apklausa 10-13 Flashcards
Europos demokratinių valstybių raida tarpukario laikotarpiu
- susidūrė su ekonomine krize (1929-1933)
- sovietų sajunga visoms europos valstybėms darė įtaką
(pvz liaudies frontas, leiboristų partija)
Pagrindinės problemos su kuriomis susidūrė demokratinės valstybės tarpukario laikotarpiu.
- ekonominė krizė (visoms)
- piliečiai nebenorėjo karo, ir kadangi tai demokratija - valdžia turėjo paklust.
Priemonės, kaip etatizmas buvo taikomas demokratinėse valstybėse
- Organizuojami viešieji darbai
- Reguliuojami bankai
- Dideli muitai importui
- Fermeriams (ūkininkams) nurašytos skolos
L.Bliumas (Prancūzija)
Kairysis liaudies fronto vadovas Prancūzijoje;
Daladjė (Prancūzija) (2)
1) Prancūzijos ministras pirmininkas;
2) siekdamas išvengti karo 1938 09 kartu su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku pasirašė Miuncheno susitarimą su nacių Vokietija. Vokietija galėjo okupuoti Čekoslovakijai priklausantį Sudetų kraštą;
Tomašas Masarikas (Čekoslovakija) (2)
1) Pirmasis Čekoslovakijos prezidentas;
2) Suvaidino labai svarbų vaidmenį kuriant nepriklausomą valstybę;
K.Gustavas Marheihimas (Suomija) (3)
1) Suomijos karo ir valstybės veikėjas;
2) Per SSRS-Suomijos karą sėkmingai organizavo pasipriešinimą SSRS kariuomenei;
3) Suomija išvengė okupacijos;
Liaudies frontas –
partijų (dažniausiai kairiųjų), profsąjungų, jaunimo ir kitų organizacijų vienijimosi forma
Etatizmas –
aktyvus valstybės kišimasis į politinį, ekonominį ir kultūrinį šalies visuomenės gyvenimą
Leiboristai –
kairiųjų pažiūrų partija, susiformavusi Did. Britanijoje tarpukariu.
Autoritarizmo įsitvirtinimo priežastys Vidurio ir Rytų Europoje (3)
1) Naujai susikūrusių valstybių ekonomika silpna, o ekonominės krizės dar labiau jas pakirto. Tai sukelė politines krizes;
2) Valstybės neturėjo demokratijos tradicijų, todėl palaužti demokratiją buvo lengviau;
3) Įtampos tarp kaimynių (dėl teritorijų ir/arba SSRS/Vokietijos) vertė imtis veiksmų, kam reikėjo “stiprios rankos”;
Siekis sukurti bendradarbiavimą tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Bandymai ir nesėkmės (3)
1) Lenkija norėjo sukurti Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir galbūt Latvijos sąjungą, kad galėtų pasipriešinti Rusijai ir/arba Vokietijai, tačiau rusai priešinosi. Nepavyko;
2) 1934 m. pavyko sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartį, kurioje įsipareigojama, kad trys vyriausybės tarsis užsienio politikos klausimais;
3) 1938 m. po Lenkijos ultimatyvaus reikalavimo, užmegzti diplomatiniai santykiai;
Vokietijos ir SSRS požiūris į Baltijos valstybes ir Lenkiją (4)
1) Tarpusavyje pasidalino šias valstybes;
2) Vokietija norėjo atgauti Klaipėdos kraštą, 1939 m. tai ir padarė;
3) Vokiečiai latvius laikė aukštesnius už lietuvius (nes anksčiau Latvija priklausė Livonijos ordinui (vokiečių));
4) SSRS Lenkiją matė kaip tiltą į Vakarų Europą skleisti komunizmą, todėl kariavo su ja, tačiau nesėkmingai;
Juzefas Pilsudskis (Lenkija) (2)
1) 1926 m. Lenkijoje įvedė autoritarinį režimą;
2) Vadovavo karui su Sovietų Rusija, Vilniaus krašto okupavimui, ATR atkurimo pastangoms;
K.Piatsas (Estija) (2)
1) Estijos ministras pirmininkas,
2) 1934 m. siekiant sustabdyti fašistuojantį vapsų judėjimą įvykdė perversmą ir tapo autoritarinių vadovu;
K.Ulimanis (Latvija) (2)
1) Latvijos ministras pirmininkas;
2) 1934 m. įvykdė valstybės perversmą ir įvedė autoritarinį režimą;
Autoritarizmas –
politinio režimo (diktatūros) forma, kai vienas asmuo ar jam lojalių žmonių grupė vykdo valdžią be formalių apribojimų, valstybė siekia kontroliuoti tik politiką.
Baltijos Antantė (santarvė) – (2)
1) 1934-09-12 sudaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinė bei diplomatinė sąjunga;
2) Siekta stiprinti šių valstybių tarptautinę padėtį, plėsti bendradarbiavimą, spręsti visoms trims valstybėms bendrus klausimus;
JAV pasaulinės įtakos augimas ir šio proceso priežastys (3)
1) 1PK metu JAV skolino pinigus Antantei, todėl po karo daug valstybių liko jai įsiskolinusios;
2) Ekonominė padėtis gerėjo sparčiai, 1919 m. JAV tampa stipriausia ekonomika pasaulyje;
3) JAV puoselėjo demokratines tradicijas, ypatingas dėmesys buvo skirtas individualizmui ir verslui;
Priežastys lėmusios Didžiąją Ekonominę krizę (4)
1) Nekontroliuojama bankų veikla;
2) kraštutinė liberaliosios ekonomikos doktrina;
3) Didelė techologinė pažanga sukūrė perprodukciją, dėl kurios stojo įmonių veikla, buvo atleidžiami žmonės, kilo nedarbas;
4) Staigiai ir sparčiai krito biržų akcijų kursai;
H.K.Huveris (3)
1) JAV prezidentas iki 1933 m.;
2) Pradėjo valstybės lėšomis statyti tiltus, tiesti kelius, sumažino mokesčius, pakėlė muitus importuojamoms prekėms, skatino pramonininkus išlaikyti darbo užmokesčio lygį;
3) atmetė pasiūlymą mokėti valstybines pašalpas bedarbiams ir daugelį ekonomikos reguliavimo priemonių;
F.D.Ruzvelto vaidmuo sprendžiant krizę ir Naujojo kurso programa. (6)
1) F. Ruzveltas paskelbė Naująjį kursą;
2) esmė - didelė programa priemonių, įtvirtinančių valstybės vaidmenį ekonomikoje;
3) vyriausybė įvedė griežtą valstybės kontrolę bankams;
4) įvestos nedarbo pašalpos, išplėstas aprūpinimas pensijomis;
5) nustatė sąžiningos konkurencijos taisykles pramonėje bei prekyboje ir laikiną kainų kontrolę;
6) išplėtė viešuosius darbus, finansuojamus iš valstybės biudžeto;
F.D.Ruzveltas (2)
1) JAV prezidentas nuo 1933 m.;
2) Pasiūlė Naujajį kursą - planą, krizei JAV spręsti;
Naujasis kursas –
F.D.Ruzvelto parengta ūkio ir socialinių reformų programa, įtvirtinanti valstybės įtaką ekonomikai. Tikslas ištraukti JAV iš DEK.
