kontras 11 13-17 kažkada

Question 1

Fašistinės valstybės atsiradimas ir fašizmo ideologijos apibūdinimas. (7) (6)

Answer 1

Atsiradimas:
1) 1919 m. kuriasi fašizmo būriai;
2) 1921 m. fašistai pasiskelbė partija. Jos vadu tapo B. Musolinis;
3) Fašistų ideologijai Italijoje pritarė įvairūs gyventojų sluoksniai;
4) 1922 m. spalio mėn. Musolinis organizavo žygį į Romą, reikalaudamas atiduoti valdžią fašistams;
5) Karalius Emanuelis III, bijodamas pilietinio karo, pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę, jam buvo perduota aukščiausioji valdžia;
6) Musolinis pradėjo naikinti demokratinę santvarką;;
7) 1928 m. Musolinis įgyjo neribotą valdžią;

Apibūdinimas:
1) Tauta svarbiau nei individas. Individas turi pasiaukoti dėl tautos;
2) Įvestas Musolinio asmens kultas;
3) Visuomenės valdymui naudojamas teroras;
4) Vienpartinė sistema (fašistų);
5) Totalitarizmas;
6) Griežta drausmė, paklusnumas;

Question 2

Fašistinės valstybės valdymas: vidaus ir užsienio politika. (6) (9)

Answer 2

Vidaus politika:
1) Spaudos ir žodžio laisvių suvaržymai;
2) Uždraustos prof. sąjungos, steigtos korporacijos, per jas fašistai reguliavo ekonomiką;
3) Remtos tik pelningos pramonės šakos;
4) Vienpartinė sistema;
5) Visuomenės valdymui naudojamas teroras;
6) Sukurta politinė policija;

Užsienio politika:
1) Mažintas importas, siekiant didinti vidaus ūkio gamybą;
2) Musolinis atkūrė gerus santykius su popiežiumi. Popiežius įgyjo 44 ha Vatikano miestui kurti;
3) Užsienio politika darėsi agresyvesnė;
4) Dučė siekė įsiviešpatauti Adrijos jūroje, Viduržemio jūroje, įgyti kolonijų Afrikoje;
5) 1935 m. Italija užpuolė Etiopiją ir 1936 m. ją aneksavo. Dėl to Italija buvo pašalinta iš Tautų sąjungos;
6) Blogėjo santykiai su Prancūzija ir Did. Britanija, bet gerėjo su Vokietija;
7) 1936 m. su Vokietija paskelbė Berlyno ir Romos ašį, o 1939 m. pasirašė Plieno paktą su ja;
8) Kartu su Vokietija aktyviai rėmė fašistinį generolą F. Franką Ispanijos pilietiniame kare;
9) 1939 m. okupavo Albaniją;

Question 3

Individo ir visuomenės padėtis Italijoje. (7)

Answer 3

1) Tauta buvo laikyta svarbesne už individą, jis turėjo pasiaukoti dėl jos;
2) Įvesta cenzūra;
3) Politinė policija persekiojo opoziciją;
4) Teroras buvo viena pagrindinių priemonių viesuomenei valdyti;
5) Privati nuosavybė ir religinė laisvė egzistavo;
6) Buvo remiamos daugiavaikės šeimos, neturtingiems vaikams buvo skiriami vadovėliai bei maistas;
7) Sumažėjo nusikalstamumas, sunaikinta mafija;

Question 4

Kodėl fašizmas tapo patrauklus Europai? (3)

Answer 4

1) Fašizmas aukštino savo tautą, baltųjų rasę. Tuo meto Europos šalims šie požiūriai buvo artimi;
2) Fašizmas buvo antikommunistinė ideologija. Kadangi daugelis šalių buvo priešiškai nusistatę prieš komunizmą, fašizmas tapo patrauklus;
3) Fašizmas pritraukė plačias visuomenės grupes, o ne tik vieną siaurą grupelę, todėl buvo patrauklus;

Question 5

B.Musolinis

Answer 5

Italijos politikas, vienas fašizmo pradininkų, Italijos fašistų partijos įkūrėjas ir vadovas.

