kontras 04 - 10 Flashcards
1
Q
Gyvosios gamtos funkcinių karalijos susideda iš: (2)
A
- Gamintojų
- Vartotojų
2
Q
Vartotojai susideda iš: (2)
A
- Gyvėdžiai
- Skaidytojai
3
Q
Gyvėdžiai susideda iš: (4)
A
- Augalėdžiai
- Parazitai
- Plėšrūnai
- Visaėdžiai
4
Q
Skaidytojai susideda iš: (2)
A
- Saprofitai
- Detritaėdžiai
5
Q
Gamintojai -
A
organizmai, kurie patys sau pasigamina organines medžiagas iš neorganinių medžiagų.
6
Q
Vartotojai -
A
organizmai, kurie maitinasi jau pagamintomis organinėmis medžiagomis (gamintojais arba kitais vartotojais).
7
Q
Gyvėdžiai-
A
maitinasi kitais gyvais organizmais.
8
Q
Skaidytojai, -
A
vartotojai, kurie maitinasi negyvais organizmais (nuokritomis)ir suskaido juos iki neorganinių medžiagų.
9
Q
Saprofitinis mitybos būdas –
A
organinių medžiagų skaidymas vyksta organizmo išorėje, susidarę paprastesni junginiai paimami į saprotrofų organizmą per ląstelės sienelę.
10
Q
Ryšiai tarp gyvosios gamtos funkcinių karalijų: (6)
A
- Saulė suteikia energijos gamintojams
- Gamintojai energiją ir organines medžiagas suteikia augalėdžiams bei skaidytojams
- Augalėdžiai energiją ir organines medžiagas suteikia plėšrūnams bei skaidytojams
- Plėšrūnai energiją ir organines medžiagas suteikia skaidytojams
- Skaidytojai sintetina neorganines medžiagas ir jas suteikia gamintojams
- Ratas kartojasi
11
Q
Rūšių tarpusavio santykiai: (5)
A
- Mutualizmas(+ +)
- Plėšrumas (+ -)
- Parazitizmas(+ -)
- Komensalizmas (+ 0)
- Konkurencija (- -)
12
Q
Mutualizmas -
A
Tai tokie rūšių tarpusavio ryšiai, kai abi sąveikaujančios rūšys iš to turi naudos. (pvz bitė ir gėlė (apdulkinimas))
13
Q
Plėšrūnai -
A
tai gyvūnai, mintantys kitais gyvūnais – aukomis, prieš tai jas nužudę (pvz lūšys medžioja kiškius).
14
Q
parazitavimas - (2)
A
- Parazitai, vartodami to organizmo, kuriame gyvena, maisto medžiagas, jį labai išsekina, sukelia ligas, uždegimus, atveria žaizdas, išskiria nuodingus toksinus, kurie gali būti organizmo mirties priežastimi.
- Tačiau žuvus organizmui, žūtų ir parazitas. (pvz kaspinuotis parazituoja zmogaus organizme)
15
Q
Parazitoidas -
A
organizmas, kuris vieną gyvenimo dalį praleidžia arba kitame organizme (pastarasis vadinamas šeimininku), arba prisitvirtinęs prie jo, kitą – gyvendamas laisvai.
16
Q
Komensalizmas -
A
Tai tokie rūšių tarpusavio ryšiai, kai rūšys viena kita naudojasi kaip prieglobsčiu, transporto priemone, buveine.
17
Q
Konkurencija pasitreiškia tuomet kai
A
yra poreikių sutapimas ir išteklių trūkumas (kiškiai ir stirnos minta vienu maistu).
18
Q
Mitybos grandinės parodo…
A
kas ir kuo minta ekosistemoje, arba nurodo medžiagų kitimą.
19
Q
Mitybos grandinės yra dviejų tipų: (2)
A
- Gyvėdžių
- Skaidytojų
20
Q
Sausumos gyvaėdžių mitybos grandinė: (5)
A
1Augalas -> 2. žiogas -> 3. kirstukas -> 4. Gyvatė -> 5 vanagas
21
Q
Vandens gyvaėdžių mitybos grandinė: (5)
A
1 fitoplanktonas -> 2. Zooplanktonas -> 3. Strimėlė -> 4. Menkė -> 5 banginis
22
Q
Gyvaėdžių mitybos grandinės prasideda…
A
gamintojais ir baigiasi plėšrūnais. Parazitai mitybos grandinėse nevaizduojami, nes jų gali turėti visi organizmai.
