutarty nurodyta banko teisė vienašališkai keisti palūkanų dydį)
III) Šalims nepavykus sutarti, sutartis gali būt pakeista teismo tvarka: kai kita šalis iš esmės pažeidė sutartį ir kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Tačiau prieš tai šalis privalo pasiūlyti keist sutartį kitai šaliai ir tik šiai atsisakius arba per 30d neatsakius galima kreiptis į teismą su ieškiniu keist sutartį.
- Kokie yra sutarties nutraukimo pagrindai? (6.217)
Šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal sutarties laisvės principą, šalys gali tarpusavio susitarimu nutraukti sutartį. Vienašališkai nutraukti galima tik įstatyme ar šalių susitarime numatytais atvejais
- Į kokius kriterijus turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne? (6.217)
Nustatant, ar pažeidimas esminis, turi būt atsižvelgiama į tai:
a) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato
b) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės
c) jei prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo
d) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje
e) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jei sutartis būtų nutraukta
- Kokia yra sutarties nutraukimo procedūra?
Nutraukdama vienašališkai sutartį šalis nesikreipia į teismą, bet prieš sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešt kitai šaliai per sutarty nurodytą terminą (jei tokio nėra – per 30 dienų).
- Kokios yra sutarties nutraukimo teisinės pasekmės?
a) Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Šalių sutartinės prievolės baigiasi tik ateity ir sutarties nutraukimas neturi grįžtamosios galios;
b) Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, t.y neturi įtakos civilinei atsakomybei;
c) Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kt sąlygų galiojimui, jei šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Tai yra tų sutarties sąlygų autonomija. Nutraukus sutartį gali galioti ir tos sąlygos, jei jų galiojimas nėr siejamas su visos sutarties galiojimu.
- Kas yra pripažįstama absoliučiu, santykiniu ir daliniu sutarties negaliojimu? Nuo ko tai priklauso?
Absoliutus sutarties negaliojimas: sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė), jei ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Absoliučiai negaliojančios sutarties šalys negali vėliau patvirtinti
Santykinis sutarties negaliojimas: sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginčijama), jeigu ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai. Tokią sutartį šalys gali patvirtinti, jei toks patvirtinimas yra aiškiai pareiškiamas
Dalinis sutarties negaliojimas: vienos iš sutarties sąlygų negaliojmas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties.
- Kaip yra suprantama esminė sutarties šalių nelygybė? Koks yra CK 6.228 straipsnio santykis su silpnosios šalies apsaugos sutartiniuose teisiniuose santykiuose principu?
Esminė sutarties šalių nelygybė – Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros sąlygos, jei sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą; kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelį pranašumą, gauna neproporcingai didelę, palygint su prievolėm, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos gaunama nauda yra neproporcingai maža, atsižvelgiant į prievoles. Prievolių neatitikimas turi būti esminis – jų padėtis turi būti tokia nelygi, kad šokiruotų, t.y protingas žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nebūtų sudaręs.
• silpnosios šalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas – norint įgyvendint šitą, reik atsisakyt lygybės ir sutarties laisvės principų, nes suteikiama silpnai šaliai papildomų teisių, o kitai – papildomų pareigų. pvz, vartotojų teisių gynimas; vandens kainą nustato valstybė
6.228 straipsnis yra vienas iš silpnosios šalies gynimo pavyzdžių, t.y šis straipsnis paremtas silpnosios šalies gynimo sutartiniuose santtykiuose principu.
