kontras 12 - 13 Flashcards
1
Q
Gruodžio 17 d. perversmo priežastys. (7)
A
- Tautininkai ir krikdemai siekė turėti valdžią bet kokia kaina. Ambicijos nepaisė tautos demokratinės valios.
- Lietuvoje stigo demokratijos tradicijų.
- Seimas turėjo per daug galių valstybėje. Taip pat trumpa Seimo kadencija (3 metai).
- Jaunas parlamentarų amžius 30 – 40 m.
- Diktatoriai jau buvo atėję Italijoje, Lenkijoje.
- Lenkijos ir komunizmo baimė.
- Skubotos reformos.
2
Q
Gruodžio 17 d. perversmo padariniai. (4)
A
- Siekiant įtvirtinti perversmą buvo uždaryti pagrindiniai komunistų vadai, o 4 iš jų sušaudyti.
- Tautininkai ir krikdemai – sulaužė Konstituciją dėl valdžios.
- Socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai – nieko nedarė, kad sustabdytų perversmą.
- Visuomenė didžiąja dalimi savo pykčio nereiškė ir nesuprato ką prarado, nors Seimo rinkimuose dalyvaudavo gausiai.
3
Q
III seimo darbo pabaiga:
A
- Seimas su pertraukomis veikė iki 1927 m. balandžio 12 d.
- Panaikinta daugelis pradėtų reformų, grąžinta karo padėtis. (suvaržytos demokratinės laisvės)
- Seime liko tik krikščionių demokratų ir tautininkų atstovai.
- Draudžiama opozicinė veikla.
- Perversmas greitai buvo įteisintas: Gruodžio 19 d. Seimas išrenka A.Smetoną prezidentu. (procedūra legali)
- 1927 balandžio 12 d. buvo paleistas Seimas. Krikščionys demokratai nustumiami nuo valdžios. Valstybėje įsigali tautininkų partijos ir A.Smetonos autoritarinis valdymas.
4
Q
Gruodžio 17 d. perversmo vertinimas (Perversmininkų pusė (perversmo palaikymas)): (4)
A
1) Skelbė, kad išgelbėjo Lietuvą nuo komunizmo;
2) Komunizmo pavojaus Lietuvai propaganda toliau palaikoma;
3) Valdantieji nieko nedarė, kad būtų užkirstas perversmas;
4) Buvęs valdančiųjų blokas neatitiko tautos daugumos;
5
Q
Gruodžio 17 d. perversmo vertinimas (Buvusios valdžios/demokratijos šalininkų pusė (perversmo kritika)): (3)
A
1) Viena didžiausių atgimusios Lietuvos nelaimių;
2) Pagrindinė kaltė dėl Konstitucijos sulaužymo teko tautininkams, krikdemams ir perversmą vykdžiusiems karininkams;
3) Šalyje panaikinta demokratija, vėl įvesta karo padėtis, persekiojami nuverstų partijų nariai;
6
Q
Antanas Smetona –
A
Pirmosios Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas, diktatorius.
7
Q
Povilas Plechavičius – (2)
A
- Lietuvos karo veikėjas. Generolas leitenantas
- Padėjo A. Smetonai įvykdyt perversmą
- Per Nepriklausomybės karą subūrė partizanų dalinius, kovodamas su bolševikais
8
Q
Gruodžio 17 d. perversmas –
A
Lietuvos valstybės valdymo formos pakeitimas iš demokratinės respublikos į autoritarinę diktatūrą.
9
Q
Oligarchija – (2)
A
- valdymo forma, kai visa valdžia priklauso nedidelei žmonių grupei.
- Ši grupė vadovaujasi ne daugumos, bet asmeniniais interesais, priskiria sau didesnių nei paprastiems žmonėms galių ir privilegijų.
10
Q
Prezidentinė Respublika -
A
demokratinė valstybė, kurioje rinkėjai renka ir jos vadovą (prezidentą), ir parlamentą.
11
Q
Politinė Lietuvos raida autoritarizmo sąlygomis. (5)
A
- 1927 balandžio 12 d. paleidžiamas Seimas. Tautininkų partija tampa vienintelę partija. Vyksta kova dėl valdžios, tarp A.Voldemaro ir A.Smetonos.
- 1922 m. Demokratinė Respublika (Parlamentinė) – demokratinės laisvės ir teisės.
- 1928 m. Prezidentinė Respublika – plačios prezidento galios, kontroliuojami rinkimai.
- 1938 m. Autoritarinė diktatūra – panaikintos bet kokios demokratijos apraiškos, Smetonos galios išplėstos dar labiau.
- Opozicijos uždraudimas, rinkimų sistemos pokyčiai, spaudos cenzūra, visos galios sutelktos vienoje institucijoje (Prezidento)
12
Q
ekonominė Lietuvos raida autoritarizmo sąlygomis (6)
A
1) Lietuva išliko agrarinis kraštas;
2) Monopolis;
3) Suvalkijos ūkininkų streikai 1935m;
4) Smarkiai padaugėjo pramonės įmonių ir darbininkų jose;
5) Ekonomiką paveikė didžioji ekonominė krizė;
6) Klaipėda tapo pagrindiniu Lietuvos eksporto tašku;
13
Q
Antano Smetonos valdymo ypatumai. (5)
A
- ,,Tautos tėvas“ – ganėtinai nuosaikus, palaikymą šalyje turintis diktatorius.
