CT santykiai Flashcards
- Kaip yra suprantamas civilinis teisinis santykis ir kokie pagrindiniai jo bruožai?
Civilinis teisinis santykis – tai civilinės teisės normomis sureglamentuotas turtinis arba asmeninis neturtinis santykis, kurio subjektai turi koresponduojančias civilines subjektines teises ir subjektines pareigas, yra autonomiški, lygiateisiai ir savo poreikiams bei interesams tenkinti, žalai atlyginti įgyja tam tikrų daiktų ar kitų vertybių.
CT santykio bruožai:
a) Civilinis teisinis santykis visuomet yra visuomeninis santykis, kuris atsiranda tarp asmenų (fizinių ir juridinių). Visais atvejais turi būti bent vienas asmuo, turintis reikalavimo teisę, ir bent vienas asmuo, turintis subjektinę pareigą, atitinkančią subjektinę teisę;
b) Teisinis santykis yra teisės normos numatytas visuomeninis santykis;
c) Teisės normos nesukuria paties visuomeninio santykio, o tik suteikia jam teisinę formą ir vertybinę kryptį;
d) Civilinio teisinio santykio egzistavimas nereiškia faktinio visuomeninio santykio pabaigos.
e) Teisinio santykio subjektai tarpusavyje susieti teisėmis ir pareigomis;
f) Dėl to, kad teisinis santykis yra reglamentuojamas teisės normų, jo dalyvių teisės ir pareigos gali būti priverstinai įgyvendintos
- Kokie subjektai dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose? Kas yra civilinio teisinio santykio subjekto subjektiškumas? Kaip jis įgyjamas ir įgyvendinamas?
Subjektai: fiziniai asmenys(Lietuvos piliečiai, užsiečiai, be pilietybės), Lietuvos valstybė, savivaldybės, juridiniai asmenys.
Civilinis teisinis subjektiškumas – tai teisnumas ir veiksnumas:
Teisnumas – galėjimas turėti civilinių teisių ir pareigų, būdingas visiems. Atsiranda gimstant ir išnyksta mirus. Jį gali apriboti tik teismas įstatymų nurodytais atvejais.
Veiksnumas – galėjimas savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų. Priklauso nuo amžiaus ir psichikos. Pagal tai skiriamos rūšys: visiškai veiksnūs(pilnametystė, gavus leidimą tuokti nepilnamečiui, teismo tvarka pripažinus nepilnametį visiškai veiksniu); nepilnamečiai<14m; nepilnamečiai 14-18m; teismo pripažinti neveiksniais ir ribotai veiksniais tam tikroje srityje.
- Kas yra komercinės teisės subjektas bei kokia šio subjekto nustatymo reikšmė teisiniuose santykiuose?
Komercinės teisės subjektas – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravę savo vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir kurių pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas.
KT subjekto nustatymo reikšmė teisiniuose santykiuose:
1) Komercinės teisės subjektui yra taikoma sutartinė atsakomybė be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.);
2) Atlygintinumo prezumpcija: laikoma, kad komercinės teisės subjektas savo veiklą vykdo atlygintiniais pagrindais, kadangi jo pagrindinis tikslas yra pelno siekimas;
3) Komercinės teisės subjektui taikomi aukštesni bonus pater familia standartai; 4) Komerciniams teisiniams santykiams yra taikomi papildomi teisės šaltiniai, tokie, kaip, komercijos papročiai ir kt.;
5) Komercinės teisės subjekto vykdoma ūkinė komercinė veikla privalo būti išviešinta ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka;
6) Komercinės teisės subjekto vykdoma ūkinė komercinė veikla privalo būti išviešinta ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka;
7) Komercinės teisės subjektams taikomas Konkurencijos įstatymas, draudžiantis kartelinius susitarimus ir dominavimą dominuojančia padėtimi;
8) taikomi specialūs aktai, reglamentuojantys verslo subjektų nemokumą
9) Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. (CK 2.4 str. 3 d.).
- Koks yra civilinio teisinio santykio turinys?
Tai vidiniai procesai, tam tikro reiškinio egzistavimo pamatas. Jį sudaro veiksmai, atliekami įgyvendinant subjektines teises ir pareigas.
• Subjektinės teisės turinys:
1) Galimybė pačiam pasirinkti elgesio variantą;
2) Galimybė reikalauti, kad kiti asmenys elgtųsi tam tikru būdu;
3) Galimybė imtis priemonių subjektinei teisei ginti.
• Subjektinės pareigos turinys:
1) Netrukdyti turinčiam teisę asmeniui elgtis tam tikru būdu;
2) Atlikti tam tikru sveiksmus teisę turinčio asmens reikalavimu;
3) Netrukdyti imtis gynybos priemonių ir atkurti pažeistą subjektinę teisę.
- Kas yra civilinio teisinio santykio objektas?
CT santykio objektas – vertybės, dėl kurių atsiranda pats santykis, kartu teisės ir pareigos.
Įtvirtinta pliuralistinė CT objektų samprata, pagal kurią CT objektais pripažįstami: daiktai, pinigai, VP, kt turtas ir turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir info, veiksmai, veiksmų rezultatai, turtinės ir neturtinės vertybės.
- Kokios sąlygos yra būtinos civilinio teisinio santykio atsiradimui?
- Kokios sąlygos yra būtinos civilinio teisinio santykio atsiradimui?
Būtinas teisinis-faktinis pagrindas, vadinamas teisiniu faktu (tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, kurios, remiantis CT normomis, sukelia tam tikrus teisinius padarinius); teisinis faktas – realios tikrovės faktas, toks reiškinys, kurį numato CT normos; gyvenimo reiškinys.
Būtinos šios prielaidos: - Turi egzistuoti konkreti teisės norma (-os), kuri reglamentuotų konkretų civilinį teisinį tarp teisės subjektų;
- Teisės subjektų subjektiškumas – konkrečių teisinių santykių atveju asmuo gali įgyti teisių ir pareigų, jeigu jis gali būti to santykio subjektu, t.y. jo galimos įgyti teisės atitinka subjektiškumo turinį, t.y. jo teisnumą ir veiksnumą;
- Įstatymuose numatytų teisinių (juridinių) faktų buvimas – tai realios tikrovės reiškinys, su kuriuo teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Pavyzdžiui, tam, kad tarp asmenų atsirastų sutartiniai teisiniai santykiai, turi įvykti juridinis faktas – šalys turi sudaryti sutartį vienu iš įstatyme numatytu būdu (konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar raštu).
CT objektais pripažįstami: (8)
1) Daiktai;
2) Pinigai;
3) Vertybiniai popieriai;
4) Kitas turtas bei turtinės teisės;
5) Intelektinės veiklos rezultatai,informacija;
6) Veiksmai;
7) Veiksmų rezultatai;
8) Turtinės ir neturtinės vertybės.
