Sutartys I Flashcards
- Kas yra laikoma sutartimi? Koks yra šalių sudarytos sutarties ir įstatymo skirtumas?
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui(-ims) atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo jų atilikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Tai – dvišalis arba daugiašalis sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Sutarčiai egzistuoti pakanka šalių susitarimo. Esminis bruožas – ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas.
Šalių sudarytos sutarties ir įstatymo skirtumas – įstatymas skirtas visai visuomenei ir nesvarbu, ar tu sutinki, ar ne. Antra, įstatymas išreiškia seimo valią, o seimas laikomas visuomenės atstovais. Kai įstatymas nenustato šalių susitarimo, šalys negali kreiptis į teismą dėl jų.
- Kuo skiriasi sutartis ir žmonių sudarytas „buitinis“ susitarimas? Koks yra sutarties ir sandorio santykis?
Sutartimi sukuriami, keičiami arba nutraukiami civiliniai teisiniai santykiai, dėl to tai nėra tik susitarimas, nes sukuriami teisiniai padariniai.
Sutartis yra sandoris, dėl to jai galioja sąlygos, kurios galioja ir sandoriams.
- Kokios yra pagrindinės sutarčių rūšys?
- atlygintinės ir neatlygintinės;
- realinės ir konsensualinės;
- vienašalės ir dvišalės;
- pagal sudarymo būdą - sudaromos abipusėmis derybomis ir sudaromos prisijungiant.
- pagal įvykdymą - vienkartinio įvykdymo ir tęstinio vykdymo;
- pagal gaunamą naudą – ekvivalentės ir rizikos
- viešosios, vartojimo ir kt.
Kas yra vienašalė, ekvivalentinė, rizikos ir viešoji sutartis?
Vienašalės – kai viena šalis turi tik teises, o kita – tik pareigas(paskola, pavedimas, dovanojimas). Šiuo atveju nėra koresponduojančių viena kitai teisių ir pareigų.
Ekvivalentinės – pvz, pirkimo-pardavimo, mainų, šalys pasikeičia tam tikrais ekvivalentais, kurių vertė ir nauda žinoma jau sudarant sutartį. – tai tokios sutartys, kurias šalys sudarydamos iš anksto žino, kokią naudą jos gaus iš sutarties•
Priešpriešinis patenkinimas neprivalo būti tolygus kitos sutarties šalies gautam įvykdymui.
Rizikos – pvz, draudimo, būsima nauda nežinoma, nes nauda ir jos dydis priklauso nuo to, ar tam tikras įvykis įvyks.
Viešoji - tai sutartis, kurià sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšio, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 str.) Įstatymų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali atsisakyti sudaryt sutarti su asmeniu, bet pats spręsti kažko negali.
- Kokie yra pagrindiniai sutarčių teisės principai? Kokia jų esmė?
- sutarčių laisvės principas – šalių valios sudaryti sutartį pasireiškimas. laisvė sudaryti sutartį, laisvė atsisakyti sudaryti ją, laisvė nustatyti jos turinį, laisvė sudaryti sutartis, kurių įstatymas nenumato,jei nepreištarauja teisei, viešai tvarkai ir moralei, laisvė formai
- sutarčių privalomumo principas – sudarytos sutarties šalys negali vienašališkai atsisakyti, jos pažeidimas ar nesilaikymas lemia civilinę atsakomybę. Bet sąžininga šalis turi teisę sutarties atsisakyti, jei kita neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, arba jei matyti, kad kita šalis pažeis iš esmės. Galima atsisakyti sutarties ar sąlygos, jei kita šalis gauna nepagrįstą pranašumą.
- konsensualizmo principas – kadangi sutarties esmė yra šalių susitarimas, jų išreikšta valia, tai susitarimo faktui kiti veiksniai neturi turėti įtakos. konsensualizmas (priešingas formalizmui) reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, ne tik nagrinėt tekstą. Šis principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų tikrajai šalių valiai, jų tikriesiems ketinimams
- silpnosios šalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas – norint įgyvendint šitą, reik atsisakyt lygybės ir sutarties laisvės principų, nes suteikiama silpnai šaliai papidomų teisių, o kitai – papildomų pareigų. pvz, vartotojų teisių gynimas; vandens kainą nustato valstybė
- Kokie sutarčių elementai yra būtini, kad sutartis būtų laikoma galiojančia?
Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Jei šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja. Tačiau išimtiniais atvejais įstatymas nustato sutarties galiojimui dar vienas būtiną elementą – susitarimo formą.
- Kokia yra ikisutartinių santykių reikšmė? Kokios yra šalių teisės ir pareigos ikisutartiniuose santykiuose?
Ikisutartiniuose santykiuose vyksta laisvos derybos dėl sutarties sudarymo.
Šalys turi teisę laisvai pradėti derėtis ir neatsako už tai, jog šalių susitarimas pasiekiamas.