- Tautiškumo ugdymas – didelis dėmesys istorijai. Vytauto Didžiojo kultas (1930 m.) ir formuojamas Smetonos kultas.
- IV Seimas buvo išrinktas nedemokratiškai, atstovavo tik tautininkų partijos interesus. (1936 m.)
- Smetonos autoritetą nusmukdė Vilniaus ir Klaipėdos krašto problemos.
- Lyginant su kitomis to meto diktatūromis – Smetonos laikoma aksomine.
14
Q
Tautinių mažumų padėtis Lietuvoje
A
Tolerancija tautinėms mažumoms. (žydai net padovanojo kailinius Smetonai)
15
Q
Juozas Tūbelis –
A
Lietuvos politikas, Ministras Pirmininkas (1929 – 1939 m) , Lietuvių tautininkų sąjungos narys.
16
Q
Augustinas Voldemaras -
A
- tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas,
- ministras pirmininkas (1927 – 1929)
- Jo šalininkai save vadino voldemarininkais.
17
Q
Monopolis –
A
išimtinė gamybos, prekybos, verslo ir t. t. teisė, priklausanti vienam asmeniui, asmenų grupei ar valstybei
18
Q
Suvalkijos ūkininkų streikai 1935m –
A
- daugiausia Užnemunėje, vykę streikai, paskatinti žemų produktų supirkimo kainų ir lėtai atsigaunančios šalies ūkio būklės bei netiesiogiai – autoritarinio režimo nelankstumo.
- Pagrindiniai ūkininkų bruzdėjimo tikslai buvo ekonominės padėties gerinimas ir rinkimų į Seimą organizavimas.[3]
19
Q
1928 m. Konstitucija –
A
ši konstitucija įteisino prezidentinę Respubliką su išplėstomis prezidento galiomis.
20
Q
1938 m. Konstitucija -
A
ši konstitucija Lietuvoje įtvirtino autoritarizmą.
21
Q
Lietuvos visuomenės pokyčiai tarpukario laikotarpyje. (5)
A
- Lietuviai gavę šansą, kurti patys, jį išnaudojo.
- Lietuvių kultūros klestėjimas – kūryba lietuviškai, pasaulinės parodos, pasaulinės asmenybės.
- Emigracija į Šiaurės ir Pietų Ameriką. Ir į Lietuvą grįžę tautiečiai.
- Lietuva per 22 metus, nuo nulio sukūrė savo savimonę, puoselėjo savo krašto kultūrą, ekonomiką, tapo bendra ir neatskiriama Europinės kultūros dalimi.
- Padėti lietuviškumo pamatai, leidę pasipriešinti 50 metų Sovietinei okupacijai.
22
Q
Sporto, meno, mokslo pasiekimai tarpukaryje (3)
A
- sportas -
- sporto pasiekimai krepšinyje - menas -
- pasaulinio garso literatūra,
- lietuviška opera,
- teatras - mokslas -
- įvestas visuotinis (privalomas) pradinis išsilavinimas - Lietuva tampa raštinga šalimi
- VDU ir aukštasis mokslas
-
23
Q
Kauno, kaip laikinosios sostinės vaidmuo
A
- įkurtas Lietuvos universitetas (1922 m.) – nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas.
- pirmoji dainų šventė 1924 m.
- UNESCO paveldas – Kauno modernioji architektūra
- prezidentūra Kaune
24
Q
„Pienocentras“ – (2)
A
- pieno perdirbimo įmonių asociacija Lietuvoje.
- Pagrindinė funkcija – vidaus ir užsienio rinkoje realizuoti pieno perdirbimo bendrovių produkciją.
- sovietinės okupacijos metu įsikūrė „Pieno kombinatas“, kuriame ir toliau buvo vykdoma pieno perdirbimo veikla.
25
„Lietūkis“ – (2)
1. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi 1923–1940. Centras buvo Kaune.
2. Tikslas – padėti nariams parduoti savo produkciją ir apsirūpinti reikalingomis prekėmis.
jo garaže nacistinės okupacijos metu buvo žiauriai nukankintos kelios dešimtys Lietuvos žydų
26
„Maistas“ –
1. pastatų kompleksas net sovietmečiu išlaikęs savo funkciją ir buvo tapes vieno didžiausių mėsos kombinatų gamybinėmis patalpomis.
27
Klaipėdos krašto problematika.
1. 1939 m. kovo 23 d. Lietuvai buvo įteiktas ultimatumas, kuriuo reikalauta perduoti Vokietijai Klaipėdos kraštą.
