Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

BIOCHEMIJA I > II kolis lipidai > Flashcards

II kolis lipidai Flashcards

1
Q

kodėl lipidų klasifikacija sudėtinga

A

nes nėra ne tik bendros struktūros, bet ir funkcijos skirtingos. Visa klasė išskiriama pagal fizikinę savybę

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

lipidų klasiifkacija

A

schema ant lapo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

kokie lipidai atlieka pernašos funkciją

A

lipoproteinai (kompozicinės molekulės – lipidai + baltymai) perneša cholesterolį, fosfolipidus, acilglicerolius;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

ko daugiau skirtingų - lipidų ar angliavandenių

A

lipidų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

riebalų kartumas

A

atstumiantis pojūtis, kad maistas sugedęs – riebalų oksidacijos produktai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

membraniniai lipidai (poliniai)

A

fosfolipidai, glikolipidai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

vaškai

A

aukštesniųjų alkoholių ir riebalų rūgščių esteriai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

sudėtiniai lipidai

A

o Glicerolfosfolipidai – sudaryti iš glicerolio, riebalų rūgščių, fosforo rūgšties (esterių);
o Sfingolipidai – sudaryti iš aminoalkoholio sfingozino, riebalų rūgšties ir polinės galvutės;
o Alkilgliceroliai – glicerolio molekulės hidroksigrupė yra alkilinta alkoholio molekule;
o Glikolipidai – angliavandeniai, sujungti su lipidais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

riebalų rūgštys

A

Riebalų rūgštys – linijinės struktūros angliavandenilių grandinės, turinčios lyginį C atomų skaičių (nuo 4 iki 24 C atomų; TAČIAU NEBŪTINAI – yra ir nelyginį C turinčių, tik kur kas mažiau), ir karboksilo grupę grandinės gale. Taip pat yra ir šakotos grandinės riebalų rūgščių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

kaip susijęs oksidacinis laipsnis ir energetinė vertė, kokie oksidacinio laipsnio skirtumai tarp lipidų ir krakmolo.

A

lipidų oksidacinis laipsnis mažesnis nei krakmolo. Kuo daugiau aplinka gali oksiduoti junginius (mažesnis oksidacijos laipsnis), tuo energetiškai palankiau.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

riebalų rūgščių apykaita

A

Tiesiogiai tų r.r., kurias gauname su maistu, NEKAUPIAME. Gautos r.r. yra suskaidomos ir persintetinamos kepenyse. Kaupiamos adipozės audinyje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

riebalų rūgščių pKa

A

Riebalų rūgštys yra silpnos rūgštys, jų pK mažai priklauso nuo angliavandenilinės grandinės ilgio;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

šakotos grandinės riebalų rūgštys

A

(BCFA). Aptinkamos bakterijose, Natto, naujagimių dangaluose, lanoline – „vilnų vaškas“. Šakotoms r.r. būdingos ypatingos fizinės savybės – lipnumas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

omega nomenklatūra

A

alternatyvi nomentklatūra;
Omega (𝜔) sistema: dvigubo ryšio buvimo vieta skaičiuojama nuo galinės anglies atomo. Šioje sistemoje palmitoleino rūgštis yra 𝜔-7.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

fizinis riebalų rūgščių būvis

A
  • Riebalai iš trumpų ar nesočių riebalų rūgščių KT skysti;

* Riebalai iš ilgų ar sočių riebalų rūgščių KT kieti;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

struktūros ir fizinio būvio ryšys

A

TIESIOGIAI priklauso nuo dvigubųjų ryšių skaičiaus (ar yra, ar ne).
Arachidoninė rūgštis – 4 dvigubi ryšiai, lydymosi temp. -50 °C (ribinis pavyzdys)!!

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

riebalų hidrolizė

A

Hidrolizuojant riebalus šarmais, suskyla esteriniai ryšiai tarp glicerolio ir riebalų rūgščių
o Susidaro glicerolis ir riebalų rūgščių Na+ (KT kieto būvio) arba K+ (dažniau skysto būvio) druskos;
• Riebalų rūgščių druskos – muilas;
• Esterių hidrolizė chemijoje vadinama muilinimo reakcija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

akroleino testas vaškams

A

neigiamas (nėra dvigubųjų ryšių)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

biologinių membranų lipidai

A
  • Glicerolfosfolipidai (fosfogliceridai);
  • Sfingolipidai ir glikosfingolipidai;
  • Cholesterolis.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