Question 6

Fašizmas – (2)

Answer 6

1. autoritarinė politinė sistema, besiremianti diktatūrine galia, šovinizmu, opozicinės veiklos slopinimu, stipriu visuomenės ir ekonomikos suvaržymu
2. Politiniame spektre fašizmą dažniausia priimta laikyti radikalia politine dešine

Question 7

Dučė –

Answer 7

Fašistinės Italijos vadas

Question 8

Juodmarškiniai –

Answer 8

Italijos fašistų partijos sukarintoji organizacija, įkurta 1923 m. ir egzistavusi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Question 9

Korporatyvizmas –

Answer 9

socialinių ekonominių ir teisinių pažiūrų sistema, teigianti, kad visuomenės organizacijos pagrindą turi sudaryti susivienijimai (korporacijos), sukurti pagal ekonomikos šakas

Question 10

Ašies valstybės –

Answer 10

20 a. 4–5 dešimtmečio karinės politinės sąjungos valstybės – Vokietija, Italija ir Japonija

Question 11

Plieno paktas - (2)

Answer 11

1. oficialiai Vokietijos ir Italijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis
2. karinė ir ekonominė savitarpio pagalbos sutartis tarp fašistinės Italijos, valdomos Benito Mussolini, ir nacistinės Vokietijos, valdomos Adolfo Hitlerio.

Question 12

Vokietijos padėties įvertinimas po Pirmojo pasaulinio karo. (7)

Answer 12

1) Vokietija prarado visas kolonijas;
2) Prarado dalį savo teritorijų Europoje (13 proc.);
3) Kariuomenė sumažinta iki 100 tūkst. karių;
4) Buvo uždrausta turėti karinę pramonę;
5) Vokietija turėjo sumokėti milžiniškas reparacijas. 217 mlrd. Aukso markių;
6) 1922 m. šalyje prasidėjo krizė. 1923 m. Hiperinfliacija. Rūro srities okupacija, žiema ir badas Vokietijoje;
7) Nors dėl Daueso plano Vokietijos ekonomika atsigavo, tačiau 1929 m. JAV prasidėjusi DEK vėl ją pakirto;

Question 13

Nacių partijos susikūrimas ir bandymai patekti į valdžią. (8)

Answer 13

1) Dėl nepasitenkinimo Versalio sistema bei valdžia ir noro tinkamai valdyti šalį, 1919 m. buvo įsteigta Nacionalsocialistų partija;
2) 1923 m. vykdytas Alaus Pučas, kuriuo siekta užgrobti valdžią Vokietijoje. Jam nepavykus partija buvo uždrausta, o A. Hitleris uždarytas į kalėjimą;
3) Po nepasisekusio bandymo užgrobti valdžią jėga, naciai bando demokratiškai patekti į valdžią;
4) 1929 m. naciai laimi rinkimus;
5) 1933 m. A. Hitleris tampa Vokietijos kancleriu;
6) 1933 m. vasario 23 d. naciaai padega Reichstagą, bet apkaltina komunistus. Taip jie siekia sutelkti visą valdžią savo rankose;
7) Iki 1934 m. uždraustos visos partijos išskyrus nacių, paleistas reichstagas;
8) 1934 m. įvykdyta “Ilgųjų peilių naktis”, mirė prezidentas. Taip Hitleris, perėmęs prezidento pareigas, galutinai įsitvirtino valdžioje;

Question 14

Nacionalsocializmo ideologijos analizė – pagrindiniai bruožai. (7)

Answer 14

1) Iškeliama tauta;
2) Rasizmas – tik vokiečių tauta (arijų), turi teisę valdyti pasaulį;
3) Antisemitizmas – žydai laikomi ne tauta, juos reikia sunaikinti;
4) Revanšizmas - Kaltino Versalio sistemą, kaip Vokietijos nelaimių priežastį. Agresyvi užsienio politika. Siekė perkurti Rytines Vokietijos sienas;
5) Ypač stipri propaganda;
6) Privati nuosavybė ir religija egzistuoja;
7) Asmens kultas, vienpartinė sistema, spaudos cenzūra;

Question 15

Nacių valdymas Vokietijoje: vidaus ir užsienio politika. (8) (8)

