kontras 11-21 Flashcards
Nurodyti aplinkybes, kurios darė įtaką Lietuvos valstybės formavimuisi
Išorinės:
1) Kijevo Rusios užkariavimas;
2) Livonijos Ordino domėjimasis Lietuvos žemėmis, jų bandymai pakrikštyti, užimti jas;
Vidinės:
1) Visuomenės diferenciacija, žmonių susiskaldymas į luomus.
Paaiškinti, kokią reikšmę Mindaugo krikštas turėjo Lietuvos valstybei
Mindaugo krikštas 1251 m. privedė prie Lietuvos pripažinimo tarptautinėje politikoje: Mindaugas buvo karūnuotas ir Lietuva tapo karalyste.
Krikštas ir karūnacija sudarė sąlygas Lietuvai priimti Vakarietišką kultūrą.
Lietuvos ir kaimyninių valstybių santykių analizė
Lietuva ir Kijevo Rusia: lietuviai, Lietuvos kunigaikščiai bandė užimti nusilpusios Kijevo Rusios teritorijas, jas valdyti, plėstis į Rytus.
Lietuva ir Livonijos Ordinas: baltų gentys labai daug kariavo su Livonijos Ordinu, bandžiusiu užimti Lietuvą, ir 1236 m. Saulės mūšyje juos sutriuškino. Po mūšio Livonijos Ordinas prisijungė prie Kryžiuočių Ordino.
Lietuva ir Kryžiuočių Ordinas: Nuolatiniai karai, Ordinas vis stengiasi pakrikštyti Lietuvą, užkariauti ją, tačiau Lietuva sėkmingai kovoja su juo.
Kunigaikštis
karo vadas, žemės valdovas
Kalavijuočiai
ordino, įsikūrusio 1202 Rygoje, pavadinimas. Nuo 1237 m. Livonijos ordinas, kryžiuočių ordino padalinys
Kryžiuočiai
Vokiečių ordino, įsikūrusio 1236 m. Prūsijoje pavadinimas, dar vadinamas Ordinu, sostinė Marienburgas
Žemė
gynybinis teritorinis junginys baltų kraštuose
Saulės mūšis
1236 m. įvykęs mūšis, kuriame buvo įveiktas Livonijos Ordinas, žuvo 100 pagrindinių (elitinių) jo riterių. Po mūšio Livonijos ordinas prijungiamas prie Kryžiuočių Ordino.
Durbės mūšis
1260 m. įvykęs mūšis, kuriame žemaičiai sumušė Livonijos kariuomenę. Po Durbės Mūšio Mindaugas atnaujina karą su Livonija.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Apie 1236 arba 1240 m. susikūrusi valstybė, kurią įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis buvo pirmasis LDK valdovas.
Mindaugas
Vienas iš penkių didžiųjų Lietuvos žemių kunigaikščių, suvienijusių lietuviškas žemes ir įkūręs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1251 m. priimė katalikišką krikštą ir 1253 m. liepos 6 d. tapo Lietuvos pirmu ir paskutiniu karaliumi. Lietuvą valdė nuo apie 1236 arba 1240 m. iki 1263 m.
Morta
Mindaugo pirmoji žmona, Lietuvos pirmoji karalienė.
Treniota
Žemaičių kunigaikštis, Mindaugo antrosios žmonos buvęs vyras, užsakęs Mindaugo nužudymą ir metus valdęs Lietuvą po jo mirties.
Paaiškinti Lietuvos visuomenės kaitos XIII– XV a. priežastis
Gedimino laiškai, diplomatiniai sugebėjimai skatino skirtingus žmones atvykti į Lietuvą, plėsti jos kultūrą, prekybą, amatus. Lietuva tapo labai tolerantiška skirtingoms kultūroms, papročiams ir pan.
Vilnius tapo sostine, atvykstančių pirklių, amatininkų, riterių ir kt. centru, jis užaugo į didelį, stiprų ir klestintį miestą;
Įvardinti pagrindinius Gedimino, kaip Lietuvos valdovo, nuveiktus darbus
Padarė Vilnių Lietuvos sostine;
Išsiderėjo 4 metų pertrauką nuo kryžiuočių puolimų, sutikęs krikštytis;
Europos valstybėms LDK pristatė kaip tolerantišką valstybę;
Sukūrė diplomatinius ryšius su kitomis Europos valstybėmis, popiežiumi;
Kanceliarija
Raštinė; valstybės ar įstaigos skyrius, kur tvarkomi raštai, dokumentai.
Rusėnai
Rytų slavų etninė grupė, davusi pradžią dabartinėms baltarusių ir iš dalies ukrainiečių bei rusų etninėms tautoms.
Pilėnai
Legendinė žemaičių pilis. Jai vadovavęs kunigaikštis Margiris. 1336 m. vasario mėn. vyko Pilėnų pilies šturmas, kuriame žemaičiai labai narsiai gynėsi nuo apie 6000 kryžiuočių, bet, nematydami vilties atsilaikyti, galiausiai patys pasirinko mirtį.
Gediminaičiai
Lietuvos valdovų dinastija, Lietuvą valdžiusi nuo XIII a. 2 pus. iki 1572 m. Ji prasidėjo Skalamantu, o baigėsi Žygimantu Augustu.
Gediminas
LDK DK, Lietuvą valdęs 1316 - 1341 m. Jis buvo aktyviu diplomatu, rašė laiškus į Vakarų Europą, kviesdamas pirklius, amatininkus, riterius ir kt. atvykti į Lietuvą.
Margiris
Jaunesnysis Gedimino brolis, Pilėnų kunigaikštis
Vytenis
Vyriausias Gedimino brolis, LDK DK, Lietuvą valdęs 1294 - 1316 m., iki Gedimino. Jam valdant LDK pradėjo stiprėti.
Apibūdinti kovas su Ordinu
Algirdas buvo LDK DK, plėtė teritoriją į Rytus, o Kęstutis tapo Trakų kunigaikštimi ir kariavo su Ordinu;
Dualistinė monarchija - Algirdo ir Kęstučio valdymas, atnešęs teigiamų rezultatų kovojant su Ordinu;
Atlaikyti visos Vakarų Europos riterijos jėgas darėsi sunku;
Lietuvos karyba neatsiliko nuo Vakarų Europos;
Siekiant atlaikyti ordino puolimą, teritorijos buvo plečiamos į Rytus;
Apibūdinti Lietuvos visuomenės pokyčiai dėl plėtimosi į rytus
Kad atsirastų karių luomas, valstiečiai turėjo dirbti žemę ir mokėti mokesčius;
Buvo dvi žmonių grupės: valdžios žmonės – mažuma ir dauguma – paklusnieji;
Visuomenėje egzistavo ir vergai;
Formavosi santykis tarp senjoro ir vasalo;
Griežtos ribos tarp feodalo ir valstiečio nebuvo;
Turtingesni valstiečiai galėjo virsti feodalais, dėl karinės tarnybos;
Nuo XIV a. praturtėję Lietuvos feodalai pradėti vadinti bajorais;