didžiausia gamtinių lipidų grupė

A

glicerofosfolipidai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

fosfatidilinozitolis

A

Svarbus antrinių signalinių molekulių inozitoltrifosfatų susidarymui

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

plasmalogenas

A

svarbus kraujo krešėjimo faktorius

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

trombocitus aktyvuojantis faktorius

A
  • Taip pat svarbus krešėjimo faktorius;
  • Trombocitus aktyvuojantis faktorius – signalinė molekulė;
  • Svarbus uždegiminiuose ir alerginiuose procesuose.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

sfingozinas

A

Sfingozinas (2-amino-4-oktadecen-1,3-diolis) – 18C aminoalkoholis;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Ceramidai

A

Ceramidai – sfingolipidai, kuriuose riebalų rūgštis prie sfingozino prisijungia per -NH2 grupę amidiniu ryšiu. Svarbus struktūrinis pagrindas kitų lipidų sintezei (X tarnauja kaip pagrindas sfingomielinų ir
glikosfingolipidų sintezei).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

sulfatidai

A
  • Sulfoninant galaktocerebrozidus, gaunami sulfatidai;

* Labai stabilūs membranos komponentai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

gangliozidai

A
  • Dar stabilesni ir labiau išplėtoti membranos komponentai;
  • Savo sudėtyje turi glikozidiniu ryšiu prie ceramido prijungtus oligosacharidus;
  • Oligosacharidai turi prijungtas vieną ar kelias sialo rūgšties liekanas;
  • Būdingi nerviniam audiniui;
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Tay Sachs sindromas

A
  • Iššaukiamas gangliozidų kaupimosi neuronuose dėl fermento beta-heksoaminidazės trūkumo;
  • Sutrikdo fiiznį ir protinį vystymąsi. Mirštama vaikystėje.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

steroidų struktūros pagrindą sudaro

A

Steroidų struktūros pagrindą sudaro steranas – keturių kondensuotų žiedų struktūra; Sterano molekulėje žiedai erdvėje išsilanksto „kėdės“ forma. Vienas kito atžvilgiu būna trans padėtyje, nes toks sujungimas stabiliausias.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

kieno produktas yra steranas

A

Steranas -perhidrofenantreno ir ciklopentano kondensacijos produktas (trys kondensuoti cikloheksano ir vienas ciklopentano ciklas), turintis pakaitus – šonines grupes;

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

kaip kraujotakos sistemoje pernešamas cholesterolis?

A

supakuotas kartu su baltymais ir fosfolipidais

32
Q

gerasis cholesterolis

A

Didelio tankio lipoproteinai yra cholesterolio “atliekų” surinkėjai, surenka cholesterolį nuo membranų paviršiaus ir grąžina jį atgal į kepenis, kur jis paverčiamas tulžies rūgštimis.

33
Q

kada gerasis cholesterolis tampa bloguoju?

A

Kraujyje cholesterolio koncentracijai padidėjus iki 3,4 mM, MTL esantis cholesterolis tampa bloguoju cholesteroliu, nes lengviau oksiduojasi ir nešamas į audinius didina aterosklerozės riziką

34
Q

kas sudaro tulžies rūgštis

A

Cholano rūgšties amidai, glicino (A) ir taurino (B), su cholio ir deoksicholio rūgštimis sudaro tulžies rūgštis;

35
Q

tulžies funkcijos

A

Žarnyne jos atlieka detergentų funkciją – emulsifikuoja riebalus ir taip palengvina jų hidrolizę (dėl stiprios sterano struktūros). Lipazės nepajėgios, kai susiduria su riebalų „gumulėliais“, todėl reikai didinti riebalų paviršių – emulsifikuoti.

36
Q

kortikosteroidai

A

sintetinami antinksčių žievėje;
• Gliukokortikoidai - angliavandenių apykaitą (insulino antagonistai - skatina gliukoneogenezę, didina gliukozės kiekį kraujyje)
• Mineralkortikoidai - druskų apykaitą (aldosteronas audiniuose valdo druskų pusiausvyrą)
• Lytiniai hormonai:
• moteriškieji – gestagenai (C21 steroidai, reguliuoja menstruacinį ciklą ir nėštumą) ir estrogenai (C18 steroidai, reguliuoja menstruacijų ciklą, išorinius lytinius požymius)
• vyriškieji – androgenai (C19 steroidai, skatina antrinių lytinių požymių vystymąsi, reguliuoja sėklos susidarymą)

