Įvadas Flashcards
- Kuo skiriasi monistinė sistema nuo dualistinės? Kokia sistema yra taikoma Lietuvoje?
Monistinė sistema - komercinė teisė yra integruota į civilinės teisės sistemą ir ji yra traktuojama kaip civilinės teisės institutas (pošakė).
Dualistinė sistema – komercinė teisė yra laikoma savarankiška privatinės teisės šaka.
Skirtumas tas, kad dualistinėj komercinius reglamentuoja komercinis kodeksas.
Lietuvoje - monistinė.
- Kokia yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso struktūra? (CK)
- Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos
- Antroji knyga. Asmenys
- Trečioji knyga. Šeimos teisė
- Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė
- Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė
- Šeštoji knyga. Prievolių teisė.
- Paaiškinkite, kuo skiriasi turtiniai santykiai nuo neturtinių santykių? Kuo skiriasi asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, nuo asmeninių neturtinių santykių, nesusijusių su turtiniais?
Turtiniais santykiais laikomi tokie teisiniai santykiai, kurių objektas turi ekonominę vertę.
Neturtiniai santykiai – visuomeniniai santykiai, kurių objektas yra ne turtas, o nuo asmens neatskiriama įgimta ar įgyta savybė (garbė, vardas, prekės ženklas).
Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais – priskiriamų santykių objektas yra tokia asmeninė gėrybė, kurios naudojimas gali sukurti turtinius santykius – autorystė, juridinio asmens pavadinimas, prekės ženklas. Tokie santykiai, kaip ir kiti turtiniai santykiai, patenka į civilinės teisės reglamentavimo sritį.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais – paprastai nėra civilinės teisės reglamentavimo dalykas. Į civilinio teisinio reglamentavimo sritį tokie santykiai gali patekti tik pagal specialius įstatymo nustatytus pagrindus.
- Kokie bruožai yra būdingi civilinės teisės reguliavimo metodui? Paaiškinkite juos. (VU vadovėlis)
1) Teisinio santykio dalyvių teisinė lygybė. Lygiateisiškumas reiškia, kad civilinio santykio dalyvis negali savo valia vienašališkai lemti kito asmens teisinės ar faktinės padėties neatsižvelgdamas į jo valią, norus ir interesus, nes civilinė teisė reglamentuoja nepriklausomų fizinių ir jurid asmenų santykius. Paprastai civilines teises ir pareigas lemia nepriklausomi asmenys laisva valia.
2) Teisinio santykio dalyvių iniciatyva. Civilinius teisinius santykius paprastai asmuo sukuria laisva valia, savo nuožiūra ir bendru nutarimu dalyviai nustato savo teises ir pareigas. (išimtis – prievolė dėl žalos padarymo).
3) Dispozityvumas. Kiekvienas dalyvis gali disponuoti (parduoti, nuomoti dovanoti) jam priklausančia nuosavybe, kiekvienas disponuoja savo teisėmis. Gali atsisakyt savo teisių, asmuo, kurio teisės pažeistos, gali (nesi)kreipti į teismą dėl teisių gynimo.
4) Turtinė atsakomybė. Asmuo, pažeidęs kito teises, atsako savo turtu(atlygina žalą, sumoka netesybas ir pan.). Jei žmogus neįstengia įvykdyt sutartinės prievolės jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet galima tada, kai sutartys sudaromos sukčiavimo tikslais.
5) Pažeistų teisių gynimas ieškinio teisena. Teisė į gynybą, kreiptis į teismą. Ieškinio pareiškimas – pareiškimas teismui dėl pažeistų teisių gynimo .
- Kaip yra suprantami civilinės teisės principai ir kokias funkcijas jie atlieka?
Civilinės teisės principai – pagrindinės idėjos, kurios lemia visuomeninių santykių reglamentavimą. Išreiškiami teisės normomis, teismų praktika, jais privalo vadovautis teisinių santykių dalyviai.
(lygiateisiškumas, nuosavybės neliečiamumas,sutarties laisvės principas, proporcingumo, nesikišimo į privačius santykius, teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo, draudimo piknaudžiaut savo teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas)
Civilinės teisės principai atlieka keturias f-jas: reglamentavimo(nustato teisines taisykles), interpretavimo, teisės spragų ir kolizijų (susidūrimo) šalinimo
- Kuo skiriasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai?
Teisingumo principas – kuomet vadovaujamasi vidiniu žmogaus jausmu, suvokimu, kas gera, kas bloga, teisės kriterijumi ir tikslu. Teisingumas yra idealus teisės kriterijus ir tikslas. Teisingumas sudaro galimybę šalinti teisinio reguliavimo spragas.
Protingumo principas – reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai (elkis taip, kaip ir norėtum, kad su tavim elgtųsi). Protingumo reikalavimus turi atitikti dalyvių elgesys, priimami įstatymai, kiti teisės aktai ir teismų sprendimai.
Sąžiningumo principas – dorovinis atsakingumas už savo poelgius, paties žmogaus gebėjimas vertinti savo poelgius pagal moralės reikalavimus, kelti moralinio pobūdžio reikalavimus sau pačiam. (• Ar verslo teisės subjektas elgiasi sąžiningai, yra nustatoma pagal du kriterijus: 1) objektyvųjį ir 2) subjektyvųjį.
1) Objektyvusis kriterijus–yra taikomas „bonus pater familia“ standartas;
2) Subjektyvusis – vertinamas žmogaus psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, gyvenimo patirtį, kitas svarbias aplinkybes.
)
- Kokie yra pagrindiniai sutarčių laisvės principo bruožai? Paaiškinkite juos.
Sutarčių laisvės principas – šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu šitai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių laisvės principas lemia: - subjekto pasirinkimo laisvę - sutarties turinio nustatymo laisvę - sutarties formos laisvę