2. Lietuva ultimatumą patenkino.
3. Tarptautinė bendruomenė į Hitlerio veiksmus nesureagavo.
4. Lietuvos visuomenėje kilo dar didesnis nusivylimas.
5. Smetonos autoritetas smuko.
6. Hitleris Klaipėdoje 1939 m. balandį
28
Vilniaus krašto problematika
1. Nuo 1920 m. spalio 9 d. Vilnius buvo okupuotas Lenkijos.
2. Lietuva niekada nepripažino Vilniaus okupacijos.
3. Kova dėl Vilniaus po 1920 m. persikėlė į TS. (Voldemaras 1928 m. gražino klausimą į TS svarstymus)
4. 1938 m. Lenkija ultimatumu pareikalavo atkurti diplomatinius santykius – t.y. pripažinti, jog Vilniaus kraštas priklauso Lenkijai.
5. Lietuva ultimatumą priėmė.
6. Visuomenėje tai sukėlė nusivylimą.
29
Tautų Sąjunga ir Vilnius.
Voldemaras 1928 m. gražino Vilniaus klausimą į TS svarstymus
30
Ultimatumai Lietuvos valstybei.
1. 1938m Lenkijos ultimatumas atkurti diplomatinius santykius.
2. 1939 Vokietijos ultimatumas atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai
3. 1940m SSRS ultimatumas sudaryti Lietuvoje prorusišką vyriausybę
31
Vladimiras Dekanazovas –
1. sovietinis valstybės veikėjas,
2. NKVD viršininko pavaduotojas, diplomatas.
3. 1940 06 15 kaip Maskvos ypatingas įgaliotinis atvyko į Lietuvą. Čia jis turėjo pasirūpinti marionetinės „Liaudies vyriausybės“ sudarymu, Lietuvos inkorporavimu į SSRS.
32
Vincas Krėvė – Mickevičius –
1. Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.
2. Po SSRS ultimatumo 1940 06 17 Liaudies vyriausybėje buvo Ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras.
33
Antanas Merkys –
1. paskutinis ministras pirmininkas
2. Nuo 1940 06 15 Laikinasis Lietuvos prezidentas.
3. A. Smetona jam perleido valdžią pabėgęs (bet neleido keist įstatymu ir tt)
34
Justas Paleckis –
1. žurnalistas, rašytojas, SSRS valstybės veikėjas,
2. 1940 m. Liaudies vyriausybės ministras pirmininkas ir laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, prisidėjo prie valstybės aneksavimo.
3. 1940 vadovavo Liaudies seimo delegacijai, vykusiai į Maskvą su prašymu Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungą.
35
Juozas Urbšys -
1. nepriklausomos tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras (1938-1940),
2. LR diplomatas (1922-1940), karininkas, vertėjas.
36
Neutralitetas –
valstybės politika, karo atveju, kai pasirenkama nepalaikyti nei vienos kariaujančios pusės
37
Ultimatumas –
vienos valstybės kitai pareikštas reikalavimas, grasinama imtis tam tikrų priemonių, jei reikalavimas nebus įgyvendintas.
38
SSRS ultimatumas Lietuvai -
priežastis:
1. savitarpio pagalbos sutarties "pažeidimas". (pažeidimas įvyko Lietuvai sudarius sąjungą su Latvija ir Estija)
SSRS reikalavimai:
1. atiduoti vidaus reikalų ministrą Skučą ir saugumo departamento viršininką Povilaitį SSRS teismui
2. Lietuvoje sudaryti prorusišką vyriausybę.
3. įsileisti neribotą skaičių SSRS karių į Lietuvą.
39
A. Smetonos elgesio įvertinimas:
(nereikia kalti, nes nebuvo lenetelėj, bet verta persiskaityt kelis kartus, kad žinotume kontekstą)
Priėmus ultimatumą, Smetona su šeima nusprendė pasitraukti iš Lietuvos.
Prezidento pareigas laikinai paskyrė eiti Antanui Merkiui (Ministras pirmininkas)
Remiantis 1938 m. Konstitucija toks veiksmas turėjo logikos, nes užblokavo bet kokius teisėtus okupantų veiksmus.
Kita vertus, dėl okupacijos nebuvo pareikštas joks protestas. Ketvirtadalį biudžeto naudojusi Lietuvos kariuomenė neiššovė nei šūvio.
Trečia vertus, okupavus Lietuvą, pradeda veikti Lietuvos diplomatai, tuo metu buvę užsienyje. (Kazys Škirpa, Stasys Lozoraitis)
40
Nota -
diplomatinis vienos Vyriausybės kreipimasis raštu į kitos valstybės vyriausybę.
41
savitarpio pagalbos sutartis -
1. 1939-10-10 Lietuvos sutartis su SSRS, kad viena valstybė padės kitai
2. ,,Vilnius mūsų, o mes Rusų" - rusai atiduoda Lietuvai Vilnių, bet įveda čia savo kariuomenę
3. Lietuva praranda neutralitetą.
42
Molotovo Ribentropo paktas -
1939m Maskvoje pasirašytas nacistinės Vokietijos ir SSRS paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai.
2. 1939 09 01 Vokietija užpuola Lenkiją, prasideda WW2.
3. 1939 09 17 ir SSRS užpuola Lenkiją.
4. 1939 09 28 SSRS pasiima Lieuvą, o Vokiečiai vidurio Lenkiją
43
SSRS okupuoja Lietuvą - kada?
1940 06 15