37
Q

eikozanoidai

A

Sintetinami iš polinesočiųjų rūgščių, turinčių 20C atomų (gr. 20);
(iš arachidoninės rūgšties (4 dvigubieji ryšiai – galimybė modifikacijoms))
• Panašūs į hormonus, bet veikia lokaliai;
• Veikia susirišdami su receptoriais (galingi ligandai);
• Gyvuoja trumpai;
• Veikia esant mažoms koncentracijoms ( <1 nM);

38
Q

tromboksanai

A
  • Turi šešianarį žiedą;
  • Tromboksanai susidaro trombocituose. Skatina trombocitų agregaciją, sutraukia kraujagysles;
  • Padidėjęs kiekis sukelia limfocitų vešėjimą, sukelia bronchų spazmus;
  • Gali sukelti trombozes, vainikinių kraujagyslių nepakankamumą; miokardo infarktą.
39
Q

prostaglandinai

A
  • Išskirtas iš priešinės liaukos (prostatos);
  • Turi ciklopemtano žiedą ir 2 šonines grandines. E indeksas rodo nesočiųjų jungčių kiekį (pvz. E1);
  • E1 plečia kraujagysles, naudojamas erekcijai palaikyti (Veikia per kraujagyslės spindžio keitimą);
  • E2 iššaukia gimdos susitraukimus
40
Q

terpenai

A

Terpenai nepanašūs nei į riebalus, nei į steroidus;
Daryta prielaida, kad terpenų struktūrinis monomeras sudarytas iš 5 C atomų. Tai struktūrinis “blokas”- izoprenas. Susijungę du izopreno vienetai “galva”- “uodega” sudaro monoterpeno molekulę;
Terpenų struktūroje yra hidroksi-, aldehido ir ketogrupių. Deguonies turintys terpenai vadinami terpenoidais;

41
Q

monoterpenai

A

sudaryti iš dviejų izopreno vnt

42
Q

diterpenai ir jų pvz.

A

sudaryti iš keturių izopreno vnt.
Diterpenai yra tokie biologiškai svarbūs junginiai kaip retinolis, retinalis bei fitolis. Jie pasižymi antimikrobiniu ir priešuždegiminiu aktyvumu

43
Q

kodėl mielino didžiąją dalį sudaro lipidai?

A

dėl izoliacijos

44
Q

membranų funkcijos

A

o Skiriamoji (barjerinė)
o Atrankios medžiagų pernašos užtikrinimas (Medžiagų pernašos atrankumas – labai svarbu, kaip ir barjerinė)
o Informacinė (sąveikos specifiškumo)
o Energijos transformacijos (energijos gamybos funkcija (masyvioji ATP sintezė neįmanoma be membraninių struktūrų))
o Tarpląstelinės sąveikos užtikrinimo (t.y. Sąveikos tarp ląstelių (arba išorės) palaikomos per membranas)

45
Q

biologinių membranų storis

A

plokščios struktūros, kurių storis yra 6-10 nm (priklauso nuo sudėties, aplinkos, kt. aspektų)

46
Q

lipidų ir baltymų pasiskirstymas membranose pagal atliekamą funkciją

A

Membranos, kurioms būdinga intensyvi medžiagų apykaita, turi daugiau baltymų. Tose membranose, kurių pagrindinė funkcija yra atskirti ląstelės turinį nuo aplinkos (nervų mielino dangalai), lipidai sudaro iki 80%;

47
Q

pagr. membranų lipidai

A

Pagrindiniai eukariotų ląstelių membranų lipidai yra fosfolipidai (glicerolfosfolipidai arba fosfogliceridai), glikolipidai (sfingolipidai ir glikosfingolipidai) ir cholesterolis (prokariotuose nėra);

48
Q

membranose vyraujančios penkios fosfolipidų rūšys

A

fosfatidiletanolaminas, fosfatidilserinas, fosfatidilglicerolis ir sfingomielinas;
o Gyvūnų ląstelėse daugiausia fosfatidilcholino;
o Smegenų audinio membranose daug fosfatidilserino ir sfingolipidų;
o Širdies ir plaučių membranose daug fosfatidilglicerolio;
o Plazminėje membranoje, endoplazminiame tinkle ir chloroplastuose yra glikolipidų.