Answer 15

Vidaus politika:
1) Vienpartinė sistema;
2) 1934 m. “Ilgųjų peilių naktis” - susidorojama su Hitlerio opozicija partijos viduje;
3) 1935 m. “Kraujo ir rasės įstatymai” rasistinių įstatymų taikymas;
4) Atkūriama karinė pramonė;
5) Valstybės mastu propaguojamas antisemitizmas;
6) Skatinamas gimstamumas;
7) Įvestas gestapas;
8) Kurti getai;

Užsienio politika:
1) 1936 m. įsiveržė į demilitarizuotą Reino zoną;
2) 1938 m. įvykdyta Austrijos okupacija - anšliusas;
3) 1938 m. prijungtas Sudetų kraštas;
4) 1939 m. okupuotas Klaipėdos kraštas;
5) 1939 m. okupuota Čekija;
6) 1939 m. Plieno paktas su Italija;
7) 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktas;
8) Kartu su Italija aktyviai rėmė fašistinį generolą F. Franką Ispanijos pilietiniame kare;

Question 16

A.Hitleris

Answer 16

nacistinės Vokietijos politikas, valstybės veikėjas, Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos (VNSDP) vadovas, kancleris (1933-1945), prezidentas (1934-1945).

Question 17

P.Fon.Hindenburgas

Answer 17

Vokietijos karinis ir politinis veikėjas, Veimaro respublikos prezidentas (1925-1934).

Question 18

H.Gėringas

Answer 18

nacistinės Vokietijos politinis ir karinis veikėjas, reichsmaršalas. Lakūnas, pasižymėjęs I pasauliniame kare.

Question 19

H.Himleris

Answer 19

nacistinės Vokietijos politikas, Berlyno gauleiteris (nacistų partijos apskrities vadovas), SS reichsfiureris (nuo 1929), gestapo vadovas (nuo 1936).

Question 20

Nacionalsocializmas –

Answer 20

1. Vokietijos valstybinė ideologija 1933-1945 m.
2. Pripažįstamas individo pavaldumas valstybei, valstybės – nacionalsocialistų partijai, o partijos – fiureriui (A. Hitleriui), rasių nelygiavertiškumas, arijų rasės išskirtinumas, neigiama demokratija ir liberalizmas.

Question 21

Daueso planas –

Answer 21

Vokietijos reparacijų, kurias ji turėjo mokėti po Pirmojo pasaulinio karo, nauja išmokėjimo tvarka, patvirtinta 1924 m. rugpjūčio 16 d

Question 22

Alaus pučas –

Answer 22

Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos nesėkmingas mėginimas užimti valdžią 1923 m. lapkričio 8 – lapkričio 9 d. Pučą organizavo Adolfas Hitleris ir Erichas Ludendorfas.

FUN FACT (nesimokyti, o tik perskaityt)

A. Hitleris planavo perversmą surengti 1923 11 10–11 naktį, tačiau 11 07 sužinojęs, kad 11 08 Bavarijos vyriausybės vadovas G. von Kahras kalbės pramonininkams Miuncheno Bürgerbräukeller aludėje, nusprendė tuomet būsiant palankiausia vyriausybę priversti paremti pučą. 1923 11 08 apie 9 valandą vakaro naciai įsiveržė į aludę, A. Hitleris paskelbė, kad Vokietijos ir Bavarijos vyriausybės nuverstos ir sudaryta laikinoji vyriausybė (kancleriu pasiskyrė save).

Question 23

Trečiasis Reichas – (2)

Answer 23

1. neoficialus, bet 1933–45 itin dažnai vartotas nacių Vokietijos pavadinimas.
2. Siejamas su dviem ankstesnėmis vokiečių imperijomis (reichais) – 962–1806 Šventąja Romos imperija ir 1871–1918 Vokietijos imperija.

Question 24

Veimaro Respublika – (2)

Answer 24

1. Vokietijos valstybės neoficialus pavadinimas 1919–1933 m.
2. Veimaro respublikos pavadinimas kilo iš ją įteisinusios Veimaro konstitucijos.

Question 25

Reichstagas –

Answer 25

Vokietijos parlamentas. Veikė 1871–1945m

Question 26

Kancleris –

Answer 26

ministro pirminko atitikmuo Vokietijoje

Question 27

Rasizmas –

Answer 27

įsitikinimas, kad rasė yra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso žmogaus gabumai, kad tam tikra rasė yra viršesnė arba kad su žmonėmis reikia elgtis priklausomai nuo jų rasinės kilmės.

Question 28

Antisemitizmas –

Answer 28

priešiškumas ar išankstinis nusistatymas, nukreiptas prieš žydus, kaip tautinę, religinę ar rasinę grupę.

Question 29

Krištolinė naktis – (2)

Answer 29

1. riaušės 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą.
2. Ironiškas pavadinimas prigijo dėl rytą po pogromo gatvėse likusių sudaužytų žydų krautuvių vitrinų stiklo šukių.

Question 30

Ilgųjų peilių naktis – (2)

Answer 30

1. 1934 m. birželio 30 - liepos 1 d.) buvo kruvinas susidorojimas su galimais Adolfo Hitlerio konkurentais SA (Sturmabteilung), sukarintoje nacių organizacijoje.
2. SA daug prisidėjo prie šios partijos iškilimo trečiajame dešimtmetyje, pasibaigusiu Hitlerio paskyrimu Vokietijos kancleriu 1933 metais.

Question 31

SA –

Answer 31

Vokietijos nacistų partijos sukarinta organizacija. Įkurta 1921 m. Paskirtis – jėga ginti partijos reikalus.

Question 32

SS – (2)

Answer 32

1. nacistinės Vokietijos sukarintoji organizacija, įkurta 1920 metais. Išformuota 1945 gegužės 8 d. Antrojo pasaulinio karo metu (1939-45 m.) atsakinga už daugybę nusikaltimų prieš žmoniją.
2. Nuo pat įkūrimo SS buvo pagrindinė smogiamoji jėga, kovojanti su, anot pačių nacių, tautos ir rasės priešais. SS pasižymėjo tuo, kad visi jos nariai buvo griežtai atrenkami pagal rasinius ir ideologinius požymius.

(nereikia visko kalt, tsg idomu :))

Question 33

Gestapas –

Answer 33

1. nacistinės Vokietijos slaptoji valstybės policija.
2. nacistinės Vokietijos slaptoji valstybės policija.

Question 34

Fiureris –

Answer 34

1. A. Hitlerio titulas jam valdant Vokietiją
2. Fiureris - vokiškas titulas, reiškiantis vadą, lyderį arba vedlį.

Question 35

Arijai –

Answer 35

1. indoiranėnų kalbomis kalbėjusios indoeuropiečių tautos, gyvenusios Vidurio ir Pietų Azijoje.
2. Nacizme arijais vadinta išrinktoji rasė, su kuria tapatinosi germanai.

Question 36

Pogromas –

Answer 36

minios įvykdytas religinei, rasinei ar tautinei mažumai priklausančių žmonių grupės užpuolimas ar jų turto niokojimas, kurį dažniausiai toleruoja arba sankcionuoja valstybės valdžia.

Question 37

Getas –

Answer 37

atskiras ar izoliuotas miesto rajonas ar gyvenvietė, kurioje atskirai leidžiama gyventi tautinėms ar kultūrinėms mažumoms

Question 38

Koncentracijos stovykla -

Answer 38

genocido arba laikino įkalinimo įstaiga, kurioje žmonės laikomi teismo sprendimu arba be teismo.

Question 39

Nurodyti nuo dviejų iki keturių konfliktų kurie kilo iki APK. (6, pasirinktinai)

Answer 39

1) Sudetų krašto prijungimas prie Vokietijos;
2) Ispanijos pilietinis karas;
3) Italijos karas su Etiopija;
4) Vokietijos antisemitizmas, “Krištolinė naktis”;
5) Lietuvos nepriklausomybės kovos;
6) Italija okupuoja Albaniją;

Question 40

Pateikti Miuncheno susitarimo vertinimą. (7)

Answer 40

1) Sudetų kraštas atiteko Vokietijai;
2) Sutarta 1938 m. spalio 1-10 d. evakuoti kraštą;
3) Čekoslovakija atsakinga už tai, kad evakuacijos metu pastatai nenukentėtų;
4) Už evakuacija atsakingos visos sutarties šalys (Vokietija, Italija, Did. Britanija, Prancūzija, Čekoslovakija);
5) Britanija ir Prancūzija tikėjosi šia sutartimi išvengti karo;
6) Vakarai išdavė Čekoslovakiją;
7) Ši sutartis lėmė, kad galiausiai visa Čekoslovakija buvo prijungta prie Vokietijos;

Question 41

Nurodyti dvi Molotovo – Ribentropo pakto pasekmes tarpukario Europos saugumui. (2)

Answer 41

1) Sumažino galimą pasipriešinimą Vokietijai, nes SSRS negalėjo jos pulti;
2) Leido Vokietijai ir SSRS gauti daugiau teritorijų ir taip geriau apsirupinti reikalingais ištekliais karui;

Question 42

N. Čemberleinas

Answer 42

D. Britanijos politikas, ministras pirmininkas (1937-1940). 1938 m. pasirašė Miuncheno sutartį, palaidojusią Čekoslovakiją.

Question 43

Anšliusas –

Answer 43

nacistinės Vokietijos veiksmai siekiant prisijungti Austriją.

fun fact
1938 m. kovo 12 d. Austrija buvo prijungta prie Vokietijos, naudojant slaptąją diplomatiją, „penktąją koloną“ ir neteisingai interpretuojant tarptautinę teisę.

Question 44

Molotovo - Ribentropo paktas -

Answer 44

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašytas nacistinės Vokietijos ir SSRS paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai.

Question 45

Nurodyti Ispanijos pilietinio karo priežastis (3)

Answer 45

1) 1936 m. vasario 16 d. rinkimus į Ispanijos parlamentą laimėjo Liaudies frontas - kairiųjų politinių jėgų blokas;
2) Kairieji iš karto ėmėsi radikalių reformų - buvo paskelbti stambiosios pramonės nacionalizavimo ir kiti įstatymai. Tai sukėlė visos šalies, ypač dešiniųjų sluoksnių, pasipiktinimą;
3) Protestuodami prieš kairiųjų valdymą, F. Franko vadovaujami karininkai pradėjo sukilimą;

Question 46

Ispanijos pilietinio karo reikšmę ir Tautų Sąjungos galias sprendžiant šį konfliktą (4)

Answer 46

1) Šis karas tapo savotiška APK repeticija;
2) Jo metu Vokietija, Italija, o vėliau ir Sovietų Sąjunga siekė išbandyti naują karo techniką, stiprinti savo įtaką Europoje;
3) Tautų Sąjunga laikėsi neutralios pozicijos, nei vienos pusės nepalaikė bei į karą nesikišo;
4) Šis karas parodė Tautų Sąjungos neveiksmingumą bei bejėgiškumą sprendžiant konfliktus;

Question 47

F. Franko

Answer 47

Ispanijos valstybės vadovas, diktatorius (1939-1975).

Question 48

Falangininkai –

Answer 48

Ispanijos fašistai, vadovaujami Francisko Franko.

Question 49

Kortesai –

Answer 49

Ispanijos parlamentas.

Question 50

Liaudies frontas –

Answer 50

XX a. 4 deš. demokratinių jėgų koalicija, nukreipta prieš fašizmą ir karo agresiją. Jį sudarė kairiosios partijos, svarbų vaidmenį vaidino komunistai.

Question 51

pilietinis karas -

Answer 51

vienos valstybės dviejų ar daugiau gyventojų grupių ilgalaikis karinis konfliktas

Question 52

Europoje egzistavusių modelių analizė (3)

Answer 52

1) Demokratija - valdo žmonės. Laisvi rinkimai, žmonės patys išrenka savo atstovus. Žodžio laisvė. Valdžia nevaržo politinių, kultūrinių, ekonominių, religinių ir kt. laisvių;

2) Autoritarizmas - valdo vienas žmogus ar žmonių grupė. Nėra laisvų rinkimų, valdžią išrenką vadovas. Yra cenzūra, bet ribojamos tik politinės laisvės;

3) Totalitarizmas - valdo vienas žmogus ar žmonių grupė. Nėra laisvų rinkimų, valdžią išrenka vadovas. Yra cenzūra, ribojamos visos laisvės. (Fašizmas - kraštutinė dešinioji ideologija. Remiamasi tautos didingumu, ekspansine politika; Nacizmas - kraštutinė dešinioji ideologija. Remiamasi tautos didngumu, antisemitizmu, ekspansine politika; Komunizmas - kraštutinė kairioji politika. Remiamasi planine ekonomika, nacionalizavimu.)

Question 53

Individo padėtis įvairiuose politiniuose modeliuose. (3)

Answer 53

1) Demokratijoje - kiekvienas individas svarbus. Jo laisvės nėra varžomos, jis gali išsakyti savo nuomonę, nėra cenzūros. Visi žmonės lygūs;

2) Autoritarizme - žmogaus politinės laisvės varžomos. Yra cenzūra, persekiojama opozicija.

3) Totalitarizme - visos laisvės varžomos. Valdžia kontroliuoja, kas kokias teises gauna, yra cenzūra, persekiojama opozicija. Kai kurie yra viršesni už kitus.

Question 54

Pagrindinės tarpukario meno srovės (4)

Answer 54

1) Siurrealizmas;
2) Kubizmas;
3) Abstrakcionizmas;
4) Avangardas;

Question 55

Kino suklestėjimo priežastys. (3)

Answer 55

1) Nauji išradimai;
2) Besiformuojančios kino kryptys: realistinė dokumentinė ir fantastinė;
3) Kinas buvo labai efektyvi propagandos priemonė, todėl totalitariniai režimai jam skyrė daug dėmesio;

Question 56

Technologinė tarpukario pažanga (6)

Answer 56

1) Kasdieniame gyvenime imta naudoti pigias sintetines medžiagas;
2) Dėl naujų technologijų 1929 m. žemės ūkio produktai atpigo 30%, gamyboje mažėjo rankų darbo jėgos paklausa;
3) Karo pramonės technologijos pokyčiai lėmė milžinišką fizikos ir kitų taikomųjų mokslų pažangą;
4) Europoje įgarsinti filmai tarpukariu pradėjo stumti nebylųjį kiną;
5) Europos architektai pradėjo projektuoti ne tik religinius pastatus, bet ir gamyklas, daugiabučius, domėtis baldais, interjeru;
6) Radijo imtuvai pradėti naudoti labai plačiai;

Question 57

Pagrindinės problemos su kuriomis susidūrė tarpukario visuomenė. (3)

Answer 57

1) Darbininkų gyvenimo sąlygos buvo apgailėtinos: vonia ar klozetas - prabanga, daug namų neturėjo kanalizacijos, elektros, centrinio šildymo;
2) Nors pradinis mokslas buvo privalomas, tačiau daug kam jis buvo neprieinamas ir labai prastos kokybės. Mokėsi mažai mergaičių. Labai nedaugelis turėjo aukštajį išsilavinimą;
3) Daugelyje demokratinių valstybių nebuvo užtikrinta privati nuosavybė, minimalus atlyginimas, sveikatos apsauga, soc. draudimas, pensija;

Question 58

Siurrelizmas –

Answer 58

1. XX a. III–V dešimt. kultūrinis, intelektinis, artistinis, meninis judėjimas.
2. kilo iš Dadizmo, o Dadaistai pirmieji atkreipė dėmesį į žmogaus pasąmonę kaip įkvėpimo šaltinį

Question 59

Kubizmas – (2)

Answer 59

1. 20 a. pradžios modernistinės dailės (daugiausia tapybos) kryptis.
2. Nors kubistų paveikslai gali atrodyti abstraktūs ir geometriški, juose vaizduojami realūs objektai.

Question 60

Egzistencializmas -

Answer 60

20 amžiaus filosofijos kryptis, akcentuojanti absoliutų, sąvokomis neišreiškiamą žmogaus būties unikalumą.