Sąžiningumo pareiga - šalis, kuri pradeda arba veda derybas dėl sutarties sudarymo nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius-turėtas išlaidas(bet ne negautas pajamas). nesąžiningas vedimas toks, kai nėra tikslo sudaryt sutartį, taip pat kiti sąžiningumo neatitinkantys veiksmai.
Konfidencialumo pareiga – vienas iš sąžiningumo elementų yra pareiga saugoti konfidencialą informaciją, sužinotą ar gautą per derybas dėl sutarties sudarymo, ir nenaudoti jos savo tikslams.
- Kaip yra sudaroma sutartis? Kokios yra sutarties sudarymo stadijos?
Gali būti sudaromos:
1) Apibusių derybų būdu, kai abi šalys pateikia sąlygas ir jas derina
2) Prisijungimo būdu – derybos nevyksta, sąlygas parengia viena šalis
Dvi stadijos:
Oferta – siūlymas sudaryti sutartį, asmuo - oferentas
Akceptas – sutikimas su pasiūlymu, asmuo – akceptantas
Kartais šitų neužtenka ir reikia perduoti daiktą ar atlikti teisinę registraciją – fakultatyvinės sutarties sudarymo stadijos (ne visada būtinos).
- Kas yra laikoma oferta ir akceptu bei kokie reikalavimai jiems yra taikomi?
Oferta – pasiūlymas, turintis kai kurių individualizuojančių požymių ir sukeliantis įstatymo numatytus teisinius padarinius tiek oferentui, tiek akceptantui. Padariniai reikšmingi, dėl to ofertai yra griežti reikalavimai: svarbiausia: aišku, ką siūlo ir ketinimas būt saistomam
- pakankamas ofertos apibrėžtumas – oferentas tikrai apsisprendė (nelaikytina oferta atvejis, kai oferentas pasilieka sau teisę galutniai spręsti adrersatui atsakius)
- ji išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įpareigotam akcepto atveju
- turi būti nurodytos esminės sutarties sąlygos. apimtos visos esminės sąlygos, pasiūlymo sąlygų skaičius yra maksimalus, adresatui priėmus be išlygų, oferentas negalės keisti sąlygų
- turi labai aiškų adresatą (nenustatytam – viešoji)
Akceptas – valios išraiška, sutikimas su pateiktu pasiūlymu. Sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Reikalavimai:
- akceptas turi būti išsiųstas laikantis ofertoje nurodyto termino(jei nurodytas)
galima žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, tylėjimu (bet tylėjimas ir neveikimas savaime nelaikomas akceptu)
- Kas yra viešoji ir priešpriešinė oferta?
Viešoji oferta – visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį. Turi būti nurodytos visos esminės sąlygos. Ji adresuojama neapibrėžtam asmenų ratui. (Ja nelaikomi kainoraščiai, katalogai, tarifai, skelbimai ir pan, nes jie nepakankamai apibrėžti; jie laikytini siūlymu teikti ofertą) (6.171)
Priešpriešinė oferta – atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta (6.178)
- Kas yra preliminarioji sutartis? Kokie reikalavimai yra keliami šiai sutarčiai sudaryti?
Preliminarioji sutartis – susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis.
Reikalavimai: rašytinė forma, nurodomas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, susitariama dėl visų esminių sutarties sąlygų (jos yra po to ne tik privalomos, bet ir pakankamos transformuoti preliminarią sutartį į pagrindinę),
- Kokios yra preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmės? Ar galima reikalauti įvykdyti preliminariąją sutartį?
Preliminarios sutarties nevykdymo atveju galima reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai dėl neigiamo intereso (intereso sudaryti sutartį), o pagrindinės sutarties nevykdymo atveju - dėl pozityvaus intereso, kad kontrahentas vykdytų sutartinius įsipareigojimui. Todėl nuostolių dydi dėl preliminarios nevykdymo bus mažesnis nei dėl pagrindinės, dėl to ir rizika nevykdyti yra mažesnė.
- Nuo kurio momento yra laikoma, kad sutartis tarp šalių yra sudaryta, t.y. nuo kada tarp šalių atsiranda teisės ir pareigos pagal sutartį? Nuo ko tai priklauso?
Sutartis sudaryta laikoma nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Bet šalys gali susitarti ir dėl kitokio sutarties sudarymo momento nustatymo principo. Taikytina tik konsensualinėms, bet ne realinėms. Realinių sudarymo momentas – turto perdavimo momentas; sudarymas ir įvykdymas sutampa (6.181).
- Kas sudaro sutarties turinį?
Sąlygos. Šalys numato sutarties objektą, kainą, aptaria kokybę, atsiskaitymo tvarką, ginčų sprendimų būdus ir tt
- Kokios yra skiriamos pagrindinės sutarties sąlygų rūšys?
Esminės, imperatyvios, numanomos, standartinės, nestandartinės, siurprizinės