49
Q

kokiem baltymams būdingi transmembraniniai motyvai

A

kurie sudaryti iš vienos ar dviejų alfa spiralių; beta statinės motyvas būdingas poroms.

50
Q

kas bendra membranų lipidams?

A

Principinė struktūra ir amfifiliškumas (visi biologinių membranų lipidai amfifiliški).

51
Q

kaip lipidai asocijuojasi į dvisluoksnius?

A

Lipidai spontaniškai asocijuojasi į dvisluoksnį, kurio vidinėje dalyje lipofilinis fragmentas, polinės galvutės orientuojamos į išorę – kontaktuoti su vandeniu.

52
Q

kodėl membranos linkusios sudaryti uždaras struktūras?

A

Membranos linkusios sudaryti uždaras struktūras, nes atviri galai termodinamiškai nepalanku, yra neapsaugoti nuo sąveikos su vandeniu.

53
Q

kas lemia dvisluoksnio stabilumą

A

hidrofibė sąveika

54
Q

kas priklauso nuo lipidų sudėties

A
  • Dvisluoksnio takumas (membranos – nėra kietos struktūros);
  • Dvisluoksnio storumas;
  • Lipidų susipakavimo tankis;
  • Dvisluoksnio paviršiaus krūvis.
55
Q

kodėl formuojasi membranos? (termodinaminis paaiškinimas)

A

Vanduo aplink lipofilinius fragmentus suformuoja „narvus“. Termodinamiškai ir entropiškai labai nepalankūs.
Lipofiliniai fragmentai sąveikaudami vienas su kitu efektyviai atlaisvina aplink juos asocijuotą vandenį – DIDELĖ ENTROPINĖ NAUDA.

56
Q

kada micelė gali būti invertuotos struktūros

A

kai vandenyje mažai arba vanduo asocijuotas didelės joninės jėgos

57
Q

kokiai aplinkai būdingas lipidinis dvisluoksnis?

A

kuri ir viduje, ir išorėje turi vandens aplinką

58
Q

cholesterolio įtaka membranai

A

Cholesterolis duoda membranai didesnį storį, užtikrina mažesnį takumą.

59
Q

multilamerinės membranos

A

Sudarytos iš ne vieno, o daugelio sluoksnių, kai aplinkoje yra didelis lipidų perteklius. Nėra labai būdingos ląstelių paviršiuje (nėra gaminama tiek daug lipidų, kad užtektų taip apjuosti visą struktūrą), tačiau būdinga liposomoms.

60
Q

invertuota heksagoninė struktūra

A

Priešingas dalykas multilamerinei liposomai.
Daug atskirų invertuotų struktūrų, kurios sąveikauja tarpusavyje per lipofilinius fragmentus. Pastebėta kubinės fazės membranose.

61
Q

kubinė fazė

A

Kubinės fazės membranos – dvi heksagoninės struktūros, perveriančios viena kitą (viena kryptimi yra kanalai ir kita kryptimi yra jiems statmeni kanalai).
Struktūra membraninė, o kanalai būdingi vandeniniai aplinkai, todėl vanduo gali keliauti.
Palanki vandenyje tirpių medž. transportui (efektyvu, nes kanalai apsaugoti lipofilinės aplinkos).
(biologiškai stebimas pavyzdys)

62
Q

kas sąlygoja membranų dinamiką?

A

Ši savybė sąlygojama nekovalentinėmis sąveikos tarp lipidų molekulių;

63
Q

šoninė difuzija

A

Lipidų molekulių judėjimas toje pačioje membraninio dvisluoksnio pusėje.
Greitas - mikrom/s
Nėra visiškai chaotiškas judėjimas bet kokia kryptimi, o suskirstytas rajonais (rajonus keičiant), yra ribotas.

64
Q

nekatalizuojama flip-flop difuzija

A

Lipidas pakeičia orientaciją lipidinio dvisluoksnio atžvilgiu, t.y. lipido inversija. Hidrofobinė aplinka tam nepalanki.
Labai lėtas procesas. Didelės biologinės reikšmės neturi.

65
Q

katalizuojama flip-flop difuzija

A

Skiriama eilė fermentinių aktyvumų, kurie įvardijami pagal tai, iš kurios pusės į kurią yra perkeliami lipidai.
Skramblazė – atsitiktiniu būdu (tiek iš vidaus į išorę, tiek iš išorės į vidų).
Šių fermentinių aktyvumų kombinacija lemia tai, kad lipidai membranoje išsidėsto heterogeniškai.