23
Q
Skaidytojų, arba detritinė, mitybos grandinė: (4)
A
1 nukrites lapas (arba suvalgo sliekai arba) -> 2 susmulkintas lapas (arba suvartoja nematodai) -> 3 Celiuliozė (arba suvartoja bakterijos ir grybai) -> 4. Neorganinės medžiagos
24
Q
Skaidytojo grandinėje organizmai vienas kito…
A
neėda, bet rodyklės rodo, kokios medžiagos ir kuo virsta.
25
Skaidytojų atliekamas procesas vadinamas...
mineralizacija, nes po kiekvieno skaidymo etapo išsiskiria neorganinės medžiagos.
26
gyvėdžių mitybinis tinklas, sudarytas iš...
daugybės tarpusavyje susipynusių mitybinių grandinių
27
Mitybos grandinės nebūna ilgos ir mitybos lygmenų nėra daug, nes...
kiekvieno aukštesnio mitybos lygmens vartotojai gauna vis mažiau maisto medžiagų ir energijos.
28
I mitybos lygmuo - ...
I mitybos lygmuo – gamintojai (eglė);
II lygmuo – augalėdis, pirminis vartotojas (ūsuotis);
III lygmuo – pirminis plėšrūnas, antrinis vartotojas (varlė);
IV lygmuo – antrinis plėšrūnas, tretinis vartotojas (lapė).
29
Netrikdomas elementų ciklų vyksmas yra būtina ...
gyvybės palaikymo sąlyga
30
Tai pagrindiniai gyvybinę veiklą lemiantys makroelementai...
C,H,N,O,P,S
31
Elementai iš neorganinės formos pereina į...
organinę ir vėl į neorganinę.
32
Skaidytojai elementus iš organinio pavidalo perveda į...
neorganinį, elementai tampa prieinami gamintojams.
33
medžiagų atsargų papildymo būdai: (3)
1) uolienų dulėjimas;
2) atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų veikla;
3) krituliai ir dulkės.
34
Ežere medžiagoms cirkuliuoti sunkiau, nes...
plūduriuojantys dumbliai, melsvabakterės šaknų neturi, o skaidytojų veiklos produktai kaupiasi prie dugno. Elementai gaunami maišantis vandeniui.
35
Pirminis visos ekosistemos energijos šaltinis yra...
Saulės energija
36
Gamintojai, naudodami Saulės šviesos energiją, gamina...
pirminę produkciją, kurioje sukaupta cheminė energija
37
Detritas –
nuokritos
38
Organizmo, kurie nei auga nei tunka maiste esanti energija (MEE) pasiskirsto į dvi dalis: (2)
1. Neasimiliuota energija
2. Asimiliuota energija
39
Neasimiliuota energija-
nepasisavinta (NE). Visos medžiagos, kurių nepasisavina organizmas ir pasišalina iš jo nepakitusios.
40
Asimiliuota energija-
pasisavinta energija(A). Jei organizmo biomasė nekinta, visa asimiliuota energija kvėpuojant (K) be likučio verčiama šilumine energija
41
Produkcija -
trečioji, energijos dalis; Tai biomasės prieaugis per laiko vienetą.
42
Kiekvienas organizmas sunaudoja...
90proc gautos energijos ir tik 10 proc perduoda kitam organizmui
43
Gamintojų pagaminta produkcija -
tai pirminė produkcija
44
Produkcija ekosistemose: (4)
1. Gamintojų –pirminė produkcija P1
2. Augalėdžių –antrinė produkcija P2
3. Pirminių plėšrūnų –tretinė produkcija P3
4. Antrinių plėšrūnų-ketvirtinė produkcija P4 ir t.t.
45
Pirminė produkcija yra ir...
vienintelė visos ekosistemos produkcija
46
Ekologinės piramidės: (3)
1. Energijos –produkcijos
2. Biomasės
3. Skaičių
47
Anglis būtina visiems organizmams, nes...
įeina į visų organinių junginių sudėtį.
48
Anglis ir deguonis atmosferoje cirkuliuoja dujiniu pavidalu:
deguonies ir anglies dioksido molekulių.
49
Anglies ciklas: (5)
1. Fotosintezės metu augalai įsisavina anglį iš oro anglies dioksido dujų pavidalu ir įjungia į organinių junginių sudėtį.
2. Gyvūnai pasisavina anglį ėsdami augalus arba kitus gyvūnus.
3. Į atmosferą anglis sugrąžinama organizmams kvėpuojant arba deginant iškastinį kurą.
4. Žuvus organizmui, jį paprastai suardo skaidytojai ir didžioji dalis anglies sugrįžta į orą.
5. Jei skaidytojams neužtenka deguonies – anglis lieka žemėje ir galiausiai virsta akmens anglimis, nafta arba gamtinėmis dujomis.
50
Anglies dioksido pasisavinimas vandenyje: (3)
1. Ore esantis anglies dioksidas reaguoja su vandeniu ir susidaro rūgštinis karbonatas, šis junginys yra anglies šaltinis dumbliams, kurie vykdo fotosintezę.
2. O vandens organizmams kvėpuojant: anglies dioksidas, kurį jie šalina, virsta rūgščiuoju karbonatu.
3. Tarp vandenyje esančio rūgščiojo karbonato ir ore esančio anglies dioksido nusistovi pusiausvyra.
51
Deguonies reikšmė –
jis naudojamas kvėpuojant bei degimo procesuose
52
Žmogaus veiklos įtaka anglies apytakai atmosferoje: (2)
1. Dėl iškastinio kuro deginimo ir augalijos naikinimo, į atmosferą patenka daugiau anglies dioksido negu iš jo pasišalina.
2. Savo veikla žmonės sutrikdė nusistovėjusią pusiausvyrą tarp fotosintezės ir kvėpavimo ir tai sukėlė šiltnamio efektą.
53
Klimato kaita -
Ilgalaikiai temperatūros, kritulių kiekio, vėjuotumo ir kitų klimato veiksnių pokyčiai
54
Šiltnamio efektas –
dalis saulės spinduliuotės nuo atmosferos yra atspindima į kosmosą, o kita dalis yra sugeriama šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir vėl išspinduliuojama įvairiomis kryptimis. Dėl to ima šilti apatinė atmosfera ir Žemės paviršius.
55
atmosferoje esančias šiltnamio formavimo dujos (susiformavusios natūraliai): (3)
1. anglies dioksidas,
2. vandens garai,
3. metanas,
56
atmosferoje esančias šiltnamio formavimo dujos (susiformavusios dėl žmogaus veiklos): (2)
1. anglies chloridai ir fluoridai
2. azoto oksidai
57
Pagrindinės anglies dioksido padidėjimo priežastys: (3)
1. Deginamas organinis kuras
2. Vis dažniau pasitaikantys stepių ir miškų gaisrai
3. Naikinami miškai
58
Globalinio atšilimo poveikis: 1 dalis (4)
1. Vyksta klimato kaita, kyla atmosferos temperatūra, dėl to pradeda tirpti ledynai, pakyla jūrų vandens lygis, užliejami sausumos plotai.
2.Ištirpusių ledynų gėlas vanduo pakeičia druskingus vandenynų vandenis. Rūšys, prisitaikiusios prie sūraus vandens, nyksta.
3. Sutrinka įprastas kritulių pasiskirstymas Žemėje. Padidėja garavimas ir todėl pagausėja kritulių pajūrio zonose. Kitose Žemės dalyse būna sausrų, dėl jų dykumėja žemės plotai, keičiasi ten gyvenusios rūšys.
4. Oro cirkuliacija suaktyvėja ir padidėja uraganinių vėjų grėsmė.
59
Globalinio atšilimo poveikis: 2 dalis (4)
5.Slenkant klimato juostoms keisis biologinė įvairovė, pvz.,daugelis gyvūnų migruos į kitus regionus, o tie, kurie neturės kur migruoti, išmirs dėl maisto stokos, nepalankių oro sąlygų ar bus išstumti atėjūnų.
6.Dėl klimato kaitos kinta ekosistemų funkcijos ir struktūra (skaidymas, maisto medžiagų cikliškumas, vandens srautai, rūšinė sudėtis, bei rūšių sąveika).
7.Keičiantis klimatui kinta vabzdžių ir paukščių migracija, pvz., paukščiai šiltėjant klimatui parskrenda ankščiau, o rudenį išskrenda vėliau.
8. Klimato kaita tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą (tai susiję su karščio ir šalčio fiziologiniu poveikiu) gali padaugėti per maistą plintančių arba pernešėjų platinamų ligų.
60
Klimato kaitos mažinimo būdai: (3)
1.Pramonės įmonių kaminuose įrengti filtrus, išvalančius į atmosferą išmetančias dujas.
2.Išsaugoti didelius žaliuosius plotus, miškus, nes augalai sunaudoja anglies dioksidą.
3.Vietoj Žemės gelmių kuro (naftos, akmens anglys) kuo daugiau naudoti neišsenkančius energijos šaltinius (vėjo, saulės energijos)
61
Rūgštieji krituliai –
tai krituliai (lietus, sniegas, šlapdriba,rūkas) su kuriais į žemę patenka sieros bei azoto rūgščių atskiesti tirpalai.
62
Kaip susidaro rūgštieji krituliai ?
Rūgštieji krituliai susidaro, kai sieros oksidai patenka į atmosferą, reaguoja su vandeniu ir virsta rūgštimis.
63
Sieros oksidus išmeta...
elektrinės, gamyklos ir visos kitos įmonės, deginančios sieringą akmens anglį ar naftą.
64
Azoto oksidus išmeta...
transportas, elektrinės ir kitos įmonės, naudojančios vidaus degimo variklius.
65
Rūgščiųjų kritulių žala pastatams:
Rūgštūs krituliai kenkia statiniams, nes skatina metalų koroziją, ardo betoną, dažus, pridaro žalos architektūros paminklams.
66
Rūgščiųjų kritulių žala dirvožemiui: (3)
1. Rūgštieji krituliai rūgština dirvožemį ir ežerų vandenį.
2. Kai kurie dirvožemio mikroorganizmai, esant žemam pH lygiui, neišgyvena, nes fermentai yra denatūruojami ir jie nebegali tinkamai veikti.
3. Mažėjant mikroorganizmų, prastėja dirvožemio struktūra ir derlingumas.
67
Rūgščiųjų kritulių žala organizmams: (2)
1. Žemas pH smarkiai veikia žuvų populiacijas ežeruose.
2. Kai pH žemesnis nei 4,5 neišgyvena dauguma žuvų, o kai jis siekia 6 arba daugiau, žuvų populiacijos būna didelės ir sveikos.
68
Rūgščiųjų kritulių žala augalams: (2)
1. Ypač rūgštūs lietūs pavojingi augalams, nes pažeidžia vaškinį lapų sluoksnį, saugantį augalus nuo vandens praradimo, pažeidžiami šakniaplaukiai.
2. Medžiai tampa neatsparūs ligoms ir kenkėjams, jų mediena būna trapi, netinkama baldų gamybai ar statyboms.
69
Kaip sumažinti rūgščiųjų kritulius padarinius? (2)
1. Filtrai gamyklų kaminuose
2. Kuras keičiamas į mažiau sieringą
70
Paviršiniai vandenys -
upės, ežerai, tvenkiniai, jūros, vandenynai.
71
Į upes ir ežerus iš dirbamų laukų pakliūva dalis trąšų ir pesticidų, o...
iš gyvenviečių, kartu su buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis, – daug organinių atliekų, sunkiųjų metalų, kenksmingų mikroorganizmų.
72
Eutrofikacija -
Vandens telkinio papildymas organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis, dažniausiai tirpiais fosforo ir azoto junginiais, sukeliančiais spartų pirminės produkcijos augimą ir bendrijos rūšinės įvairovės kitimą.
73
Eutrofikacijos pasekmės: (6)
1. Iš laukų išplautos trąšos, taip pat buitiniai bei maisto pramonės nutekamieji vandenys atneša gausybę organinių bei neorganinių medžiagų, reikalingų augalams augti.
2. Pradeda vešliai augti greitai besidauginantys dumbliai, melsvabakterės ir augalai.
3. Augalėdžiai jų nepajėgia suvartoti, todėl visas organinių medžiagų perteklius nusėda į dugną.
4. Šiomis žuvusiomis organinėmis medžiagomis minta skaidytojai.
5. Jie skaidymui sunaudoja labai daug deguonies, todėl dėl deguonies trūkumo žūsta žuvys ir kiti organizmai.
6. Vandens telkiniai dumblėja, nusenka ir užželia.
74
Eutrofikacijos pagrindinis požymis –
vandens žydėjimas
75
Dėl eutrofikacijos nukenčia ir žmonės: (2)
1. Geriant tokį vandenį gali sutrikti sveikata
2. Gali sumažėti žvejybos plotai
76
Bioakumuliacija tai -
teršalų patekimas į mitybos grandinę.
77
Biomagnifikacija tai -
teršalų polinkis susikaupti judant nuo vieno mitybos lygio prie kito
78
Kaip išvengti požeminių ir paviršinių vandenų taršos? (5)
1. Vandens valymo įrenginiai
2. Trąšų ir taršos kontrolė
3. Mechaninis valymas
4. Cheminis valymas
5. Biologinis valymas
79
Biologiniai indikatoriai -
tai gyvi organizmai pagal kurių buvimą arba nebūvimą galima įvertinti aplinkos taršą.
80
Idikatoriai: (3)
1. Oro tarša – kerpės (je jų nėra)
2. Rūgštiejį krituliai – spygliuočiai liūdi
3. Nešvarus dirvožemis – sliekų nėra
81
Ozonas (O3) yra..
dujos, blokuojančios gyvybę naikinančių ultravioletinių spindulių patekimą į Žemę.
82
Ozono sluoksnio irimą skatina..
žmogaus skleidžiami teršalai, tokie kaip chloro oksidai, fluoro, bromo junginiai bei azoto oksidai, į atmosferą patenkantys su reaktyvinių lėktuvų ir kosminių laivų išmetamosiomis dujomis.
83
Ozono skylė –
tai nėra skylė tiesiogine ta žodžio prasme. Ozono skylė laikoma tada kai ozono sluoksnio storis siekia 1 mm.
84
Ultravioletinių spindulių žala -
Dėl ozono sluoksnio plonėjimo suintensyvėjusi ultravioletinė spinduliuotė sukelia įvairias ligas (odos vėžį), skatina mutacijas
85
Ozono sluoksnio plonėjimo mažinimo būdai: (2)
1. Ozoną ardančias freono dujas keisti kitomis, mažiau kenksmingomis medžiagomis.
2. Pasenusią/sugedusią freono dujų turinčią įrangą, prietaisus (pvz. senus šaldytuvus) atiduoti jas surenkančioms įmonėms, kad jos šias dujas tinkamai utilizuotų.
86
Antropogeninė tarša –
žmogaus sukelta tarša
87
Biologinė įvairovė tai (3)
1. ekositemų tipų (biomų) įvairovė
2. rūšių įvairovė
3. genotipų įvairovė populiacijoje
88
biologinės įvairovės nykimui didžiausią įtaką daro: (5)
1. Buveinių nykimas
2. Miškų kirtimas
3. Neteisėta medžioklė ir žvejyba
4. Aplinkos teršimas
5. Klimato kaita
89
Biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos: (2)
1. Draudimai kokiu nors būdu pažeisti gamtinę pusiausvyrą (nesikišimo arba riboto kišimosi strategija)
2. Aktyvūs veiksmai – steigiami veislynai, zoologijos ar botanikos sodai (dirbtinio gausinimo strategija)
90
Nesikišimo arba riboto kišimosi strategija: (2)
1. Raudonoji knyga
2. Saugomos teritorijos
91
saugomos teritorijos: (4)
1. Nacionaliniai parkai
2. Valstybiniai rezervatai
3. Regioniniai parkai
4. Draustiniai