66
Q

lipidų plautai

A

Žymi lokalius membranos sustorėjimus, kuriuose yra cholesterolių molekulių, glikolipidų, transmembraninių, periferinių baltymų. Struktūros pasižymi įvairia sudėtimi ir yra funkciškai svarbios, atlieka metabolines, atpažinimo (receptorines) funkcijas. T.y. pažymi, kad membranos, nepasisant greito lateralinio judėjimo, membranose yra rajonai, kurie yra struktūrizuoti.

67
Q

fazinio perėjimo temperatūra priklauso nuo

A
  • Riebalų rūgščių grandinės ilgio;
  • Riebalų rūgščių sotumo laipsnio;
  • Riebalų rūgščių šakotumo laipsnio;
  • Lipidų polinės dalies prigimties;
  • Cholesterolio buvimo;
  • pH;
  • Katijonų (Ca2+, Mg2+) koncentracijos (dėl lipidinės dalies krūvio);
68
Q

kam svarbus fazinis perėjimas

A

Fazinis perėjimas svarbus reguliuojant membranos takumą ir sudėtį. Tai svarbu galutinių funkcijų atlikimui.

69
Q

ekstremofilų membranos

A

Jų membranų fosfolipidai turi izopreno (1) (politerpeninės prigimties), o ne riebalų rūgščių (5) grandines
• Ryšys su gliceroliu yra eterinis (2), o ne esterinis (6) (Eterinis ryšys stabilesnis rūgštyse ir šarmuose, aukštoje temperatūroje)
• Kai kurios archėjos turi lipidų monosluoksnį (10).
Monosluoksnis pasižymi tuo, kad masyvesnė sąveika (nes poliniai fragmentai), kurią fiziologinėmis sąlygomis sunkiau atskirti.

70
Q

transporteris ir transporterio veikimas

A

Transporteris – lokali aplinka membranoje, pasirūpinanti, kad vandens molekulės būtų pašalintos nuo medžiagos ir po to hidratuota aplinka būtų atstatoma.
Transporterių veikimas energetiškai panašus į fermentų – vandens pašalinimui reikalinga aktyvacijos energija yra daug mažesnė esant transporteriui.

71
Q

paprastoji ir palengvinta pernaša

A
  • Pernešant palengvintos pernašos būdu, dalyvauja savitosios pernašos sistemos
  • Palengvintos pernašos atveju pasiekiamas įsotinimas ir pernašos greitis neauga
  • Palengvintos pernašos metu procesas slopinamas savitais slopikliais
72
Q

palengvinta pernaša - kanalai vs nešikliai

A
  • Nešikliai – priimdamas pernešamą medžiagą KEIČIA SAVO KONFORMACIJĄ;
  • Kanalai – VARTŲ SISTEMA. Balymo struktūroje yra funkcinės sritys, atsakingos už specifiškumą konkretiems jonams.
73
Q

pirminės aktyviosios pernašos E šaltiniai

A
  • ATP hidrolizė;
  • Saulės šviesos energija;
  • Oksidacijos – redukcijos reakcijos metu išsiskyrusi energija
74
Q

kas panaudojama antrinei aktyviąjai pernašai

A

jonų gradientai, sukurti pirminės aktyviosios pernašos metu:

• H+, K+, Na+, Ca2+, Cl -

75
Q

Na/K ATPazė

A

Na/K ATPazė įgalina gliukozės ir Na+ sąnaša.
3 Na+ lauk, 2 K+ į vidų.
(ląstelįs išorėje dominuoja Na+, K+ viduje)

76
Q

ligandų valdomi kanalai

A

Ligandų valdomi kanalai – kanalo pralaidumas priklauso nuo savitų molekulių (ligandų):
o Vieni ligandų valdomi kanalai atidaromi ar uždaromi prisijungus ligandui išorinėje membranos pusėje, kiti kanalai valdomi prisijungus ligandui iš vidinės ląstelės pusės;
o Neurosiuntikliai prisijungia išorinėje membranos pusėje, cikliniai nukleotidai (cAMP, cGMP), jonai (Ca2+, Na+) jungiasi prie kanalo iš vidinės ląstelės pusės;

77
Q

cholesterolio įtaka membranos takumui

A

mažina skystosios membranos takumą, bet kai T

BIOCHEMIJA I (6 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions